2011 m. kovo 19 d., šeštadienis

Žaidimo pabaiga. Globalios vergijos planas.




O čia - beveik visas filmas išverstas į LT (11 dalių išversta!)
H.G.Wells [The New World Order]: "Begalės žmonių nekęs Naujos Pasaulio Tvarkos ir mirs bandydami pasipriešinti jai."
  Žaidimo pabaiga. Globalios vergijos planas.
  Netolimoje ateityje planetą valdys galinga pasaulinė valdžia. Vos tik laisvos tautos taps mažo elito vergais - žmones užklups nauja tamsiųjų amžių pradžia. Valstybės tebus praeities prisiminimas; bus atakuojama bet kokia laisvės forma ir netgi šeimos bei individai atsidurs ties išnykimo riba; 80 % pasaulio populiacijos sunaikinta; likusieji žmonės yra priversti kompaktiškuose kontroliuojamuose miestuose visai kaip kalėjime; kelionės labai ribotos. Greitkeliai jungia didžiuosius miestus ir izoliuoja žmones nuo patekimo į neleistinas vietas. Individualus privatumas daugiau nebeegzistuoja. AI superkompiuteriai archyvuoja bei kategorizuoja visus veiksmus. Planeta-kalėjimas, valdoma gaujos pamišėlių, apsėstų valdymo manijos, kurių jėgai negali prilygti niekas. Štai tokia globalios elitinės grupuotės vizija. Toks jų tikslas. Programa skirta naikinti žmonijai, kur galios mokslinės tironijos įstatymai. Pasaulinis valdymo tinklas, sukurtas užtikrinti jėgos monopolio kontroliavimui visiems laikams. Žmonija bus nustumta į tokią ateitį jei tik mes neatsimerksime ir nesusitelksime, kad pasipriešintume Naujai Pasaulio Tvarkai.
  Iškelti slaptos grupuotės Džordžijos valstijoje luitai, yra elitinės grupės testamentas planuojamai naujai pasaulio religijai. Globalūs įstatymai, pasaulinis teismas ir armija, kuri visa tai palaikytų. Akmenyje išraižyti žodžiai sako, jog populiacija niekada neturi viršyti 500 milijonų ribos.
  Šiame filme jūs sužinosite kaip mūsų pasaulis iš tikrųjų valdomas, pamatysite kaip sujungtos slaptos apskrito stalo grupės, formuojančios globalų žvalgybinį tinklą. Ši grupė šimtus metų rengė įvairias aferas. Dabar, paskutinėje stadijoje, jie ruošiasi Naujajai Pasaulinei Valdžiai. To tironai troško per šimtmečius.
  Daktaras Michael'as Coffman'as yra žinomas ekologas, kuris specializuojasi ties ekosistemos tyrimu, jos rūšiavimu bei tyrinėja miškų ekologiją. Daktaras Coffman'as sužaidė raktinį vaidmenį sustabdant biologinės diversijos ratifikavimą JAV senate: "Naujos Pasaulio Tvarkos (NWO) koncepcija jau aptarinėjama amžius ir įgavo pagreitį antroje dvidešimto amžiaus pusėje. George'as Bush'as Senior naudoto šią sąvoką daug kartų savo kalbose, leisdamas suprasti, kad jis tikrai nori matyti tvarką, kur vyrautų bendras arba globalus valdymas, kur kiekvienas žmogus šioje Žemėje būtų įgaliotas laikytis įstatymų, kurie buvo sukurti tarptautiniame lygyje."
  Ron'as Paul'as [kongresmenas]: "Prezidentas Bush'as sakė, kad nauja pasaulio tvarka yra derinama ir tai yra tai, dėl ko jie stengėsi. Jungtinės Tautos (UN) yra tos valdžios dalis. Šiuo metu jie labai uoliai stengiasi įkurti Šiaurės Amerikos Sąjungą (NAU). Štai kodėl daugelis žmonių Vašingtone nesirūpina dėl mūsų sienų. Jie turi tokį filosofinį požiūrį, jog nacionalinis suverenitetas yra nesvarbus. Dėl to aš siūlau ir esu įsitikinęs, jog turėtume išstoti iš Jungtinių Tautų dėl mūsų pačių saugumo." Daktaras Coffman'as: "Tai nuolat kartojasi per visą istoriją: Romos imperija, Sovietų sąjunga, Hitleris nacizmo laikais. Nuolat buvo kalbama apie utopijos sukūrimą paprastam žmogui. Nors istorija parodo priešingai."
  Senovės globalizmo šaknys
  Užkariavimas ir imperija yra seni kaip civilizacija. Babilonas, Egiptas bei Graikija, statė imperijas tik tam, kad pabandytų valdyti pasaulį. Romos valdymas savo piko laiku dominavo visame pasaulyje. Buvo sukurtos kompleksinės valdymo sistemos siekiant suvaldyti skirtingas tautas. Tarp 15 a. ir 19 a. iškildavo naujos imperijos ir vėl kariavo už išlikimą. Kilmingieji, o taip pat ir pirkliai, buvo finansuojami saujelės privačių bankų dauguma didžiųjų piniginių namų finansavo abejas karo puses. Sudėtingi informacijos rinkimo tinklai finansininkams suteikia aiškų pranašumą virš vyriausybių, kurias jie po truputį pradėjo kontroliuoti. 1815 - ųjų metų birželio 18 d. britų kariuomenės agentai, priklausantys Rothschild'ų šeimai, stebėjo kaip Napoleonas Bonapartas beviltiškai kovojo, norėdamas išgelbėti savo armiją, kuri per britų ataką atsidūrė jų gniaužtuose. Rothschild'ų agentui pavyko pranešti naujieną apie Napoleono įveikimą Lordui Belington'ui bei Neitan'ui Rothscild'ui. Londonas šią naujieną sužinojo tik po dvidešimties valandų.
  Britų armijos vadas Neiton'as iš Rothschild'ų giminės, paskleidė gandą Londono biržoje, kad Napoleonas laimėjo karą. akcijos krito 98% ir Rothscild'as gavo galimybę supirkti visą britų ekonomiką beveik už dyką. Kai vėliau pasiekė naujienos Apie Napoleono įveikimą, akcijos vėl pabrango. Britanija dabar viešpatavo Europoje, o Rothschild'ų šeima valdė Anglija. Jau ir taip dominuojanti imperija įgavo dar daugiau galios. Jos kariai ir biurokratai pasiskleidė po visą planetą. Saulė be perstojo švietė virš britų valdų.
  Coffman'as: "Jau nuo 1800 - ųjų metų banko kartelis finansuodavo beveik kiekvieno karo abi dalyves. Ir, žinoma, gaudavo geras palūkanas iš valstybėms karo metu paskolintų pinigų, nors patys bankininkai tuos karus ir sukurstė." Jau prieš 1900 - uosius metus Vokietija tapo stiprėjančia jėga ir buvo industrinės revoliucijos lyderė. Coffman'as: "Pavyzdžiui, Pirmasis pasaulinis karas. Jam prasidėti nebuvo jokių priežasčių, išskyrus tą faktą, kad tai buvo puiki galimybė bankiniam karteliui pasidaryti krūvą pinigų finansuojant abi šio karo dalyves."
  1914 m. birželio 28 d. Austro-Vengrijos sosto įpėdinis Francas Ferdinandas buvo nužudytas autokolonos važiavimo metu. Juodoji ranka, susijusi su serbų slaptąja bendruomene ir britų žvalgyba, leido žinoti apie save. Prasidėjo WWI. Ginklų gamybos bendroves finansavo Rothschild'ų valdomi bankai, kurie skirtingoms frakcijoms skyrė finansavimą Vokietijoje, Prancūzijoje, Anglijoje ir Austro-Vengrijos imperijoje. Mažiausiai 20 milijonų žmonių žuvo per šį karą. Konfliktas buvo toks baisus, kad žmonės prisiekė daugiau niekada nekariauti. Žmonės jį praminė karu, skirtu pabaigti kitiems karams. Coffman'as: "Klausimas yra kodėl jie norėjo karo? Na, visų pirma, tai yra pinigai ir galia. bet taip pat jie norėjo sukurti Tautų Lygą. Jie apie tai galvojo jau labai ilgą laiką. Taigi, kai karas pasibaigė, buvo pradėta siūlyti ši Tautų Lygos idėja, kad taip daugiau niekad nepasikartotų."
  Šimtametė patirtis britus padarė ekspertais, išmokusiais nuslėpti savo imperiją po marionetinių vyriausybių bei kongresų priedanga. Kad ateityje Nepasikartotų panašūs konfliktai, buvo pasiūlyta sukurti Tautų Lygą. Tačiau tikrasis Tautų Lygos vaidmuo buvo sistemos sukūrimas, kuris ateity sudarytų pasaulinės valdžios struktūrą. Prezidentas Vudro Vilson'as 1913 m. JAV iniciavęs privataus Federalinio Rezervo (FED) įsteigimą, smarkiai palaikė nutarimą sukurti Tautų Lygą. Coffman'as: "Vudro Vilson'as buvo labai naivus prezidentas. Jis buvo eilinis koledžo profesorius, kuris buvo įveltas į visą šią sistemą."
  Tautų Lyga susirinko 1919 m., Paryžiuje. Tačiau dauguma tautų suprato, jog tai kelia grėsmę jų suverenitetui ir atsisakė įstoti į Tautų Lygą. Nusivylusi JAV kongreso atsisakymu įstoti į Tautų Lygą, britų žvalgyba, padedama Rockefeller'ių šeimos, 1921 m. Niujorke, įkūrė Užsienio Reikalų Tarybą (CFR). Taryba verbavo geriausius amerikiečius, kurie galėtų stiprinti Anglo-Amerikos imperijos augimą. CFR iškėlė sau misiją panaikinti visas pasaulio valstybes, siekiant įtvirtinti pasaulyje visagalę pasaulinę valdžią, kurią valdytų mažas Elitas.
  Iki 1930 - ųjų metų, Pasaulinės Valdžios iniciatoriai persiskirstė į dvi tarpusavy sujungtas stovyklas: fabianų socialistai įsikūrė Londone, o fašistai - Italijoje ir Vokietijoje. Hitleris: "Nacionalinis socializmas, pasitelkdamas į pagalbą revoliuciją, sukurs Naują Pasaulinę Tvarką (NWO)". Šis rėmėjų JAV bei Anglijoje, tikėjo, kad reikės pasinaudoti kariuomene tam, kad būtų galima greitai transformuoti pasaulį į Naują Pasaulinę Tvarką. Tuo metu laibiau išprusę socializmo specialistai teigė, jog norint užtikrintai prieiti prie pasaulinio dominavimo, būtinas ramus laipsniškas augimas. Šlovės medalio turėtojas, majoras Smedley'us Butler'is 1934 metais viešai demaskavo plėšikų magnatų ketinimą įvykdyti karinį JAV vyriausybės perėmimą. Karo didvyris paliudijo komitetui kongrese apie tai, jog jį bandė užverbuoti vieni iš įtakingiausių JAV žmonių karinio perversmo vadovavimui, ko pasėkoje į JAV įsitvirtintų nacionalsocializmas. Generolas Butler'is : "Aš pasirodau prieš kongreso komitetą, kuris yra aukščiausia Amerikos žmonių atstovaujama instancija, kad po priesaika paliudyčiau ką žinojau apie veiklą, kuri mano įsitikinimu, galėjo privesti prie fašistinės diktatūros įsigalėjimo. Man buvo numatyta vadovauti 500.000 žmonių organizacijai, kuri galėjo perimti teisėtos valdžios funkcijas." Fašistai taip pat smarkiai skverbėsi ir į Angliją. Edvardas VIII (Anglijos karalius) buvo priverstas atsižadėti sosto, kadangi jis viešai palaikė Hitlerį.
  Nors vokiečių vadovaujama fašistų stovykla ir buvo stipri, Fabijonų-socialistų blokas sugebėjo perimti valdymą JAV, Rusijoje bei Anglijoje. Prieš ir vykstant Antrajam Pasauliniam Karui, bankininkai ir vėl finansavo abi karo puses lygiai taip pat, kaip jie padarė su Napoleonu. Kartu su Trečiojo Reicho kilimu ir žlugimu, Europa tuo pat metu tūnojo griuvėsiuose. Elitas ir vėl bandė įtikinti, kad žmoniją nuo susinaikinimo gli apsaugoti tik Pasaulinė Valdžia. Ir šįkart Elitui pavyko sukurti jos kūną. 1945 m. balandžio mėnesį, San Francisco jūrų laivyno bazėje, Antrojo Pasaulinio Karo nugalėtojai įsteigė Jungtinių Tautų Organizaciją. Netrukus Niujorke buvo įrengtas JTO kompleksas, kuris buvo pastatytas ant žemės valdos, kurią padovanojo John'as D. Rockefeller'is. Netrukus po to, kai Elitas įrengė JTO būstinę JAV, naujai suformuota pasaulio taryba greitai pradėjo darbuotis ties tolimesnių planų įgyvendinimu - palaipsniniu kontinentinių supervalstybių formavimu.
  Pirmas žingsnis buvo Europos Sąjungos sukūrimas. Suvienyti Europą buvo bandyta daug kartų, tačiau visi tie bandymai buvo itin nepopuliarūs. Ko Napoleonui ir Hitleriui nepavyko įgyvendinti jėga, tą globalistai pagaliau sugebėjo padaryti slapčia. Britai iniciavo Europos Tarybos formavimą 1845 ų m. gegužės 5 - ąją. Londono sutartyje buvo teigiama, jog atitėra prekybiniai ryšiai tarp Europos Tautų, panašiai kaip N.A.F.T.A. ar G.A.T. Šiaurės Amerikoje. Tačiau tikrasis tikslas buvo Europinės supervalstybės formavimas. James'as Warburg'as (1950 02 17) "Mes turėsime Pasaulinę Vyriausybę ir nesvarbu, ar jūs to norėsite, ar ne. Tai bus pasiekta užkariaujant arba per susitarimą."
  1954 m. Planetos Elitas susitiko slapta viešbutyje Bilderberg. Bilderbergerių grupė vėliau prisipažino, jog jų misija yra Europos Sąjungos įkūrimas. Vos tik bus sukurta Europos Sąjunga, prisidengiant prekybiniu susitarimu, toliau iškart seks Šiaurės Amerikos ir Azijos sąjungos formavimas. Trys susijungusios supervalstybės suformuos Pasaulinės Valdžios branduolį, o tuo tarpu Jungtinės Tautos tarnautų kaip pasaulinis reguliuotojas ir jėgos organas, skirtas kontroliuoti trečio pasaulio šalims. Bilderbergerių grupė susideda iš aukščiausių vadovų, kontroliuojančių apskrito stalo grupes, kurioms paskirta valdyti pavienes valstybes. Įsivaizduokite Elito jėgos pasaulinę struktūrą kaip didelę piramidę, kur jos pačioje viršūnėje yra Elitas tarp Elito. Ši grupė buvo tokia slapta, kad iki pat 1980 - ųjų metų visa jų pačių kontroliuojama korporatyvinė žiniasklaida tiesiog neigė šios grupės egzistavimą. Iki pat 1990 - ųjų pabaigos apie grupę buvo paminėta vos keliose eilutėse. Kartu su alternatyvios žiniasklaidos atsiradimu, jų informacijos kontroliavimas pamažu silpo. Žiniasklaida: "Šiandien, sostinės (Kanados) priemiestyje, juodi limuzinai su tamsintais stiklais suvažiavo prie viešbučio, kur asmens sargybiniai akylai saugojo visą teritoriją. Limuzinai vežė karališkų šeimų atstovus, politinius komisionierius ir industrijos titanus į slaptą susitikimą, kuris tęsis visą savaitę. Jie žinomi kaip Bilderbergerių grupė. Ar jų siekis gali būti pasaulinio valdymas."
  Jim'as Tucker'is "Pirmą kartą apie Bilderbergerius išgirdau 1975 - aisiais ir tuomet nepatikėjau. Praleidau 20 metų su didžiaisiais laikraščiais ir pamaniau, kad niekas negali vykti be mano žinios. [...] Bilderbergerių pavadinimas kilo 1954 m., kai pirmą kart jų susitikimas įvyko Bilderberg viešbuty. [...] 120 pačių įtakingiausių pasaulio žmonių: tai valstybių vadovai iš ES, aukšti pareigūnai iš JAV vyriausybės, finansų ministrai iš Baltųjų Rūmų, žvalgyba... Jie sprendžia pasaulio ateitį." David Rockefeller'is: "Mes esame ties Globalia transformavimo riba. Viskas ko mums reikia - yra didžiulė krizė, kuri prives tautas priimti Naują Pasaulinę Tvarką." Daniel'ius Estulin'as: "Sprendimai, kuriuos priima šie žmonės, įtakoja ne tik verslo sferą, bet ir politiką, prekybą, aplinką... Ir visi sprendimai priimami grupės Elito, kurie dirba už uždarų durų. Mes nežinome, kokie sprendimai yra priimami, mums neleidžiama žinoti ką jie kalba, bet mes būtinai pajausime šių sprendimų pasekmes per artimiausius 12 mėnesių, kai jų planai pradės veikti."
  Alex Jones klausia: "Ką jūs manot apie tai, jog 120 įtakingiausių pasaulio žmonių atvyksta į susitikimą su valdžios organais. Atrodo, jog to negali būti?" Jeremy Wright [filmaker/economist]: "Jie atvyko planuoti bendrą darbotvarkę, kuri, mano manymu, tikrai nėra demokratiška ir humaniška. Musolinis turėjo tokį apibrėžimą: "Kuomet korporacijų interesai pastatyti aukščiau kitų interesų, tai jau yra fašizmas."" Alex Jones: "Jis sakė, kad tai turėtų būti pavadinta korporatizmu." Jeremy Wright: "Na, vadinkit tai korporatizmu ar fašizmu, ar neoliberalizmu, ar konservatyvizmu - kaip tik norite. Yra labai daug politinių išsireiškimų, priklausomai nuo to, kokios jūs esate politinės pažiūros. Tačiau tai, ką jie aprašo, yra demokratijos pabaiga, tai žmogiškų vertybių pabaiga, žmogaus kelio pabaiga ir tai išprovokuoja neapykantą."
  Daniel'ius Estulin'as: "Dabar manau žmonėms yra sunkiausia suprasti kaip 6 milijardų (dabar beveik 7 milijardų) populiaciją gali valdyti tokia maža grupelė žmonių, susidedanti vos iš apytiksliai 125 vyrų ir kelių moterų. Iš tikro yra žymiai lengviau nei jūs manote. Šie žmonės dirba pagal taip vadinamą sisteminę metodologiją. Tarkime, kad žemė yra obuolių pyragas, kuris supjaustytas į mažus gabalus ir kiekvieną iš jų paduodate savo išrinktiesiems patikėtiniams. Galėdamas kontroliuoti tuos individus, jūs sugebate kontroliuoti visą organizaciją. Pavyzdžiui, paimkime P. Wolfowitz, kuris kontroliuoja Pasaulio Banką. Per jį jūs galite kontroliuoti visą organizaciją. Jums nereikia galvoti apie tai, ką daro ar ką galvoja, ar kuo tiki kokia nors indų plovėja ar tualetų valytojas. Jums tereikia kontroliuoti Wolfowitz'ių ir jo įsitikinimus, o vėliau ką darys Wolfowitz, prasiskverbs į visą organizaciją. Tokiu būdu, turėdamas labai mažą galios bazę, gali valdyti visą 6 (dabar jau beveik 7) milijardų žmonių populiaciją." Jim Tucker'is: "Bilderbergeriai smarkiai progresuoja ties Pasaulinės Valdžios įgyvendinimu,. Jie sugebėjo sukurti supervalstybę Europoje ir pavadino ją ES. Jie ketina sukurti vakarų pusrutulio sąjungą, kurią ruošiasi pavadinti Šiaurės Amerikos Sąjunga (ŠAS). Tuomet, kai N.A.F.T.A. paplis po visas šalis tame pusrutulyje, ji bus transformuota į Amerikos Sąjungą. Tik apmokyta bei informuota visuomenė gali juos sustabdyti."
  Daugiau nei 50 metų Bilderbergerių grupė konstravo Europos Sąjungą prisidengiant prekybiniais susitarimais. Dabar elitas naudoja tokią slaptą programą, kad sukurtų Šiaurės Amerikos Sąjungą. Bet šįsyk supervalstybės sukūrimas vyksta ypač greitai. Tarptautiniai susitarimai, tokie kai NAFTA, GAT ar APEC, yra kertiniai akmenys formuojant ŠAS. Šiaurės Amerikos Sąjunga oficialiai gimė 2005/03/23 Beiloro universitete, Teksase. JAV, Meksikos ir Kanados lyderiai žiniasklaidai teigė, kad jie susitiko tik tam, kad aptartų prekybinius ryšius. Po kurio laiko paaiškėjo, jog vietoj atviro trijų valstybių vadovų susitikimo saugumo ir klestėjimo klausimams aptarti, įvyko slaptas posėdis. Trys vyriausybės atsisakė žiniasklaidai paviešinti susitarimo detales. Bet 2006 - ųjų rugsėjį, jų tikrieji tikslai buvo išaiškinti ir ši žinia nuskambėjo plačiai. Nuo rugsėjo 12 - os iki 14 - os dienos, Kanadoje vyko JAV, Meksikos ir, žinoma, Kanados išrinktų ir paskirtų vyriausybės lyderių slaptas susitikimas. Paskutinę konferencijos dieną vienas iš dalyvių nutekino informaciją apie projektuojamą Šiaurės Amerikos Sąjungą. Kanadoje ši žinia nuskambėjo pimuose laikraščių puslapiuose. Teisinės priežiūros komisija, remiantis informacijos laisvės aktu, pareikalavo pilno slapto darbotvarkės susitikimo atskleidimo. Dauguma federalinių agentūrų atsisakė atskleisti. Tačiau vėliau Teisinės Priežiūros Komisijai pagaliau pavyko gauti tūkstančius dokumentų puslapių. Slapti dokumentai yra šešėlinės valdžios projektai, realizuojami per biurokratinius vykdomuosius įsakymus. Puslapiuose aprašoma jau funkcionuojanti Šiaurės Amerikos Sąjunga. Transportavimas, įstatymų prieiūra, žėmės ūkis, reguliavimai, bankininkystė, gamyba, statyba, mokslas, imigracija ir netgi kariuomenės suvienienijimas be žmonių ar jų išrinktųjų kongreso ar parlamento atstovų atsiklausimo. Jų darbotvarkės vienoje iš pirmųjų antraščių buvo akcentuojama: "slaptas plano įgyvendinimas". Taip buvo aptarinėjamas visuomenės bauginimas klimato kaita, kad įvesti kontinentinius mokesčius naujos vyriausybės subsidijavimui. Globalistų instrumentas - vis dažniau pasaulinėje arenoje pasirodantis Robert'as Pastor'as, yra Šiaurės Amerikos sujungimo kuratorius. Vienos kalbos metu, kongrese, jis pasiūlė kontinentinio perimetro saugumo idėją, kuri panaikintų valstybių sienas ir sujungtų jų saugumo aparatą. Robert'as Pastor'as: "Geriausias būdas apsaugoti JAV yra ne ties Meksikos ar Kanados sienomis, bet vientisos Šiaurės Amerikos sienos apsauga." Faktiškai, Šiaurės Amerikos vadovybė jau visai atvirai surengė susitikimą Kanadoje. Per pastarąjį dešimtmetį Pentagonas rengė pratybas kartu su Meksikos ir Kanados karinėm pajėgom ir atvirai svarstė jų galimą panaudojimą JAV stichinių nelaimių metu ar vidinių neramumų numalšinimui. Šiuo metu JAV jau yra virš 100.000 ne JAV piliečių, tarnaujančių JAV ginkluotose pajėgose. Dabar Pentagonas plečia karinio verbavimo centrus Meksikoje, Filipinuose ir Rytų Europoje. Didmiesčių policijos departamentuose, bandoma "prastumti" įstatymų, kurie leistų priimti į policiją asmenis, neturinčius JAV pilietybės. Šiandieną mes stebime raudonosios aušros scenarijų sulėtintame režime.
  Kai tik pagreitės Europos bei Amerikos sąjungų integracija, tuomet supervalstybės susijungs savaime. BBC pranešė, kad JAV ir ES susitarė dėl vientisos ekonominės rinkos. Tokiu būdu, anonsuodami ekonominės rinkos sukūrimą, jie pakartojo tai, kas jau buvo įvykdyta Amerikoje ir ES tik stambesniu planu. Pagal šį susitarimą abi bloko narės bandys įnirtingai vykdyti reguliavimų susiejimą daugiau nei 35 - iose sferose: pradedant finansine, intelektualinės nuosavybės, karinė, švietimo, įmonių suvienijimo, aukcionų ir kitose. Jie taipogi susitarė bendrai prastumti pasaulinius anglies dvideginio mokesčius...
  Afrikos Sąjunga iškilo iš Afrikos Ekonominės bendrijos, įkurtos 1980 - aisiais. Afrikos sąjungai finansuoja tarptautinių organizacijų ir vyriausybių korporacijų konsorciumas. Afrikos Sajungoje yra Naujos Pasaulinės Tvarkos įrankis, skirtas Afrikai išnaudoti. Azijoje APEC bei ASIEN paskelbė planus sukurti sąjungą, susidedančią iš Azijos bei Ramiojo vandenyno tautų, kur bendras žmonių skaičius sudarytų tris milijardus. Jim Tuckeri: "APEC taps Azijos ir Ramiojo vandenyno sąjunga, o pasaulis bus padalintas į tris didelius regionus pasaulinės valdžios administracinių patogumų dėlei. Jungtinės Tautos būtent ir bus ta valdžia." Sąjungos vienu metu formuojasi individualiai ir tuo pat metu jos sujungiamos, kad sudarytų pirmąją planetarinę valdžią. Daniel'ius Estulin'as: "Jie bando sunaikinti šioje planetoje bet kurią naciją, kuri skatina progresą. Kadangi iš esmės jie valdo žemę ir jiems nereikia progreso, nes jie patys nori viską kontroliuoti. Pavyzdžiui, paimkim įtakingiausius Londono žmones, kurie yra miesto tarybos nariai, trijų šimtų komitetą, kuris priklauso Bilderbergeriams, britų karališkosios šeimos narius ir t..t... Visi šie žmonės yra žemvaldžiai. Nauja Pasaulinė Tvarka yra senas pasaulis. Turiu omenyje, kad vardai bei išvaizda pasikeitė, tačiau koncepcija liko ta pati: nustumti žmogų jį spardant ir ant jo šaukiant atgal į viduramžius į papromoninio amžiaus pasaulinę tvarką." Coffman'as: "Vienas iš labiausiai amerikiečius šokiravusių dalykų yra žinomas faktas apie Jungtinių Tautų globalųjį bioįvairovės įvertinimą, pasirodžiusį 1995 - aisiais, kuriame aiškiai pasakoma, jog tam, kad išsaugoti Žemę, reikia sugrįžti prie feodalinės santvarkos ir tai yra aprašyta dokumentuose."
  Kad sukurti tokią šiuolaikišką feodalinę bendruomenę, globalistai diegia standartizuotą Šiaurės Amerikos Sąjungą, ID korteles, kad galėtų sekti ir stebėti jų vergus, keliausiančius po tris ŠAS regionus. Remiantis masinių žmonių judėjimą, kuris sukėlė globalizaciją, Nauja Pasaulio Tvarka konstruoja fizinę ŠAS infrastruktūrą - modernių NAFTA greitkelių tinklą. Žiniasklaida: "Pasiūlytas Trans-Teksaso koridorius yra super greitkelių ir geležinkelių tinklas, besitęsiantis 4000 mylių nuo Meksikos sienos ir eina per Teksasą į Oklahomą. Buvo pasirašytas susitarimas, kuris padarys Teksaso 121 greitkelį mokamu keliu. Ispanijos kompanija laimėjo greitkelių tiesimo konkursą ir 50 metų greitkelio naudojimo mokestis įvestas bus. Daugumoje atvejų, visi šie susitarimai su privačiomis kompanijoms, buvo sutarti slapta. Valstijų įstatymo leidėjai privertė sunerimti mokesčių mokėtojus. Kritikai tvirtina, jog tai kelia grėsmę mūsų nacionaliniams saugumui. Tai dar vienas Šiaurės Amerikos integravimo planas, kurį vykdo vyriausybė bei korporacinis elitas be jokio kongreso ar rinkėjų pritarimo."
  Istorija kartojasi. Prieš 2000 metų visi keliai vedė į Romą. Roma sukonstravo ir prižiūrėjo daugiau nei 10 tūkstančių mylių kelio per visą savo imperiją. Keliai buvo naudojami romėnų karinės jėgos perkėlimui, prekybos kontroliavimui bei valdomų tautų sujungimui. Roma taip pat rinko kelių mokesčius iš pavergtų tautų gyventojų. O vėliau naudojo surinktus pinigus kaip pagalbine priemone toms pačioms tautoms valdyti. Šiandien super greitkeliai yra galingas įrankis globalistų arsenale. Tai yra valstybių sienų ardymo instrumentas bei tautų sujungimo į didesnę konfederaciją priemonė. Užsienio vyriausybės bei korporacijos grobuoniškai išvagia infrastruktūrą per visą Šiaurės Ameriką. Bet labiausia grobstymas vykdomas Teksase. Ši valstija - tai fronto linija. Daugiau nei 13 tūkstančių kilometrų kelių kartu su žemės valdom, buvo perduoti vyriausybės remiamom užsienio kompanijom. [...] daugiau nei 80 federalinių greitkelių buvo numatyta naudoti kaip tarptautines arterijas. B-35 NAFTA'os koridorius prasideda giliai Meksikoje, eina per centrinę JAV dalį, užsibaigdamas Kanados viduryje. Iš Azijos parplukdyti konteineriai iškraunami Meksikos vakarinėje pakrantėje ir toliau keliauja muitais neapmokestinamu geležinkeliu į naująjį Kanzaso miesto vidaus uostą, kuris, nepaisant to, kad yra pačiame JAV centre, nuo šiol skaitysis Meksikos nuosavybe. Pagal tarptautinius susitarimus, dominuojančios užsienio kompanijos dabar pradeda apmokestinti jau prieš tai pastatytus ir jau apmokėtus kelius. Federalinei valstijų ir korporacijų dokumentai atskleidžia, jog vėliau surinkti mokesčiai bus panaudoti ne JAV, bet Meksikos transportavimo infrastruktūros vystymui. Kad užjūry pagaminta produkcija galėtų per Meksiką judėti dar greičiau. Gautos pajamos taip pat bus skiriamos besiplunksnuojančiai Šiaurės Amerikos Sąjungai bei jos biurokratinio aparato finansavimui. Taigi apibendrinant, galima pasakyti, kad mūsų pinigai naudojami mūsų pačių pavergimui.
  RFID sekimo mikroschemos integruotos į valstybinės inspekcijos lipdukus jau naudojami žmonių sekimui. Nauja sistema taip pat turėtų kontroliuoti augimo bei valdymo tobulinimą arba taip vadinamą protingą augimą. Protingas augimas yra ne kas kitas, kaip siekis kontroliuoti miestus. Tai mėginimas paversti Ameriką laukiniais vakarais. Biologinės įvairovės konvencija tėra žmonių kontroliavimo arba valdymo priemonė. Valstijas sujungiantys greitkeliai visoje Amerikoje blokuoja įvažiavimus į nedidelius miestus bei kaimo vietoves. Tokiu būdu sąmoningai sukuriami miestai vaiduokliai. NAFTA'os greitkelių sistemoje ši tendencija dar aštresnė. Tokiu būdu bandoma vėl paversti laukiniais kraštais daugiau nei pusė Amerikos. Coffman'as : "Visi šie dalykai sukurti dar stipresniam kontroliavimui, kur valdys ne laisvi individai ir ne nacijos suverenitetas, bet biurokratinis aparatas. Mane į visą šią diskusiją įvėlė tas faktas, kad tuo metu, kai 1980 aisiais 1990 - aisiais metais atlikinėjau šį milijonus kainavusį tyrimą, sužinojau apie planus blokavimo pagalba paversti praktiškai puse Amerikos į dykumos koridorius bei rezervatus. Tai buvo pavadinta "Laukinių žemių projektu". Ir tai taip pat buvo Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvencijos kertinis akmuo. Studijuodamas tai, po kurio laiko supratau, kad tai nėra mėginimas apsaugoti aplinką, bet mėginimas kontroliuoti mus. Jie suskaldė JAV į mažus fragmentus, kuriuose nukerta kelius ir, tokiu būdu, izoliuotos ištisos bendruomenės yra pasmerktos išnykti." Federalinę greitkelių sistemą suprojektavo pentagono karo strategai 1950 metais, kad JAV invazijos atveju, būtų galima žaibiškai greitai dislokuoti sausumos pajėgas. Konstitucinės karinės vadovybės komanda naudoja greitkelių sistemą kaip jėgos projektavimo matricą, skirtą suvaldyti žmonėms per visas Jungtines Valstijas.
  Kiekvieno miesto stebėjimo kamerų sistemų diegimui skiriami milijardai dolerių, kurios stebi mus kiekvienas miestas ar kaimelis ir nesvarbu koks mažas ir kaip toli jisai yra. Automobilinius numerius nuskaitanti programinė įranga, gali sekti bet kur ir bet kada važiuojančius amerikiečius. Naujos sistemos sugeba nuskanuoti veidus, pagal lūpų judesius nuskaityti kas yra sakoma, bei analizuoti eiseną. Remiantis karinių įgaliojimų aktu, Amerikos piliečiai nuo šiol gali būti slapčia sulaikomi, iš jų gali būti atimta pilietybė ir jie netgi gali būti nugabenami į slaptas kankinimų stovyklas ir ten slapta nužudyti. Pagal patriotinio akto 802 skyrių, bet koks nusižengimas dabar gali būti laikomas kaip terorizmas. Federalinės policijos pajėgos pavadinimu "VIPER", atsitiktinai sulaiko amerikiečius bei reikalauja parodyti asmens dokumentus. Piliečius tikrina visur: Majamio šaligatviuose, Niujorko metro, Teksaso ar Hiustono gatvėse. Juos tikrina sunkia ginkluote sukarinta policija.
  Dar senai prieš rugsėjo 11 - ją, Pentagonas grubiai pažeidinėjo federalinius įstatymus, draudžiančius kariuomenei reiduoti bei kontroliuoti Amerikos piliečius. Per visą Ameriką ginkluotų pajėgų grupės gali atsirasti iš niekur ir laisvai tikrinti mašinas bei praeivius. Kiek vėliau, prezidentas Bushas pasirašė gynybinių įgaliojimų aktą, kuris dar labiau padidino išpampusios šešėlinės vyriausybės finansavimą. Šiame akte, vykdomoji valdžia formaliai anonsavo, jog vyksta pasiruošimas šalies maištams ir kad bus vykdomas prevencinis valstijų gubernatorių ir įstatymų leidėjų galių apribojimas. Tokiu būdu, federalinė vyriausybė atvirai paskelbė, kad tik ji yra vienintelė valdžia, traktuojanti žmones bei valstijas kaip savo priešus. Vėliau 2007 - ųjų metų gegužės 9 - ą dieną, prezidentas Bushas neteisėtai suteikė sau naujų įgaliojimų, kurie prezidentūrą oficialiai transformavo į dekretinę diktatūrą.
  Anksčiau valdžia buvo pavadinta į įstatymų leidžiamąją, teisminę ir vykdomąją valdžias. Bet dabar visos jėgos priklauso prezidentui. Nuo mažiausių sprendimų, cituojant iš jų pačių dokumentų, bet koks incedentas pasaulyje, nepriklausomai nuo jo geografinės padėties, įtakojantis populiaciją infrastruktūrą, aplinką, ekonomiką ar valdžios funkcijas ir prezidentui nusprendus, gali tapti totalinės karinės padėties paskelbimo priežastimi. Verta paminėti, jog prezidentas yra paprasčiausiai globalaus kriminalinio sindikato marionetė ir nebūtinai pasinaudos naujomis galiomis, bet tiesiog perduos jas ateinančioms marionetinėm administracijom.
  Kodėl mes nesimokome iš mūsų protėvių klaidų? Kodėl žmonija pakartotinai eina tuo pačiu kraujo praliejimo ir vergovės keliu? Grobuoniškas Elitas nuolat racionalizavo savo priespaudą, pasiteisindamas tvirtinimu, jog jie yra visagaliai ir turi teisę valdyti. Nors jie tėra grupelė negailestingų psichopatų, kurie prisisiurbė prie žmonijos kaip parazitas prie užkrėstojo, kuris nusekino iki mirties. Per visą istoriją egzistavo tūkstančiai tironiškų valdžių ir tik mažiau nei dešimt būtų galima pavadinti laisvom. Vien tik XX a. daugiau nei 150 milijonų žmonių buvo nužudyta valdžios rankomis. Rusijoje raudonasis teroras sunaikino daugiau nei 60 milijonų vyrų, moterų bei vaikų gyvybių. Hitlerio karas nusinešė 22 milijonus gyvybių; Mao Dzeduno laikotarpiu buvo nužudyta 60 milijonų fermerių ir sąrašas ties šiuo skaičiumi nesibaigia.;300.000 nekaltų piliečių nužudyta Gvatemaloje; Kambodžos valdžia nužudė daugiau nei 2 milijonus žmonių; Turkijoje - 1,5 milijonų; Ugandoje - 300.000; virš 800.000 Ruandoje... Deja, yra žymiai daugiau pavyzdžių...Tai yra istorinis faktas, jog pirmoje vietoje, jog vyriausybės yra nenatūralių mirčių kaltininkės. Tie, kurie mano, jog tai negali nutikti čia, kad tai nenutiks su jumis, žinokite, jūs buvote perspėti. Per šimtą metų stebėtos pjautynės, tebuvo viena iš paruošiamųjų Naujosios Pasaulinės Tvarkos superplano fazių.
  Hitlerio ir Stalino nusikaltimai dabar tapo praeitimi, tačiau komunistinės Kinijos blogio sistema matomai galės sumušti esamos istorijoje kankinimo rekordus. Masinės žudynės ir vergija, visu pajėgumu vyksta ir šiomis dienomis, ir tą pilnai palaiko bei sankcionuoja Nauja Pasaulio Tvarka. Komunistinė Kinija globalistams tėra jų laboratorija, tai jų bandymų laukas, kuriame 1,4 milijardo žmonių gyvena kaip laboratorinės žiurkės, pasitarnaujančios kaip tyrimų subjektas, formuluojant Drąsųjį Naująjį Pasaulį. JAV ir britų pajėgos glaudžiai bendradarbiavo su Mao Dzedunu Antrojo Pasaulinio Karo metu, o karo pabaigoje, jie slapta padėjo Mao išstumti nacionalistą Chiang Kai Shek'ą. Tuo metu CŽV Mao laikė stabilizavimo faktoriumi. Bilo Klintono mokytojas ir Džordžstono universiteto mokslų profesorius Karl Quigley savo knygoje "Tragedy & Hope" pasakojo, kaip anlgo-amerikietiškos apskritojo stalo grupės, remia visokiausių rūšių autoritarizmą, tiek komunizmą, tiek fašizmą, kad būtų galima įtvirtinti centralizuotos valdžios dominavimą virš populiacijos bei ekonomikos. Elitą sudaro monopolistai. Jie siekia sukurti monopoliją ir ginklu valdyti žmones. Naujos Pasaulinės Tvarkos lyderiai savo raštuose be perstojo giria korumpuotos komunistinės Kinijos modelį. 1973 - ųjų rugpjūtį D. Rockefeller'is laikraštyje "New York Times" paskelbė tekstą, kuriame atvirai giria ir remia Mao Dzeduno veiksmus ir, tokiu būdu, išaukštindamas jų valdymo sistemą, kuri pagrįsta komandavimu: "Kokia bebūtų Kinijos revoliucijos kaina, ši šalis neabejotinai suformavo ne tik efektyvią bei atsidavusią administraciją, bet ir sukūrė aukštą moralę ir bendrus siekius. Socialinis eksperimentas Kinijoje, vadovaujant Mao, yra vienas svarbiausių ir sėkmingiausių visoje istorijoje".
  Komunistinė Kinija yra planuojamos Naujos Pasaulio Tvarkos visuomenės modelis. Už vykdomą politiką, JT Kinijai skyrė daugiau apdovanojimų, nei bet kuriai kitai tautai. Žiūrint planuotojų globalistų akimis, autoritarinė Kinija - tai ateitis. Kinija adoptavo lobistinį vieno vaiko įstatymą iš eugeniko organizacijų konsorciumo, kurį sudaro planuojama tėvystė ir Jungtinės Tautos. Šeimoms, susilaukusioms daugiau nei vieną vaiką, gresia didelės baudos ir net kalėjimas. Kinijos priverstinio aborto praktika, pagimdžiusi kultūrinį troškimą turėti naujagimį berniuką, dabar veda Kiniją į vis gilėjančią krizę, kur vyrų jau yra 30 milijonų daugiau nei moterų. Kinijos policinė valstybė negailestingai susidoroja su bet kokia politinio nesusitaikymo forma. Pogrindžio bažnyčios, praktikuojančios Falun Gong'ą, maištaujantys fabrikų darbuotojai, visi jie siunčiami į priverstinio darbo stovyklas. Jų kraujo ir organų duomenys yra suvedami į planuojamų transportuoti organų katalogus. Vėliau Kinijos vyriausybė per aukcionus parduoda kalinių organus pasaulinėje donorų rinkoje. Jei turtingas pacientas nusprendžia atvykti į Kiniją, tai kalinys yra nužudomas ir tuomet jo organas yra transplantuojamas. Jei organus reikia skubiai eksportuoti, tuomet organai išimami mobiliame egzekucijos furgone pakeliui į oro uostą. Kinijos socialiniai inžinieriai atkakliai vykdo pagyvenusiųjų bei neįgaliųjų žmonių eutanazijos praktiką. Kinija tiesiog vykdo globalistų pasaulinį planą. Ta pati visiško nužmoginimo tyliai ir palaipsniui vykdoma visame pasaulyje. Henry's Kissenger'is (1974): "Depopuliacija turi būti aukščiausios užsienio politikos prioritetas trečiojo pasaulio šalių atžvilgiu." Henry's Kissenger'is: "Šiomis dienomis iškilo Naujos Pasaulinės Tvarkos būtinybė. Skirtingose pasaulio vietose ji turės skirtingas charakteristikas. Deja, šiuo metu, to įgyvendinti nepavyks. Tačiau man tai yra savotiškas eskizas ir kažkurią dieną, po kažkiek tai metų, atsiras sprendimas. "
  Kaip atsiranda toks požiūris? Kodėl įgavęs totalią valdžią, elitas žudo didžiules mases nesipriešinančių žmonių? Kokia yra psichopatinio Elito ideologija? Nuo Platono laikų, prieš 2400 metų, valstybės planuotojai atvirai skelbė, jog nori kontroliuoti visus prastuomenės gyvenimo aspektus: pradedant populiacijos didinimu ir baigiant masine nepageidaujamųjų eksterminacija. Ši fantazija pasiekė mus, nukeliavusi tūkstančius metų... Francis Galton "Eugenika - mokslas apie socialinį kontroliavimą, kurio pritaikymas patobulina arba pablogina rasinės ateities kartų savybes. Tiek fizines, tiek intelektualines." Elitui visuomet buvo patrauklus mokslinis tironijos racionalumas, kadangi jis pasitarnaudavo kaip patogus pasiteisinimas besielgiant su žmonėm kaip su gyvuliais. Robert'as Thom'as Malthus'as išgarsėjo dėl savo pasakymo apie tai, jog masinis maisto krachas gali būti naudingas, nes tai padėtų atsikratyti neturtingųjų. Toks scenarijus vėliau buvo pavadintas maltihzmo katastrofa. Iš jo idėjų gimė nauja mokslo sfera, kuri galėtų nulemti žmonijos vystymosi kryptį. Per ateinančius 200 (ir daugiau) metų. Charles'as Darwin'as, maltizmo katastrofos modelio gerbėjas, sukūrė evoliucijos teoriją, kurios pagrindinė mintis yra ta, kad išlieka stipriausieji. Padedant T. H. Huxley'iui, kuris dėl smarkaus Darvino teorijų palaikymo, buvo pramintas Darvino buldogu, Darvino teorijos išpopuliarėjo plačiame mokslininkų tarpe iš pradžių Anglijoje, o vėliau ir visame pasaulyje. Darvino pusbrolis, Francis Galton'as, yra eugenikos pradininkas. Įsiviešpatavus Darvino evoliucijos teorijai, jis įžvelgė galimybę patobulinti žmonių rasę, pritaikant socialinius principus, ir taip buvo išvystytas socialinis Darvinizmas. Darvinas, Galton'as, Huxley bei Wedwood'as, buvo tiek pamišę dėl savo naujų socialinių teorijų, kad susitarė, jog nuo šiol jų šeimos dauginsis tik tai tarpusavyje. Jie klaidingai nuspėjo, kad vos per kelias kartas jų palikuonys taps tobulais žmonėmis.
  Kylantis pseudomokslas tebuvo bandymas susisteminti imbreeding'ą, kurį Elitas jau ir taip populiariai praktikavo per tūkstančius metų. Keturių šeimų eksperimentas jiems baigėsi tragedija. Vos po dviejų kartų kraujomaišos, jų palikuonys 90 % atvejų arba mirė gimdymo metu, arba turėjo rimtų fizinių ar protinių negalių. Pasaulio turtingųjų klasė ir ypatingai karališkosios šeimos, kurios ir taip jau buvo apsėstos veislinio dauginimosi manija bei grobuoniškai niekino žemesniąją klasę, dabar griebėsi naujo mokslo ir energingai pradėjo įgyvendinti jo tikslus.
  Biometrika skamba kaip naujas mokslas. Bet iš tiesų jį suformavo Galton'as 1879 - aisiasis tam, kad galėtų sekti rasių bruožus ir genetinę istoriją ir vėliau nuspręsti kam suteikti teisę turėti palikuonis. 1904 - aisiais eugenikas Charles'as Davenport'as, finansuojamas žymių magnatų, JAV pradėjo vykdyti mokslinę tyrimų programą "cold spring harbor". 1907 - aisiais JAV buvo priimti pirmi sterilizacijos įstatymai. Piliečiai net su nežymiais išsigimimais ar su žemais atestavimo rezultatais, buvo per prievartą sterilizuoti.

  "Tommorrow's Children" ištrauka.
  - Tau 17 ? Tiesa Alisa?
  - Taip, bet ką jūs padarėte su maniškiais?
  - Mes stengėmės jiems padėti, Alisa. Ir tau taip pat. Jie buvo išvežti į ligoninę šią popietę.
  - Į ligonę!? Bet šįryt jie buvo visiškai sveiki!
  - Mūsų manymu, buvo svarbu pateikti valstijų medicininei komisijai ištirti jūsų šeimos atvejį. Ten buvo nuspręsta, jog jūsų visa šeima privalo būti sterilizuota.
  - Kas tai? Aš nesuprantu apie ką jūs kalbate.
  - Na, mūsų valstijoje yra įstatymas, kuris tokioms šeimoms kaip jūsų, numato operaciją, po kurios nebegalima turėti vaikų.
  - Supratau...
  - Dabar mes išvešime tavo brolius į įstaigą, kur jais tinkamai pasirūpins. Ir tu galėsi grįžti prie darbo. Aš pasirūpinsiu, kad tavęs neišmestų iš darbo dėl neatvykimo.
  - Bet aš nenoriu prarasti savo darbo! Aš niekur neeisiu!
  - Dabar Alisa ir tu vyksti į ligoninę.
  - Tai jūs sakote, kad aš po to niekad negalėsiu turėti vaikų...?
  - Būtent. Aš sveika! Sakau jums! Nevažiuosiu į jokią ligoninę!
  - Mes nenorime turėti jokių nemalonumų jaunoji panele! Jei atsisakysi eiti, pareigūnas bus priverstas nuvesti tave jėga!


  1910 - aisiais buvo įkurtas JAV eugenikos registracijos biuras. Iki to laiko, britai jau buvo spėję sudaryti pirmąjį socialinių darbuotojų tinklą. Specialiai parengti agentai plėtė eugeninį rasės kultą, kuris ėmė progresyviai įsigalėti Vakaruose. Socialiniai darbuotojai turėjo teisę nuspręsti kokių šeimų vaikus jie gali imti, kas bus sterilizuojamas ir (kai kuriais atvejais) kas bus tyliai nužudomas. 1911 m. Rockefeller'ių šeima eksportavo eugeniką į Vokietiją paremiant Kaizerio Vilhelmo institutą, kuris vėliau tapo III Reicho centrine kolona. 1912 - aisiais tarptautinė eugenikos konferencija Londone. Eugenika tampa visuotiniu susižavėjimu ir, tokiu būdu, pasidaro ultrapopuliari. Futuristas ir mokslinės fantastikos bestselerių autorius Herbert'as (Wales'as), studijuodamas vieno žymiausių eugenikų dėstomą biologiją, vėliau platino naująjį tikėjimą po visą pasaulį. 1916 m. H. D. Wells'o žmona Margaret Sanger, pradeda propaguoti eugeniką JAV. 1923 m. Sanger gauna didžiulę paramą iš Rockefeller'ių šeimos. Sanger rašė, jog būtina verbuoti juodaodžius lyderius, kad jie galėtų būti priedanga vykdant sterilizacijos programą nukreiptą prieš juodaodžių bendruomenę. 1924 m. Hitleris knygoje "Mein Kampf" rašo, kad JAV eugenika yra jo įkvėpimas. Hitleris netgi parašė fanatišką laišką Amerikos eugenikui, gamtosaugininkui Madison'ui Grant'ui, kuriame atvirauja, jog jo parašyta knyga apie rases ("Didžiosios rasės kelias"), jam yra lyg Biblija. Jo dėka, Hitleris sukūrė planą kaip masiškai išnaikinti žydus bei (jo paties žodžiais) "žemesnio lygio rases ir išsigimėlius". 1927 - aisiais eugenika tampa vyraujančia kryptimi. Taip vadinamas mokslas, buvo aktyviai propaguojamas mokyklose, bažnyčiose ir valstybinėse įstaigose. Bažnyčios netgi rungėsi konkurse dėl didelio piniginio prizo, kuris buvo pažadėtas tam, kas geriausiai įpins eugeniką į savo pamokslus... Netrukus, pagrindinės sektos įtikinėjo amerikiečius, kad Jėzus buvo už eugenikos principus. Tais pačiais metais JAV net 25 valstijos priėmė sterilizavimo įstatymus ir aukščiausiojo teismo nutarimu, buvo pradėta vykdyti sterilizacijos politiką. Kuomet Hitleris 1933 m. atėjo į valdžią, tai vienas iš jo pirmųjų veiksmų buvo nacionalinių eugenikos įstatymų įtvirtinimas sekant JAV priimtų įstatymų pavyzdžiu. 1934 - ųjų filmas"Tommorrow's Children", eugenikos propagavimą perkėlė į JAV kino ekranus:

  - Miss Mason byloje nematau jokių priežasčių, dėl ko ji turi būti sterilizuojama. Ji yra visiškai normali, labai darbšti ir užsitarnavo gerą reputaciją.
  - Ar jūs žinote jos šeimos istoriją?
  - Na taip, gerbiamasis teisėjau, žinau.
  - Šeimoje yra dar keli vaikai. Teisingai sakau?
  - Na taip...
  - Kokia jų būsena?
  - Vienas - invalidas. Kitiem dviem nustatė silpnaprotystę.
  - Ar vyriausias sūnus nėra kalėjime?
  - Taip...
  - Ir žinodami visa tai, jūs manote, kad ši mergina turėtų teisę pagimdyti dar daugiau panašių žmonių?
  - Bet teisėjau, ji visiškai sveika. Ji visai ne tokia kaip kiti. Aš tikiu, kad jai reikėtų suteikti galimybę nuspręsti pačiai.
  - Prieštarauju daktare. Gerai. Tarkime ji normali. Tačiau yra tikimybė, kad jos vaikai galės paveldėti šeimos ligas. Juk tai tikėtina. Apgailestauju daktare. Trys apsigimusios kartos tai jau yra per daug. Teismo sprendimas yra neapskundžiamas.

  Iki 1936 - ųjų, Vokietija jau spėjo tapti pasauline eugenikos lydere dėl efektyviai vykdomos šimtų tūkstančių žmonių sterilizacijos bei eutanazijos. Trys žymiausi Amerikos eugenikai, Rockefeller'ių nurodymu, buvo išsiųsti į Vokietiją, kur jie konsultavo nacius projektuojant gerai suderintą eksterminavimo sistemą. Su ryžtinga JAV ir Anglijos parama, Vokietija peržengė ribą, po kurios dešimtys milijonų žmonių sumokėti savo gyvybėm. Pasibaigus karui, sąjungininkai apsaugojo nuo bausmės būtent tuos nacių mokslininkus, kurie iki mirties nukankino tūkstančius žmonių. Nacistinė eugenikos rūšis Elitui sudarė keblumų, tačiau jie neketino nutraukti savo planų. Priešingai. Sąjungininkai tarpusavy netgi varžėsi kam atiteks geriausi nacių eugenikai. Buvo nesvarbu, kad SS daktarai iki mirties nukankino dešimtis tūkstančių. Juos tiesiog paleido.
  Eugenikai supyko, kuomet jų darbai buvo paviešinti. Jie nedelsiant ėmėsi maskuoti savo planus. Kas ketvirtį išleidžiamas žurnalas "Eugenics", buvo pervadintas "Social biology". Amerikos gimdymo reguliavimo lyga buvo pavadinta šeimos planavimu. Atsirado nauji terminai, tokie kaip transhumanizmas, populiacijos reguliavimas ir biobalansas. Rasinė higiena ir socialinį darvinizmą pakeitė pavadinimai: aplinkosauga ir gamtosauga. Daugelis to meto eugenikų pradėjo užsiiminėti taip vadinama kriptoeugenika. Tikslingai nuslėpę savo eugeninius įsitikinimus pokario pasaulyje, jie tapo labai gerbiamais antropologais, biologais ir genetikais. Vėliau sąjungininkai slapta iš Vokietijos išsivežė tūkstančius nacių mokslininkų ir juos paskyrė į vadovaujančias mokslines pozicijas kariniame industriniame komplekse, įskaitant biologinių ginklų bei raketų gamybos sritis. Įsteigėjas buvo šimtaprocentinis Hitlerio šalininkas. Thom'as Watson'as tiekė nacių koncentracijos stovykloms savo kompiuterius bei siuntė ten dirbti IBM technikus. Tatuiruotės ant konclagerių aukų, buvo žmonių identifikaciniai numeriai, kurie buvo įvedami į kompiuterius. Panašias sistemas IBM buvo naudojusi jau nuo 1928 - ųjų metų Jamaikos rasių maišymo tyrimo programoje. Taigi praktiškai pirmieji kompiuteriai buvo sukurti eugenikos mokslui.
  Jungtinių Tautų vadas ir nesigailintis eugenikas - Julian'as Huxley įrodinėjo, kad kadangi eugenikų lyderiai pradėjo gamtosauginius bei aplinkosauginius judėjimas, tai jiems turėtų būti patikėta atsakomybė formuojant ir pasaulinę vyriausybę. Kaip kad H. G. Wells'as ir numatė, šios valdžios pagrindus sudarytų mokslinė diktatūra, kurios kryptį diktuotų eugenikos principai. Huxley įkūrė Pasaulinės gyvūnijos fondą (WWF) kartu su Bilderbergerių grupės pradininku bei buvusiu SS pareigūnu princu Bernardu (Olandija) ir princu Filipu (Anglija). Princas Filipas (Pranešta per Vokietijos žiniasklaidos agentūrą (DPA) 1988 m.): "Jeigu įvyktų mano reinkarnacija, tai norėčiau atgimti mirtinu virusu, kad galėčiau kaip nors prisidėti prie perteklinės populiacijos problemos sprendimo".
  Julian'o Huxley brolis, Aldous Huxley, knygos "Brave New World" autorius, 1962 m. prieš pat mirtį pasakė viešą kalbą. Jis pripažino, kad jo bestseleris "Brave New World", kurį jis parašė 1932 m., buvo paremtas neprasimanymais, bet ruošiamais įgyvendinti elito planais. A. Huxley kalba: "Ir čia aš norėčiau trumpai palyginti "Brave New World" knygą su kita knyga, kuri pasirodė palyginus nesenai. Tai yra George;o Orwele'o knyga: "1984". Esu linkęs manyti, kad ateities mokslinės diktatūros, kurios, mano manymu, ateityje bus daugelyje pasaulio vietų, greičiausiai bus artimesnės "Brave New World" modeliui, negu knygos "1984" modeliui. Ir jos bus artimesnės šiam modeliui ne dėl kažkokių humanistinių nuogąstavimų dėl mokslinės diktatūros modelio, pateikto "1984" knygoje, bet paprasčiausiai dėl to, kad knygos "Brave New World" modelis yra žymiai efektyvesnis, nei tas kitas. Bet jeigu gali priversti žmones sutikti su tokia reikalų padėtimi, kokią jie dabar turi t.y. vergovė, tai tokia būsena, sakykim taip, kad man atrodo ką mes dabar stebime yra maksimalus perversmas būtent tas, kad šiuo metu yra tobulinama eilė metodų, leisiančių kontroliuojančiai oligarchijai, kuri visada egzistavo ir, matomai, visada egzistuos, leis padaryti taip, kad žmonės iš esmės pamiltų savo vergovę. Žmones galima priversti jaustis gerai netgi tokiomis aplinkybėmis, kuriose net pagal minimalius standartus, jie visiškai neturėtų jaustis gerai. Ir šie metodai, mano manymu, yra ankstesnių teroro metodų ištobulinimo viršūnė, kadangi jie apjungia teroro metodus su sutikimo metodais. Na paskui seka eilė įvairių kitų metodų. Yra, pavyzdžiui, formakologinis metodas. Tai buvo vienas iš dalykų, apie kuriuos aš kalbėjau savo knygoje "Brave New World". Rezultatas būtų toks: įsivaizduokite euforijos būseną, kurioje žmogus jaučiasi visiškai laimingas net ir pačiomis šlykščiausiomis įsivaizduojamomis aplinkybėmis. Aš turiu omenyje, kad šie dalykai yra įmanomi."
  Elitas sukėlė masinio naikinimo bangą, kuomet šaltakraujiškai eksperimentavo su civiliais gyventojais tiesiog kaip su laboratorinėmis žiurkėmis. Serija kongresų tyrimų atskleidžia daugiau nei 20.000 slaptų bandymų, kuriuose Amerikos piliečiai buvo išnaudoti tarp 1920 - ųjų ir 2000 - ųjų metų. Vienas gerai žinomas eugenikų tyrimas - tai "tuskegee sifilio projektas", kuris nužudė šimtus juodaodžių ir tęsėsi 40 metų, iki kol buvo demaskuotas 1972 - aisiais. Nuo 1943 - ųjų metų iki dabar, britai testavo mirtinas dujas ant savo pačių darbuotojų sausumoje, ore, jūroje. Dauguma mirė iškarto. Kiti mirdavo kelių metų bėgyje. Federalinė valdžia suteikė įgaliojimus vykdyti slaptus eksperimentus su radiacija, panaudojant tūkstančius nieko neįtariančių pacientų. Šimtuose JAV ligoninių, sveikiems vyrams, moterims ir vaikams buvo sušvirkščiami uranas ir plutonis. Dozės viršydavo terapeutinį efektą ir siekiančiomis mirtiną lygį ir dėl to mirė daugybė žmonių. Nėščioms karininkų žmonoms, karinių bazių gydytojai, duodavo neva vitaminus, kurių sudėtyje buvo ypatingai radioaktyvaus urano (239) ir plutonio (241), kurie sukeldavo persileidimus bei mirtis. Kareiviai, jūreiviai ir jūrų pėstininkai buvo išnaudojami kaip laboratorinės žiurkės šimtuose atominių ir vandenilinių bombų bandomųjų sprogdinimų metu. Patriotiški amerikiečiai buvo švitinami radiacija greta su laboratoriniais gyvūnais, pilotus vertė pakartotinai skraidyti pro griaunančius DNR grandinę radiacinius atominio grybo debesis.
  Nuo 1951 - ųjų iki 1961 - ųjų metų, JAV kariuomenė sumokėjo Izraelio sveikatos ministerijai tris milijonus lyrų, kad šie atliktų radioaktyvius testus. Valstybinėse mokyklose vaikams buvo sakoma, kad su rentgeno aparato pagalba jiems bus atliktas medicininis patikrinimas. Pentagonas jau buvo apšvitinęs radiacija daugiau nei 4000 vaikų visoje Amerikoje, iš kurių dauguma netrukus mirė. Daugiau nei 110 tūkstančių tamsesnę odą turintiems žydams buvo pakartotinai atliekamas švitinimas į galvą, kuomet radiacijos leistinas stiprumas 35.000 kartų viršijo maksimalią ribą. Daugelis vaikų mirė per kelis mėnesius. Visi jie neteko plaukų. Kai kurie iš jų vis dar gyvena, tačiau turi didelių sveikatos sutrikimų. Niekuo neįtariančius žmones iki šių dienų naudoja vykdant slaptus cheminius, biologinius, bei radiologinius tyrimus. Nuo 1940 m. iki 1979 m. Didžioji dalis Britanijos gyventojų buvo daugiau nei du tūkstančius kartų iš lėktuvų apipurškiami nuodingais chemikalais bei mikroorganizmais ir žmonės apie tai nė nežinojo. 1868 m. Pentagonas testavo mirtiną biologinį ginklą Niujorko metro ir paskyrė vietinėse ligoninėse savo darbuotojus, kad šie stebėtų efektą. Agresyvi vyrų ir moterų sterilizacija JAV tęsėsi iki pat 1980 - ųjų vidurio. JAV ir Anglija šiuo metu testuoja pesticidus ir labai nuodingus bandomuosius vaistus, pasinaudodama dešimtimis tūkstančių sveikų vaikų, kurių dauguma po eksperimento miršta. Daugelyje šalies kalėjimų, kalinius vertė jėga dalyvauti žvėriškuose eksperimentuose pradedant pesticidų tyrimais ir baigiant dioksino tablečių implantavimu po nugaros oda. Bertrand'as Russell'as: "Palaipsniui vykdant selektyvinę atranką, yra bandoma didinti genetinį skirtumą tarp valdančiųjų ir pavaldinių, kol žmonės persiskirs kone į naujas rūšis. Skurdžių maištas taps tokiu pat neįmanomu reiškiniu yra neįmanomas avių organizuotas maištas prieš avienos vartojimą. "

"Zeitgeist Addendum" dalis (apie ekonomiką)

  "Kaip kuriami pinigai, kokiomis taisyklėmis remiantis jie valdomi ir kaip iš tikrųjų tai įtakoja visuomenę - tai klausimai, kurių didžioji visuomenės dalis neužduoda.
  Pasaulyje, kuriame 1% valdo 40% visos planetos turto, pasaulyje, kuriame 34 000 vaikų miršta kiekvieną dieną nuo skurdo ir ligų, kurias galima būtų išgydyti, ir kur 50% žmonijos gyvena už mažiau nei 2 dolerius per dieną... yra aišku viena - kažkas tikrai yra ne taip ir tai yra visiškai nesvarbu ar mes tai žinome, ar ne. Visuomenės pagrindas yra pinigai. Deja, dažnai į ekonomiką yra žiūrima kaip į painų ir nuobodų mokslą. Pilni sudėtingo finansinio žargono informacijos srautai, kartu su bauginančia matematika, greitai atbaido žmones nuo noro visą tai suprasti. Tačiau faktas yra tas, kad visas šis finansinės sistemos sudėtingumas yra tik kaukė, kuri yra skirta paslėpti vieną iš labiausiai visuomenę paralyžiuojančių struktūrų, su kuria žmonijai teko susidurti.
  Prieš keletą metų Centrinis Jungtinių Valstijų bankas, Federalinis Rezervas, išleido dokumentą, pavadinimu: "Šiuolaikinė pinigų mechanika". Šis leidinys atskleidžia įsigalėjusią pinigų kūrimo praktiką, kurią naudojo Federalinis Rezervas ir visas pasaulinių komercinių bankų tinklas. Įvadiniame puslapyje pateikiama: "Šio dokumento tikslas - apibūdinti pagrindinį pinigų kūrimo principą smulkaus skolinimosi bankų sistemoje". Toliau yra apibūdinimas smulkaus skolinimosi procesas, naudojantis įvairią bankininkystės terminologiją. Išvertus į visiems suprantamą kalbą, gautume štai ką: JAV vyriausybė nusprendžia, kad jai reikia pinigų. Tada ji skambina Federaliniam rezervui ir, tarkime, jog paprašo 10 milijardų dolerių. FED: "žinoma, mes nupirksime 10 milijardų valstybinių obligacijų iš jūsų". Tuomet vyriausybė paima keletą popieriaus lapelių, nupiešia ant jų oficialiai atrodančius ženkliukus ir pavadina tai - iždo obligacijomis. Tada šioms obligacijoms suteikiama 10 milijardų dolerių vertė ir nusiunčiama į FED, kuris "nupiešia" savuosius popierius - banknotus, kuriems suteikiama toji. jau anksčiau minėta, 10 milijardų dolerių vertė. Šiuos banknotus FED išmaino į vyriausybės obligacijas. Kai tik įvyksta mainai, vyriausybė dešimt milijardų federalinio rezervo banknotų ir padeda į banko sąskaitą. Nuo šios akimirkos, popieriniai banknotai oficialiai tampa legaliais atsiskaitymo pinigais. taip papildydami JAV atsargas 10 milijardų JAV dolerių. Be abejo, tai buvo tik apibendrintas pavyzdys. Realiai tokie mainai vyksta elektroniniu būdu, nenaudojant jokių popierėlių. Tik 3% JAV pinigų pasiūlos egzistuoja popierinėje valiutoje ! Taigi valstybinės obligacijos yra skolos įsipareigojimas. Kuomet FED nusiperka šias obligacijas su pinigais, kurie buvo sukurti tiesiog iš oro,valstybė pasižada grąžinti šiuos pinigus "Federaliniam rezervui". Kitaip sakant, pinigai buvo sukurti iš skolos. Toks paradoksas pribloškia - kaip pinigai arba vertybės gali būti sukurti iš skolos arba įsipareigojimo, taps aiškesnis su tolimesniu pratimu.
  Taigi mainai įvyko ir 10 milijardų dolerių "guli" komercinio banko sąskaitoje. Būtent čia reikalai pasidaro itin įdomūs. Pagal pagrindinę dalinių atsargų tvarką, šis dešimties mlrd. dolerių indėlis šįkart tampa banko atsargų dalimi. Kaip ir bet kuris indėlis ir, laikantis pinigų atsargų reikalavimo, kuris minimas "Šiuolaikinėje pinigų mechanikoje": "Bankas turi turėti legaliai reikalaujamas atsargas lygias tam tikram visų indėlių procentui". Toliau tai yra patikslinama: "Pagal dabartines nuostatas, atsargų dalis daugumai sąskaitų operacijų turi būti 10 %". Vadinasi, 10% nuo 10 milijardų dolerių indėlio arba vienas milijardas, yra laikomas privalomomis atsargomis. Tuo tarpu kiti 9 milijardai laikomi atsargų "pertekliumi" ir gali būti naudojami kaip pagrindas naujom paskolom. Būtų logiška manyti, kad šie 9 milijardai tiesiogine prasme, atsirado iš esamų sąskaitoje tų 10 milijardų dolerių. Tačiau taip nėra. Tie 9 milijardai paprasčiausiai sukuriami iš oro ir pridedami prie jau egzistuojančio 10 milijardų indėlio. Štai kokiu būdu yra didinama pinigų masė. Kaip teigiama "Šiuolaikinėje pinigų mechanikoje": "Žinoma, bankai neskolina pinigų, kuriuos gavo kaip indėlius. Jei taip darytų, jokių papildomų pinigų nebūtų kuriama. Taigi skolindami jie priima įsipareigojimų raštus" - paskolų sutartis - mainais į kreditą (pinigus) į skolininko einamąją sąskaitą. Kitaip tariant, tie 9 milijardai gali būti sukurti iš nieko vien todėl, kad yra paklausa tokiai paskolai ir yra 10 milijardų dolerių indėlis, kuris patenkina privalomas atsargų normas. Įsivaizduokime, kad kažkas ateina į banką ir pasiskolina esamus 9 milijardus dolerių. Tikėtina, kad pinigai bus paimti ir padėti į asmeninę sąskaitą banke. Procesas vėl kartojasi. Šis indėlis iškart tampa banko rezervo dalimi. Dešimt procentų yra izoliuojama, o likę 90% iš 9 milijardų arba 8,1 mlrd. tampa prieinami kaip naujai sukurti pinigai, naujoms paskoloms suteikti. Ir, be abejo, tie 8,1 mlrd. vėlgi gali būti paskolinti ir padėti, sukuriant papildomus 7,2 mlrd., ir dar 6,5 mlrd., ir dar 5,9 mlrd., ir t.t. Šis indėlio - pinigų kūrimo - paskolos ciklas praktiškai gali tęstis iki begalybės. Taigi iš tų pradinių 10 milijardų gali būti sukurta vidutiniškai 90 papildomų milijardų dolerių. Kitaip sakant, bankas iš kiekvieno indėlio gali sukurti devynis kartus tos sumos.
  Dabar, kai mes suprantame kaip kuriami pinigai smulkaus rezervo sistemoje, iškyla klausimas: kas suteikia šiems, naujai sukurtiems pinigams, vertę? Atsakymas: pinigai, kurie jau egzistuoja. Išties, šie nauji pinigai vagia vertę iš jau apyvartoje esamų pinigų. Kadangi bendra pinigų masė auga, neatsižvelgiant į prekių ir paslaugų paklausą, o , kaip žinome, paklausa ir pasiūla apibrėžia pusiausvyrą, natūralu, kad kyla kainos, taip sumažindamos kiekvieno dolerio vertę. Tai vadinama infliacija, o tai yra paslėptas visuomenės mokestis.
  Kokį patarimą dažniausiai jie duoda? Išpūskite (išauginkite) valiutą. Jie nesako nuvertinkite valiutą. Jie nesako apgaudinėkite žmones, pasinaudodami jų santaupomis, jie sako sumažinkite palūkanų normą. "Tikroji apgavystė yra ta, kad mes iškreipiame pinigų vertę, kad sukuriame juos iš "oro" ir nėra jokių santaupų, tačiau yra taip vadinamas "kapitalas". Taigi mano klausimas būtų: kaipgi mes galime taip išspręsti infliacijos problemas, didindami pinigų masę, kurios dėka ir atsiranda infliacija?". Žinoma, tai neįmanoma. Dalinimo skolinimosi monetarinė sistema iš esmės jau ir yra infliacinė, nes pinigų masės didinimas, nedidinant proporcingai prekių ir paslaugų pasiūlos, ekonomikoje visada priveda prie valiutos nuvertėjimo. Tarp kitko, žvilgtelėjus į santykį tarp JAV dolerio vertės ir pinigų pasiūlos praeityje, šis faktas atsispindi idealiai, nes atvirkštinis santykis akivaizdus.

Vienas 1913 - ų metų doleris lygus 21 doleriui ir 60 centų 2007 metais. Nuo to laiko, kai atsirado Federalinis rezervas, doleris nuvertėjo 96%. Taigi jei ekonominės infliacijos realybė atrodo absurdiška ir ekonomiškai pasmerkta, tai susimąstykite, kaip absurdiškai funkcionuoja mūsų finansinė sistema, kurioje pinigai - skola, o skola - pinigai.

1950 - 2006 metų JAV pinigų pasiūlos diagrama. JAV nacionalinės skolos diagrama.
Įdomu tai, kad tendencijos yra praktiškai vienodos: kuo daugiau pinigų - tuo didesnė skola. Kuo didesnė skola - tuo daugiau pinigų. Kitaip tariant, kiekvienas doleris Jūsų piniginėje yra kažkieno kažkam skolintas. Vienintelis būdas sukurti pinigus - juos kažkam paskolinti (duoti kreditą). Todėl, jeigu visi, taip pat ir vyriausybės, sugebėtų susimokėti visas skolas, apyvartoje neliktų nė vieno dolerio. Iš tikro, paskutinį kartą JAV istorijoje nacionalinė skola buvo visiškai išmokėta 1835 m. po to, kai prezidentas Andrew Jackson'as uždarė centrinį banką, kuris buvo prieš įsteigiant Federalinį rezervą. Visa Jackson'o politika buvo paremta jo įsipareigojimu uždaryti centrinį banką. Jis tvirtino: "visos dabartinio banko pastangos, siekiant kontroliuoti vyriausybę, yra ne kas kita, kaip perspėjimas Amerikos žmonėms. Jeigu jie ir toliau leisis būti amžinai apgaudinėjami šios ar kitos pašios institucijos". Deja, šis perspėjimas gyvavo neilgai.
  1913 metais tarptautiniams bankininkams sėkmingai pavyko įsteigti kitą "Centrinį Banką", kuris buvo pavadintas "Federaliniu Rezervu". Kol jis egzistuoja, tol amžina skola garantuojama
  Taigi bet kuris indėlis išauga į 9 kartus didesnę sumą taip nuvertindamas apyvartoje esančius pinigus ir pakeldamas kainas. Kadangi visi šie pinigai yra sukurti iš skolų ir atsitiktinai cirkuliuoja per prekybą, žmonės tampa atskirti nuo jų tikrosios skolos. Taip atsiranda stiprus disbalansas, kur žmonės yra priversti konkuruoti dėl darbo, kad galėtų ištraukti pakankamai pinigų iš jų masės, taip padengdami savo pragyvenimo išlaidas.
  Kad ir kaip iškreipta ir atvirkščia tai atrodytų, dar yra vienas praleistas elementas. Tai elementas tokios struktūros, kuris atskleidžia visą šios sistemos aferą. Tai palūkanos. Kai vyriausybė skolinasi iš FED arba, kai žmogus ima kreditą iš banko, paskolą jie privalo grąžinti kartu su palūkanomis. Taigi beveik kiekvienas esamas doleris galų gale turi būti grąžinamas bankui, o kartu su juo ir palūkanos. Bet, jeigu pinigai yra pasiskolinti iš centrinio banko ir komerciniams bankams suteikiant paskolas, jų kiekis yra išpučiamas, kurį galima pavadinti tiesiog "principu", nusakančiu pinigų masės kūrimą. Tada klausimas: kur pinigai, kurie turėtų būti padengti palūkanas? Jų nėra. Jie neegzistuoja. Išvados tiesiog šokiruoja. Pinigų sumos, kurias reikia grąžinti bankams, visada bus didesnės nei esančios apyvartoje. Štai kodėl infliacija ekonomikoje yra pastovi. Nuolat reikia naujų pinigų, kad būtų galima padengti nuolatinį deficitą, kuris buvo sukurtas iš būtinybės sumokėti palūkanas. Tai taip pat reiškia, kad žiūrint matematiškai, defoltai (negalėjimas sumokėti palūkanų ar išmokų pagal pagrindines paskolos sutartis) ir bankrotai, tiesiogine to žodžio prasme, yra įkonstruoti į sistemą. Taip visada visuomenėje bus vargšų, kurie negauna beveik nieko. O tai ir yra esmė. Jūsų pajamos nuolat tampa banko pajamomis. Jeigu esate nepajėgus vykdyti savo įsipareigojimų, jie perima jūsų nuosavybę.
  Pinigai, kuriuos esi skolingas bankui, realybėje net neegzistavo. 1969 metais, Minesotoje buvo nagrinėjama byla žmogaus, kuris suabejojo banko, kuris jam suteikė paskolą namui įsigyti, teise perimti jo namą. Jo argumentas buvo tas, kad nekilnojamo turto įkeitimo aktas reikalauja abiejų pusių. Tiek jo, tiek banko tam tikro teisiškai patvirtinto turto užstatymo. Teisine kalba tai vadinama aplinkybe (tai sutarties pagrindas. Sutartis yra paremta vienokio ar kitokio užstatyto turto mainais). Pasirodo, pinigai buvo ne banko nuosavybė, kadangi jie buvo sukurti iš niekur ir iškart po paskolos pasirašymo. "Šiuolaikinė pinigų mechanika": "Suteikiant paskolas yra priimami skoliniai įsipareigojimai, iškeičiant juos į kreditus [...] Atsargos nėra įtakojamos paskolų. Bet indėlio kreditai prisideda prie bendros indėlių sumos ". kitaip tariant, pinigai atsiranda visiškai neparemiant jų jokiu egzistuojančiu banko turtu (aktyvams). Bankas juos paprasčiausiai išgalvoja, remdamasis niekuo kitu, kaip tik teorine atsakomybe ant popieriaus. Progresuojant teisminiam procesui, banko prezidentui Morgan'ui teko atsakyti. Asmeniniame teismo memorandume, jis prisiminė, kad kaltinamasis - banko prezidentas - pripažino, kad kartu su Federaliniu Rezervo banku, pinigai ir kreditai buvo sukurti remiantis pagal visas taisykles. Pinigai atsirado tik tada, kai jie buvo sukurti. Morgan'as prisipažino, kad joks JAV įstatymas ar statutas nesuteikė jam tokios teisės. Turi egzistuoti teisiniai aktai, palaikantys šį veiksmą. "Prisiekusieji išsiaiškino, kad nebuvo jokių teisės aktų ir aš sutinku". Pagal šias išvadas, teismas atmetė banko reikalavimą turto atėmimui. Taigi šis teismo sprendimas yra be galo reikšmingas. Kiekvienąkart tau skolinantis iš banko, ar tai būtų būsto paskola, ar kreditinės kortelės mokestis, tau suteikti pinigai yra ne tik klastotė, bet dar yra neteisėtas susitarimas. O tai iškart padaro sutartį negaliojančią. Juk bankas jau nuo pat pradžių neturėjo pinigų, kuriuos skolino. Deja, šie teisiniai supratimai yra užgniaužti ir ignoruojami, o šis amžinas turo perleidimo ir skolų žaidimas tęsiasi. O kodėl taip yra?
  Per Amerikos pilietinį karą, prezidentas Linkolnas atsisakė didelių palūkanų paskolų, kurias siūlė Europos bankai. Nusprendė padaryti tai, ką siūlė Amerikos pradininkai - sukurti nepriklausomą ir neskolinę valiutą. Tai buvo pavadinta "The Greenback". Netrukus, kai buvo pradėta tai vykdyti, atsirado dokumentas, kuris cirkuliavo tarp privačių Britų ir Amerikos bankų. Jame buvo teigiama: "... vergovė yra darbo jėgos valdymas kartu prisiimant atsakomybę už darbininkus, tuo tarpu Europos planas skelbė... kapitalistai turėtų kontroliuoti darbo jėgą, kontroliuojant darbo užmokestį. Tai gali būti daroma kontroliuojant pinigus. To neleis Greenback... kadangi jo kontroliuoti mes negalime." Dalinio rezervo valdymo politika, sukurta Federelinio rezervo, kuri paplito praktiškai visuose pasaulio bankuose, išties yra ne kas kita, kaip moderni vergovės forma. Pagalvokite apie tai. Pinigai sukurti iš skolų. Ir ką žmonės daro, kai jie skolingi? Jie atsiduoda darbui, kad galėtų juos grąžinti. Bet jeigu pinigai gali būti sukuriami tik iš skolų, kaip tada visuomenė gali kada nors būti laisva nuo skolų? Negali, o tai ir yra esmė. Ir tai baimė prarasti turtą, kartu su bandymais neatsilikti nuo nuolatinės skolos ir infliacijos, įgimtos sistemoje, apjungta neišvengiamumo stygiaus pačių pinigų masėje, sukurta palūkanų, kurios niekada negali būti grąžintos, leidžia išlaikyti užmokesčio vergus eilėje, bėgančius žiurkėno rate su milijonais kitų, taip suteikiant energiją imperijai, kurioje to naudą jaučia tik elitas, esantis piramidės viršūnėje. Taigi, dienos pabaigoje: kam jūs iš tikrųjų dirbate? Bankams. Bankai kuria pinigus ir anksčiau ar vėliau jie sugrįžta ten. Jie yra tikrieji valdovai kartu su korporacijomis ir valdžiomis, kurias remia. Fizinė vergovė reikalinga žmonėms apgyvendinti ir pamaitinti. Ekonominėje vergovėje žmonės maitina ir apgyvendina save patys. Tai yra viena išmintingiausių visuotinės manipuliacijos suktybių, kokia tik kada nors buvo sukurta, o jos šerdyje - karas prieš populiaciją. Skola - tai ginklas, naudojamas užkariauti ir pavergti visuomenes, o palūkanos - šio ginklo amunicija. Ir kol dauguma vaikštinėja aplink nesuvokdami šios tikrovės, bankai, kartu su vyriausybėmis ir korporacijomis, toliau tobulina bei plečia savo ekonominio karo taktiką, kurdami naujas bazes, tokias kaip "Pasaulio Bankas" ir "Tarptautinis Valiutos Fondas".O dar kartu kurdami naujus karius... Ekonominius žudikus.
  John'as Adams'as: "Yra du būdai kaip užkariauti ir pavergti tautą: kardu arba skola".
  John'as Perkins'as: "Mes, ekonominiai žudikai, esame atsakingi už tai, kad sukūrėme pirmąją tikrai globalią imperiją. Drbame įvairiai. Tačiau, ko gero, pats dažniausias būdas yra toks: pasirenkama šalis, turinti resursų, pavyzdžiui, naftos. Tuomet tai šaliai suorganizuojame didžiules paskolas iš "Pasaulio Banko" ar vienų iš dukterinių jo organizacijų. Bet pinigai iš tikro niekada nepasiekia tos šalies. Vietoje to, jie atitenka mūsų didžiosioms korporacijoms pastatyti infrastruktūrinius projektus toje šalyje: tai elektrinės, industriniai parkai, uostai... Objektai, kurie neša pelną keliems turtingiems žmonėms toje šalyje. Žinoma, kartu ir mūsų korporacijoms. Bet iš tikro tai visiškai nepadeda žmonių daugumai, tačiau visa šalis lieka didžiulėje skoloje. Tai tokia didelė skola, kad jie jos negali grąžinti, o tai ir yra plano dalis... Jie negali jos išmokėti. Tada mes, ekonominiai žudikai, grįžtam pas juos ir sakom: "jūs mums skolose daugybę pinigų. Jūs negaline grąžinti skolos, todėl parduosite mums savo naftą mūsų kompanijoms itin pigiai, leisite statyti karines bazes savo šalyje arba siųsite karius į pagalbą mums kažkur pasaulyje, tarkime, į Iraką, arba balsuosite su mumis kitame JT balsavime, privatizuosite savo elektros energijos kompanijas, vandens bei nuotėkų sistemas ir panaudosite jas JAV ar tarptautinėms korporacijoms". Tai yra greitai augantis procesas, parodantis kaip veikia TVF ir Pasaulio bankas. Jie priverčia šalį įsiskolinti ir ta skola tokia didelė, kad šalis nebegali jos grąžinti. Tuomet jie pasiūlo perfinansuoti skolą ir mokėti dar didesnes palūkanas. Žinoma, už tai pareikalaujant kažko atgal, tai pavadindami "sąlygų laikymusi" arba "geru valdymu", kas, iš esmės, reiškia, kad šalis turi parduoti savo išteklius, taip pat ir ne vieną visuomeninę paslaugą, komunalinių paslaugų kompanijas, kartais net švietimo sistemas, baudžiamąsias sistemas ir kt. užsienio korporacijoms.
  Irakas yra puikus pavyzdys to, kaip ši sistema veikia. Mes ekonominiai žudikai esame pirmoji gynybos linija. Mes nuvykstame ir bandome papirkti vyriausybes ir priversti pasiimti tas dideles paskolas, kurias mes naudojam iš esmės kaip svertą tam, kad galėtume jas valdyti. Jei mums tai nepavyksta (jei žmonės atsisako tapti korumpuotais), tada mes pasiunčiame antrąją gynybos liniją - Šakalus, kurie nuverčia vyriausybes arba įvykdo žmogžudystes ir kai tai atsitinka, ateina nauja vyriausybė, sudedanti viską į savas vietas, nes naujas prezidentas žino, kas jam nutiks, jei to nebus. Irako atveju, abu būdai buvo nesėkmingi. Todėl buvo pasiųsta kariuomenė. Tokiu būdu mes išties sukūrėme imperiją. Bet tai padarėme labai subtiliai. Visos praeities imperijos buvo sukurtos remiantis kariuomene. Visi žinojo, kad jos buvo statomos. Tai žinojo ir britai, kai kūrė imperiją, prancūzai, vokiečiai, romėnai, graikai ir jie tuo didžiavosi. Jie visada turėjo pasiteisinimą, tokį kaip: civilizacijos plėtimas, religijos plėtimas ar kažkas panašaus, bet jie visi žinojo, ką jie daro. Mes nežinome. Dauguma JAV gyventojų net negalvoja, kad mes priklausomi nuo slaptos imperijos malonės. Kad šiandien pasaulyje yra daugiau vergijos nei bet kada anksčiau. Ir tada jūs turėtumėte savęs paklausti: jei egzistuoja imperija, tai kas yra imperatorius? Akivaizdu, kad tai ne mūsų JAV prezidentas. Imperatorius yra tas, kuris nėra renkamas, kuris netarnauja ribotą laiką ir nėra niekam atsakingas. Todėl prezidento priskirti jam negalima. Bet mes, mano manymu, turim atitikmenį imperatoriui ir tai yra, kaip aš vadinu, Korpokratija. Korpokratija- tai grupė žmonių, valdančių didžiausias korporacijas ir būtent jie veikia kaip imperatorius. Jie kontroliuoja mūsų žiniasklaidą arba tiesiogiai valdydami jas, arba per reklamą. Jie valdo daugelį mūsų politikų, nes finansuoja jų kampanijas arba per korporacijas, arba privačias įmokas, kurios ateina iš korporacijų. Jie nerenkami, jie netarnauja ribotą laiką, jie niekam neatsako ir korpokratijos viršūnėje, iš esmės, negali pasakyti ar asmuo dirba privačiai korporacijai, ar vyriausybei, todėl jie nuolat keičiasi šiais vaidmenimis. Taigi,vieną akimirką jūs turite žmogų, kuris didelės statybų korporacijos prezidentas, tokios kaip "Haliburton", o kitą akimirką tas žmogus jau yra JAV vice prezidentas. Arba prezidentas, kuris dirbo naftos versle. Ar tai demokratai, ar respublikonai yra valdžioje, tai nėra svarbu. Tam tikra prasme, mūsų valdžia didžiąją laiko dalį yra nematoma, o jos politika vykdoma mūsų korporacijų vienu ar kitu lygiu. Valdžios politika iš esmės kuriama korpokratijos pagalba ir tuomet pristatoma valdžiai ir tokiu būdu tampa valdžios politika. Tai ne sąmokslo teorija. Šie žmonės neturi būti kartu, kad kurtų planus. Visi jie dirba, remdamiesi pagrindiniu principu, kuris yra maksimalaus pelno siekimas, nepaisant nei visuomenės, nei aplinkos poveikio kainos.
  Šis korpokratijos manipuliacijos procesas, naudojantis skolomis, papirkinėjimais ir politiniais perversmais, yra vadinamas: globalizacija. Taip, "kaip Federalinis rezervų bankas", per amžiną skolą, infliaciją ir palūkanas laiko Amerikos visuomenę vergijoje, taip "Pasaulio bankas" ir "Tarptautinis valiutos fondas" atlieka šią rolę pasauliniu mastu. Afera paprasta: šalis įklampinama į skolas ar per jos pačios neapdairumą, ar paperkant tos šalies lyderį, tada primetamos savos "sąlygos" arba "struktūrinių pakeitimų politika", kurios dažnai susideda iš sekančių elementų:
  1. Valiutos nuvertinimas. Kai nukrenta valiutos vertė, nukrenta ir viskas, kas yra vertinama ja, o tai padaro išteklius, prieinamus šalims grobuonims už mažą dalį realių jų vertės.
  2. Didelis finansavimo mažinimas socialinėms programoms. Apima švietimą ir sveikatos apsaugą, taip sužlugdoma visuomenės gerovė ir integralumas.
  3. Šaliai priklausančių įmonių privatizacija socialiai svarbios sistemos gali būti įsigyjamos ir reguliuojamos užsienio kompanijų, kurios siekia pelno. Pavyzdžiui, 1999 metais, Pasaulio bankas primygtinai reikalavo, kad Bolivijos vyriausybė parduotų jos trečio pagal dydį miesto visuomeninę vandens sistemą JAV korporacijai "Bechtel". Ir kai tai įvyko, vandens sąskaitos ir taip jau nuskurdintiems vietiniams pakilo ženkliai. Tik po absoliutaus žmonių sukilimo "Bechtel" sutartis buvo anuliuota.
  4. Prekybos liberalizavimas arba ekonomikos atvėrimas, pašalinus bet kokius apribojimus užsienio prekybai. Tai leidžia atsirasti įvairiems ekonominiams išnaudojimams, tokiems kaip tarptautinėms korporacijos, kurios priveža savo produkcijos ir taip sunaikina vietinę gamybą ir ekonomiką. Pavyzdžiui, Jamaika, kuri, priėmusi paskolas ir sąlygas iš Pasaulio banko prarado didžiausias prekinių kultūrų rinkas dėl konkurencijos su vakarų importu. Šiandien daug ūkininkų yra be darbo, nes negali konkuruoti su didžiausiomis korporacijomis.
  5. Kitas variantas - pastatyti daug nepastebimų, nereguliuojamų, nežmoniškų gamyklų, kurios pasinaudoja sužlugdyta ekonomika. Be to, dėl produkcijos nesureguliavimo, aplinkos naikinimas yra nuolatinis procesas, kadangi šalies ištekliai dažnai yra išnaudojami didžiųjų korporacijų taip dideliais kiekiais teršiant gamtą.
  Be to, peržiūrėjus "Pasaulio banko" veiklos rezultatus, paaiškėjo, kad tos institucijos, kurios viešai tvirtino, jog padeda neturtingoms šalims vystytis ir mažinti skurdą, netgi dar labiau padidino skurdą ir gerovės atotrūkis tapo dar didesnis, kai tuo tarpu korporacijų pelnas tik didėjo.
  1960 įplaukų skirtumas tarp penktadalio pasaulio žmonių ir turtingiausių šalių, prieš penktadalį žmonių vargingiausiose šalyse buvo 30 prie 1. 1998 jis buvo 74:1. Kai nuo 1970 iki 1985 m. pasaulio BVP padidėjo 40%, skaičius tų, kurie gyvena skurde, padidėjo 17%. Nuo 1985 iki 2000 m., žmonių, kurie gyveno iš mažiau nei 1 dolerio per dieną, skaičius padidėjo 18%. Net JAV Kongreso jungtinis ekonomikos komitetas pripažino, kad tik 40% visų Pasaulio banko projektų buvo sėkmingi.
  1960 m., Pasaulio bankas perėmė Ekvadorą su didelėmis paskolomis. Per 30 metų, šalyje skurdas nuo 50% išaugo iki 70%. Nedarbas padidėjo nuo 15% iki 70%. Vieša skola pakilo nuo 240 mln., iki 16 mlrd., kai tuo tarpu ištekliai, skirti skurstantiems, sumažėjo nuo 20% iki 6%. Tiesą sakant, 2000 metais 50% Ekvadoro nacionalinio biudžeto turėjo būti skirtas skoloms grąžinti."
  Svarbu suprasti, kad Pasaulio bankas iš tikro yra Amerikos bankas, remiantis Amerikos interesus. Priimant sprendimus, JAV turi veto galią, būdama didžiausia kapitalo tiekėja. Ir iš kur ji tuos pinigus gauna? Teisingai: jie yra sukuriami iš oro, naudojantis dalinio rezervo bankų sistema.
  Iš 100 pasaulio ekonomikų, pagal metinį BVP, 51 yra korporacijos ir 47 iš tų 51 yra įsikūrusios JAV. "Wal-mart", "General Motors", "Exon", yra ekonomiškai galingesnės nei Saudo Arabija, Lenkija, Norvegija, PAR, Suomija, Indonezija ir t.t... Ir kuomet apsauginiai prekybos barjerai yra panaikinami, valiutos sujungtos ir manipuliuojamos prekyboje, o vietinės ekonomikos yra pakeičiamos į atvirą konkurenciją globaliame kapitalizme, imperija plečiasi.
  "Network" (1976): "Jūs atsibundate prie savo mažo 21 colio ekrano, ir šaukiate apie Ameriką ir demokratiją. Nėra jokios Amerikos, nėra jokios demokratijos. Yra tik IBM ir ITT, ir AT&T, ir DuPont, Dow, Union Carbide, Exxon. Jos yra šiandieninės pasaulio valstybės. Apie ką, jūsų manymu, rusai kalba šalies konsulatuose? Apie Karl'ą Marks'ą? Jie išsitraukia savo linijinio planavimo diagramas, statistinių sprendimų teorijas, min ir max sprendimus ir skaičiuoja jų transakcijų Kainos tikimybes. Lygiai taip pat kaip ir mes. Mes jau nebegyvename tautų ir ideologijų pasaulyje, pone Beale'ai. Pasaulis yra korporacijų kolegija, kuri nustatoma neįveikiamais verslo įstatymais. Pasaulis yra verslas, pone Beale'ai".
  Pasaulio integracija kaip visumos, ypač kalbant apie ekonominę globalizaciją ir mistinius "laisvos rinkos" kapitalizmo privalumus, reprezentuoja "imperiją"... Tik keletas sugebėjo pabėgti nuo "struktūrinių pakeitimų" ir "sąlygų", kuriuos primetė "Pasaulio bankas", "Tarptautinis valiutos fondas" ar "Pasaulinė prekybos organizacija".
  Taigi galutinis rezultatas bus pasaulinė monopolija, paremta ne žmonių gyvenimu, bet finansine ir korporacine galia. Ir jei nelygybė tęsis, natūraliai daugiau ir daugiau žmonių taps nusivylę. Todėl jie buvo priversti rasti naują būdą, kaip susidoroti su bet kuo, kuris priešinasi sistemai - duota pradžia "teroristams".
  2007 metais gynybos departamentas gavo 161,8 mlrd. dolerių "pasauliniam karui su terorizmu". Pasak "Nacionalinės kovos su terorizmu centro", 2004 metais apytiksliai 2000 žmonių tarptautiniu mastu žuvo, dėl tariamų teroristinių aktų. Iš šio skaičiaus, 70 buvo amerikiečiai. Imant šį skaičių kaip vidurkį, kuris yra labai didelis. Įdomu pastebėjimas, kad dvigubai daugiau žmonių per metus miršta nuo alergijos riešutams. Tačiau pagrindinė mirčių priežastis JAV yra širdies ir kraujo indų liga, kuri kiekvienais metais nužudo apie 450.000 žmonių kiekvienais metais ir 2007 - aisiais m., vyriausybės asignavimui moksliniams tyrimams, skirtiems šiai problemai spręsti, buvo skirta apie 3 mlrd. dolerių. Vadinasi, Amerikos vyriausybė 2007 metais išleido 54 kartus daugiau pinigų tam, kad užkirstų kelią terorizmui, nei užkirsti kelią ligai, kuri nusineša 6600 kartų daugiau gyvybių, nei kasmetiniai teroristiniai aktai.Tačiau, kai "terorizmas" ir "Al Qaida" yra nuolat susiejamas kiekviename žiniasklaidos pranešime apie veiksmus, prieštaraujančius Amerikos interesams, mitas plinta. 2008 m. vidury, JAV generalinis prokuroras pasiūlė, kad JAV kongresas oficialiai paskelbtų karą prieš šią fantaziją. Jau nekalbant apie tai, kad nuo 2008 rugpjūčio jau yra daugiau kaip 1 mln. Žmonių, įtrauktų į "JAV skelbiamųjų teroristų sąrašą". Šios taip vadinamos kovos su terorizmu priemonės, žinoma, neturi nieko bendro su socialine apsauga, o tik kad apsaugotų nusistovėjusią nuostatą tarp augančių anti amerikietiškų sentimentų tiek viduje, tiek ir tarptautine prasme, kuri yra sukurta godumu paremtą korporacinę imperiją, išnaudojančią visą pasaulį. Tikrieji mūsų pasaulio teroristai nesusitinka vidurnaktį ar šaukia Alach Agbar prieš atakas. Tikrieji mūsų pasaulio teroristai dėvi 5000 dolerius kainuojančius kostiumus ir užima aukščiausius postus finansuose, vyriausybėje ar versle.
  Dar vienas įdomus faktas. Prieš 1980 metus, Afganistanas pagamindavo 0% pasaulio opiumo produkcijos. Po to, kai JAV/CŽV pasitraukė ir Mujahideen'as laimėjo Sovietų-Afganistano karą, 1986 metais jie jau pagamindavo 40% pasaulio heroino produkcijos. 1988 metais, jie jau pagamindavo 80% pasaulio heroino produkcijos. Tačiau tuomet nutiko kažkas neįtikėtino. Iškilo Taliban'as ir 2000 - aisiais metais jie sunaikino daugelį opiumo laukų. Produkcijos kiekis sumažėjo nuo 3000 tonų iki tik 185 tonų. Tai net 94% sumažėjimas. 2001 - ųjų metų rugsėjo 9 - ąją ant prezidento Busho stalo gulėjo visiškos Afganistano invazijos planai. Po dviejų dienų jie turėjo pasiteisinimą... Šiandien opiumo produkcijos kiekiai JAV kontroliuojamame Afganistane, kuris pagamina 90 % pasaulio heroino, praktiškai kiekvienais metais pasiekia naujus tiekimo rekordus..."

2011 m. kovo 13 d., sekmadienis

Zeitgeist III dalis


  Čia dalis Zeitgeist filmo. Kiekvienas turit savo nuomonę apie filmą, bet daug kur kalbama teisingai. Iš šio teksto atrinkau info apie FED. Gero žiūrėjimo ir skaitymo ;)


III dalis. Nekreipkite dėmesio į žmones už uždangos.
  Už sosto yra kažkas aukščiau už patį karalių. Pasaulis valdomas visai kitų asmenų, nei įsivaizduoja tie, kurie nebuvo už scenos. Tikroji tiesa yra ta, kad finansiniai elementai dideliuose centruose valdė vyriausybę jau nuo Andrew Jackson'o laikų.
  1775 m. prasidėjo Amerikos revoliucija, kai Amerikos kolonijos siekė atsiskirti nuo Anglijos ir jos slegiančios monarchijos. Nepaisant to, kad yra paminėta daugybė revoliucijos priežasčių, viena išsiskiria, kaip pagrindinė iš jų: Anglijos karalius George'as III uždraudė kolonijoms naudoti nuosavą, nepriklausomą valiutą, liepdamas skolintis pinigus iš Anglijos centrinio banko, kad kolonijos būtų įsiskolinusios Anglijai. Benjamin'as Franklin'as rašė: "Karaliaus George'o III atsisakymas leisti kolonijoms naudotis sąžininga pinigų sistema, kuri išlaisvintų paprastus žmones nuo manipuliuojančių pinigais gniaužtų, buvo tikriausiai svarbiausia revoliucijos priežastis". 1783 m. Amerika iškovojo nepriklausomybę nuo Anglijos. Bet kova prieš korumpuotą centrinį banką, valdomą gobšumo, tik prasidėjo.
  Taigi kas yra centrinis bankas? Tai yra institucija, kuri visai tautai gamina valiutą. Istoriškai taip susiklostė, kad centrinis bankas turi dvi galias: palūkanų normos kontroliavimą ir pinigų kiekio (infliacijos) kontroliavimą. Centrinis bankas neremia vyriausybės ekonomikos pinigais, jis juos paskolina dėl pelno. Tuomet, naudodamas pinigų kiekio didėjimą bei mažėjimą, centrinis bankas reguliuoja išleistų pinigų vertę. Svarbu suprasti, kad galiausiai visa ši sistema tegali padaryti vieną dalyką - skolą. Nereikia daug išmonės, kad išsiaiškintum šią suktybę. Kiekvienas doleris, kurį pagamina centrinis bankas yra paskolinamas dėl palūkanų. Vadinasi, kiekvienas pagamintas doleris yra pats doleris bei nustatytas skolos procentas. Nuo tada, kai centrinis bankas įgijo monopolinę teisę visai šaliai gaminti valiutą, jis paskolina kiekvieną dolerį su prie jo prikabinta skola... Iš kur atsiranda pinigai skolai grąžinti? Jie gali tik vėl atsirasti iš centrinio banko. Kas reiškia, kad centrinis bankas turi nuolat didinti savo pinigų atsargas, kad laikinai padengtų sukurtą skolą, o, kadangi šie pinigai taip pat paskolinami su palūkanomis, taigi jie sukuria dar didesnę skolą. Galutinis produktas yra vergovė. Nes tiek vyriausybei, tiek visuomenei yra neįmanoma išbristi iš besigaminančios skolos. Šios šalies įkūrėjai tai žinojo. "Aš manau, kad bankinės institucijos yra pavojingesnės nei armijos... Jei Amerikos žmonės leis privatiems bankams kontroliuoti valiutos emisiją... kol jų vaikai atsibus benamiai žemyne, kurį užkariavo jų tėvai" - Thom'as Jefferson'as (1743 - 1826). "Jei norite likti bankų vergais ir mokėti už savo vergovę, tai leiskite jiems ir toliau gaminti pinigus ir kontroliuoti tautos kreditą" - Josiah'as Stamp'as.
  Iki XX a. pradžios JAV jau buvo įdiegusi ir panaikinusi keletą bankų sistemų, kurios buvo apgaule veikiamos negailestingų bankinių interesų. Tuo metu dominuojančios šeimos bankininkystės ir verslo pasaulyje buvo: Rockefeller'iai, Morgan'ai, Warburg'ai, Rothschild'ai. Ankstyvaisiais 1900 m. jie stengėsi dar kartą sukurti dar vieną centrinį banką. Bet jie žinojo, kad vyriausybė ir visuomenė buvo nuvargintos tokios institucijos. Taigi jiems teikėjo, visuomenės nuomonė būtų pakeista. Taip J.P.Morgan;as, tuo metu plačiai gerbiama finansų žvaigždė, išnaudojo savo didžiulę įtaką viešai paskelbdamas gandus, kad įžymus Niu Jorko bankas tapo nemokus ar net bankrutavo. Morgan'as žinojo, kad tai sukels masinę isteriją, kuri paveiks ir kitus bankus. Taip ir atsitiko. Visuomenė, bijodama netekti savo indėlių, nedelsdama pradėjo masiškai juos atsiiminėti. To pasakoje, bankai buvo priversti atsiimti savo paskolas, priversdami skolininkus parduoti savo nuosavybę. Taigi prasidėjo bankrotų, atsiėmimų ir sąmyšių spiralė. Po kelerių metų, viską išsiaiškinęs žurnalo LIFE reporteris Frederik'as Allen'as, rašė: "Morgan'as buvo suinteresuotas sukelti 1907 m. paniką ir apgalvotai ją skleisti". Nenutuokiant apie apgaulę, 1907 m. panika vedė prie kongreso tyrimo, kuriam vadovavo senatorius Nelson'as Aldrich'as, kuris palaikė glaudžius ryšius su bankų kartelininkais, o vėliau, susituokdamas tapo Rockefeler'ių šeimos dalimi. Taigi Aldrich'o vadovaujama komisija patarė įsteigti centrinį banką, kad tokia panika, kaip 1907 m. niekada nepasikartotų. Tai buvo kibirkštis, kurios tarptautiniams bankininkams reikėjo, kad įgyvendintų savo planą. 1910 m. J.P.Morgan'ui priklausančioje Jekyll saloje prie Džordžijos krantų, buvo surengtas slaptas susitikimas. Čia buvo pasirašytas federalinio rezervo aktas. Šį įstatymą parašė bankininkai, o ne įstatymų leidėjai. Šis susitikimas buvo toks uždaras ir užslėptas nuo vyriausybės ir visuomenės, kad apie 10 dalyvavusiųjų pakeitė savo vardus kreipdamiesi vienas į kitą. Kai įstatymo projektas buvo sukurtas, jis buvo atiduotas jų politiniam veikėjui - senatoriui Nelson'ui Aldrich'ui, kad jį "prastumtų" kongrese. 1913 m. su didžiule bankininkų parama prezidentu tapo Woodrow'as Wilson'as, kuris jau buvo sutikęs pasirašyti federalinė rezervo aktą už paramą rinkimuose. 2 dienos prieš Kalėdas, kai dauguma kongreso narių buvo namie su šeimomis, buvo pasirašytas federalinio rezervo aktas, o Wilson'as pavertė jį įstatymu.
  Po kelių metų, apgailestaudamas Woodrow'as Wilson'as rašė: "Mūsų puikiąją pramoninę tautą valdo kredito sistema. Mūsų kredito sistema yra koncentruota privačiose rankose. Šalies augimą ir visą veiklą valdo keli žmonės, kurie, net jei ir jų veiksmai dori ir nukreipti visuomenės labui, yra neišvengiamai susikoncentravę į didelius sumanymus, į kuriuos yra įtraukti jų pinigai ir kurie neišvengiamai, kaip tik dėl tikslų ribotumo, atšaldys, sustabdys ir sunaikins tikrąją ekonominę laisvę. Mes tapome viena prasčiausiai valdomų, viena iš labiausiai kontroliuojamų vyriausybių visame civilizuotame pasaulyje - vyriausybe, nebeturinčia laisvos nuomonės, nebepasikliaujančia daugumos įsitikinimais ir balsais, bet vyriausybe, kuriai nuomonę primeta maža dominuojančių žmonių grupė".
  Kongresmenas Louis'as McFadden'as taip pat išsakė tiesą apie įstatymo priėmimą: "Čia buvo sukurta pasaulinė bankų sistema... supervalstybė, valdoma tarptautinių bankininkų, veikiančių kartu, kad pavergtų pasaulį savo malonumui. Federalinė rezervo sistema užgrobė vyriausybę".
   Visuomenei buvo pasakyta, kad federalinė rezervo sistema yra ekonomikos stabilizatorius, o infliacija ir ekonominės krizės praeities dalykas. Kaip parodė istorija, tai labai toli nuo tiesos. Faktas tas, kad tarptautiniai bankininkai dabar turi modernų mechanizmą savo ambicijų plėtimui. Pavyzdžiui, nuo 1914 iki 1919 m. federalinis rezervas padidino pinigų kiekį beveik 100 %. Tai įtakojo antraeilių paskolų padidėjimą. Tuomet 1920 m. federalinis rezervas susigrąžino didžiulius pinigų kiekius. Taigi antraeiliai bankai turėjo susigrąžinti didžiulius pinigų kiekius, tad kaip ir 1907 m. prasidėjo bankrotai ir žlugimai. Žlugo daugiau nei 5400 bankų nepriklausančių federalinei rezervo sistemai. Tai dar labiau sustiprino tarptautinių bankų monopoliją. Išsiaiškinęs šį skirtumą, kongresmenas Lindbergh'as 1921 m. pareiškė: "Naudojantis federalinio rezervo aktu, krizės yra sukuriamos apskaičiuotai. Dabartinė krizė yra pirmoji tikslingai sukurta krizė, apskaičiuota pagal matematinę lygtį".
  Tačiau 1920 - ų metų krizė buvo tik apšilimas. Nuo 1921 iki 1929 federalinis rezervas vėl padidino pinigų kiekį tokiu būdu vėl įtakodamas padidėjusias paskolas visuomenei ir bankams. Akcijų rinkoje atsirado nauja paskola, pavadinta ribine paskola. Ribinė paskola leido investuotojui įnešti tik 10 % akcijų kainos, o kiti 90 % įnešami per brokerį. Kitaip sakant, asmuo galėjo įsigyti 1000 dolerių vertų akcijų įnešdamas 100 dolerių. Šis metodas buvo labai populiarus 1920 m., kuomet atrodė, kad visi rinkoje darosi pinigus. Tačiau paskola turėjo "kabliuką". Ji galėjo būti atšaukta bet kada ir ją buvo privaloma padengti per 24 valandas (tai vadinama ribiniu atšaukimu), o tipinis atšaukimo rezultatas - už paskolą įsigytų akcijų pardavimas. Taigi, keli mėnesiai prieš 1929 m. spalį, J.D.Rockefeller'is, Bernhard'as, Barack'as ir kiti tyliai paliko rinką, o 1929 spalio 24 d. Niujorko finansininkai, tiekę ribines paskolas, pradėjo jas masiškai atšaukinėti. Tai paskatino momentinį masinį vertybinių popierių išpardavimą, nes visiems reikėjo padengti ribines paskolas. Tai vėl sukėlė krizę ir žlugo daugiau kaip 16000 bankų, o tai įgalino susimokiusius tarptautinius bankininkus ne tik pigiai nusipirkti varžovų bankus, bet nusipirkti ištisas bendroves palyginti už centus. Tai buvo didžiausias apiplėšimas Amerikos istorijoje. Bet viskas tuo nepasibaigė. Vietoje to, kad būtų padidintas pinigų kiekis atsigavimui nuo ekonomikos žlugimo, federalinis rezervas jį dar sumažino, sukeldamas vieną didžiausių istorijoje ekonominių nuosmukių. Dar kartą įpykęs kongresmenas Louis'as McFadden'as, ilgalaikis bankinių kartelių priešininkas, federalinio rezervo vadovybei pradėjo kelti kaltinimus sukėlus ekonominį nuosmukį ir bankrotų bangą: "tai buvo gerai apgalvotas įvykis. Tarptautiniai bankininkai stengėsi sukurti nevilties sąlygas, kad galėtų tapti visų mūsų vadais". Nenuostabu, kad po dviejų nesėkmingų bandymų nužudyti, McFadden'as buvo nunuodytas puotoje prieš tai, kai galėjo paskelbti kaltinimus.
  Po to, kai visuomenė buvo pakankamai nuskurdinta, federalinio rezervo bankininkai nusprendė, kad aukso standartas būtų panaikintas. Tam, kad tai padarytų, jiems reikėjo įsigyti likusį auksą sistemoje. Taigi, prisidengus noru sustabdyti ekonominį nuosmukį, prasidėjo 1933 m. aukso konfiskavimas grasinant įkalinimu 10 m., visų amerikiečių buvo pareikalauta grąžinti visus aukso luitus į iždą, iš esmės atimant iš visuomenės tą likusią turto dalį. 1933 m. buvo panaikintas aukso standartas. Pažvelgę į dolerio kupiūrą prieš 1933 m. matytume užrašą: "išperkamas auksu". Pažvelgę šiandien matome užrašą: "legali atsiskaitymo priemonė", kas reiškia, kad jis nėra niekuo paremtas. Tai bevertis popierius.Vienintelis dalykas, kas nustato dolerio vertę, tai jų kiekis cirkuliacijoje. Vadinasi, galia reguliuoti pinigų kiekį yra taip pat galia reguliuoti jų vertę, o taip pat yra galia parklupdyti visą ekonomiką. M.A.Rothschild'as, Rothschild'ų bankininkystės dinastijos įkūrėjas: "Duokite man tautos pinigų atsargų kontrolę ir man bus nesvarbu, kas leidžia įstatymus".
  Taigi privatus bankas, kuris skolina valiutą vyriausybei už palūkanas visiškai taip pat, kaip apgavikiškas bankininkystės modelis nuo kurio šalis stengėsi pabėgti, kai paskelbė nepriklausomybę po Amerikos revoliucijos. Grįžtant į 1913 m., federalinio rezervo aktas buvo ne vienintelis nekonstitucinis įstatymas, pateiktas kongresui. Jie taip pat pateikė federalinį pajamų mokestį. Verta pabrėžti, kad amerikiečių abejingumas federalinio pajamų mokesčio atžvilgiu yra amerikiečių nukvailinimo ir nenuovokumo paliudijimas. Visų pirma, federalinis pajamų mokestis yra antikonstitucinis, tai tiesioginis, nepaskirstytas mokestis. Visi tiesioginiai mokesčiai turi būti paskirstyti, kad būtų legaliai paremti konstitucija. Antra, šio mokesčio niekada nepatvirtino reikiamas valstijų skaičius, ir tuo netgi buvo remiamasi teismuose. JAV apygardos teismo teisėjas C.Fox'as: "Jeigu išstudijuotume 16 - tą pataisą, išsiaiškintume, kad jo niekada nepatvirtino pakankamas valstijų skaičius". Trečia, šiandien šiuo mokesčiu atimama 35% vidutinio darbo atlyginimo. Vadinasi, amerikiečiai keturis mėnesius metuose yra dirbama tam, kad susimokėtų šį mokestį. Kur šie pinigai nukeliauja? O gi federalinio rezervo banko išspausdintų pinigų išlaidoms padengti. Nukeliauja į sistemą, kuri išvis neturėtų egzistuoti. Pinigai, kuriuos uždirbate, dirbdami keturis mėnesius per metus, nukeliauja beveik tiesiogiai į tarptautinių bankininkų kišenes, kuriems ir priklauso federalinio rezervo bankas. Ketvirta, net su apgavikiškos vyriausybės teigimu, kad šis mokestis legalus, iš tikro nėra egzistuojančio įstato ar įstatymo, kuris verstų jus mokėti šį mokestį.
  Beje, ekonomikos kontrolė ir amžinas turto grobimas yra ne tik viena medalio pusė, kurią bankininkai laiko savo rankose. Kitas pelno ir kontrolės įrankis yra karas.
  Nuo federalinio rezervo pradžios 1913 metais, prasidėjo daug mažų ir didelių karų. 3 ryškiausi buvo pirmas pasaulinis, antras pasaulinis ir Vietnamo Karas.
  Pirmas pasaulinis karas. 1914 m. kilo karai, kurių centras buvo Anglija ir Vokietija. Amerikos žmonės nenorėjo turėti nieko bendra su karu. Todėl prezidentas Wilson'as viešai paskelbė neutralumą. Tačiau, po neutralumo kauke JAV vyriausybė ieškojo bet kokio preteksto, kad tik įsitrauktų į karą. Užsienio reikalų ministro William'o Jennings'o pranešime teigiama: "Bankininkai labai suinteresuoti pasauliniu karu dėl galimybių gauti didžiulį pelną". Svarbu suprasti, kad pelningiausias dalykas, kuris gali nutikti tarptautiniams bankininkams yra karas. Nes jis priverčia šalį skolintis dar daugiau pinigų iš federalinio rezervo banko. Woodrow'o Wilson'o pagrindinis patarėjas buvo pulkininkas Edward'as House'as, žmogus, palaikantis glaudžius ryšius su tarptautiniais bankininkais, kurie norėjo įsitraukti į karą. Užfiksuotame pokalbyje tarp pulkininko House'o ir sero Edward'o Grey'aus, Anglijos užsienio reikalų ministro, buvo aptariamas Amerikos įtraukimas į karą. Grey'us pasiteiravo: "Ką darytų amerikiečiai, jei vokiečiai nuskandintų Amerikiečių lainerį u keleiviais?". Hause'as: "Manau, kad Ameriką sukrėstų pasipiktinimo banga ir to pakaktų, kad mes įsitrauktume į karą".
  Taigi 1915 m. gegužės 7 d. Edward'o Grey'aus pasiūlymas buvo įgyvendintas. Laivas "Lusitania" buvo tyčia nusiųstas į vokiečių kontroliuojamus vandenis, kur buvo žinoma, kad yra vokiečių kariniai laivai. Kaip ir tikėtasi, vokiečių laivai torpedavo šį laivą ir nužudė 1200 žmonių. Kad dar geriau suprastume šio įvykio sąmoningumą, vokiečių ambasada netgi išspausdino straipsnį "New York Times", kuriame rašė, kad įlipantieji į "Lusitaną" rizikuoja, nes laivas, plaukdamas iš Amerikos į Angliją pro karo zoną gali būti sunaikintas.
  Kaip ir buvo numatyta, "Lusitanos" nuskandinimas sukėlė amerikiečių pasipiktinimo bangą ir JAV greitai po to įsitraukė į karą. Pirmasis Pasaulinis Karas nusinešė 323000 amerikiečių gyvybių. J.D.Rockefeller'is iš to užsidirbo apie 200 mln. dolerių. Jau nekalbant apie tai, kad šis karas Amerikai kainavo apie 30 milijardų dolerių, kurių dauguma buvo pasiskolinti iš federalinio rezervo banko, taip padidindami tarptautinių bankininkų pelną.
  Antrasis Pasaulinis Karas. 1941 m. gruodžio 7 d. japonai Perl Harbore užpuolė Amerikos laivyną, sukeldami įstojimą į karą. Prezidentas Franklin'as D. Roosevelt'as viešai paskelbė, kad ši ataka buvo "diena, kuri bus prisimenama su gėda". Iš tikro gėdinga diena, bet ne dėl tariamai netikėtos Perl Harboro atakos.
  Iš 60 metų pateikiamos paviršutinės informacijos yra aišku, kad apie Perl Harboro ataką buvo žinoma prieš kelias savaites. Tai buvo aišku, norima ir išprovokuota. Roosevelt'as, kurio šeima buvo Niujorko bankininkai, nuo XVIII a., kurio dėdė Frederik'as buvo vienas federalinio rezervo valdybos narių, palaikė tarptautinių bankų interesus.
  1941 m. lapkričio 25 d. Rooseelt'o karo reikalų ministro Henrio Stimson'o dienoraščio įraše jis aprašė pokalbį su Roosevelt'u: "Klausimas yra kaip mes turėtume priversti juos pulti. Buvo trokštama, kad japonai tai padarytų, kad neliktų abejonių, kas yra agresoriai". Mėnesius prieš Perl Harboro ataką Roosevelt'as darė viską, ką galėjo, kad tik įsiutintų japonus: sustabdė visą JAV naftos importą į Japoniją; įšaldė visą japonų turtą, esantį JAV; jis viešai skolino pinigus nacionalistinei Kinijai ir aprūpino anglus karinėmis priemonėmis; kuomet abi jos buvo Japonijos priešininkės kare. O tai yra tarptautinių karo teisių pažeidimas. Gruodžio 4 d., likus trims dienoms prieš ataką australų žvalgybos pajėgos pranešė Roosevelt'ui apie japonų pajėgas, judančias Perl Harboro link. Roosevelt'as tai ignoravo. Taigi, kaip ir buvo tikėtasi ir leista, 1941 m. gruodžio 7 d. japonai užpuolė Perl Harborą ir išžudė 2400 kareivių. Prieš šį išpuolį 83% amerikiečių nenorėjo turėti nieko bendra su karu. Po šio įvykio milijonas vyrų savanoriškai įsitraukė į karą.
   Svarbu paminėti, kad nacistinės Vokietijos karo veiksmai buvo stipriai remiami dviejų organizacijų, kurių vienos pavadinimas "I.G.Farben". Ši gamino 84% Vokietijos sprogmenų ir net "Zyklon B" dujas, naudotas koncentracijos stovyklose milijonų žudymui. Vienas iš neoficialių "I.G.Farben" partnerių buvo J.D.Rockefeller'io "Stand Oil" kompanija JAV. Tiesą sakant, Vokiečių oro pajėgos nebūtų galėjusios veikti be specialių priedų, gaminamų Rockefeller'io "Stand Oil". Pavyzdžiui, drastišką Nacių atliktą Londono bombardavimą įgalino 20 - ties milijonų dolerių vertas kuras, kurį Rockefeller'io "Standart Oil" pardavė I.G.Farben kompanijai. Tai tik vienas smulkus pastebėjimas, kaip Amerikos verslas finansavo abi antrojo pasaulinio karo puses.
  Dar viena organizacija yra jungtinė bankų korporacija Niujorke. Ji ne tik finansavo Hitlerio iškilimą bei tam tikrus karo reikmenis, bet taip pat užsiėmė nacių pinigų plovimu. Galiausiai buvo išsiaiškinta, kad šis bankas turėjo milijonus nacių dolerių savo saugyklose. Jungtinė bankų korporacija buvo galiausiai demaskuota pažeidžianti prekybos su priešu aktą. Spėkite, kas buvo jungtinio banko direktorius ir vice prezidentas. Prescott'as Bush'as, George'o W. Bush'o senelis.
  Vietnamo karas. JAV oficialus pareiškimas dėl karo šiaurės Vietname 1964 m. pasirodė po įtariamo incidento, kuriame šiaurės vietnamiečiai Tonkin'o įlankoje atakavo JAV karo laivus. Tai buvo žinoma, kaip Tonkin'o įlankos incidentas. Šis vienas įvykis buvo pakankamas pretekstas pilnai pradėti karą. Tačiau viena problema. JAV karo laivų atakos niekada neįvyko. Tai buvo surežisuota situacija sukurti pretekstui pradėti karą. Po kelių metų buvęs gynybos ministras Robert'as McNamara pareiškė, kad Tonkin'o įlankos incidentas buvo "klaida", tuo tarpu daugybė kitų pareigūnų patvirtino, kad tai buvo išgalvotas atsitikimas, visiškas melas. Prasidėjus karui tai buvo įprastas verslas. 1966 m. spalį prezidentas Lyndon'as Johnson'as nutraukė prekybinius draudimus su sovietiniu bloku gerai žinodamas, kad sovietai tiekė 80% Šiaurės Vietnamo karinių atsargų. Todėl Rockefeller'is krovėsi palūkanas finansuodamas sovietų sąjungos gamyklas, gaminusias karinę įrangą, siunčiančią į Šiaurės Vietnamą. Tačiau abiejų konflikto pusių finansavimas buvo tik viena medalio pusė.
  1985 m. buvo paviešintos Vietnamo karo taisyklės. Jose buvo pateikta ką Amerikos pajėgos galėjo ir ko negalėjo daryti. Ten buvo išdėstyti tokie absurdai kaip: Šiarės Vietnamiečių oro gynybos raketų sistemos negalėjo būti bombarduojamos tol, kol nebuvo pilnai surinktos ir funkcionuojančios. Joks priešas negalėjo būti persekiojamas po to, kai krisdavo Laoso ar Kambodžos sieną. Ir pats labiausiai viską atskleidžiantis: svarbiausi strateginiai objektai negalėjo būti atakuojami, nebent tai nurodydavo aukšti karo pareigūnai. Be viso to, kad teko laikytis šių absurdiškų apribojimų, Šiaurės Vietnamas apie juos buvo informuotas. Taigi galėjo kurti strategijas kaip panaudoti šiuos Amerikos pajėgų apribojimus. Štai kodėl karas tęsėsi taip ilgai ir galutinis rezultatas: Vietnamo karas nebuvo skirtas laimėti, o tik tęstis. Šis karas dėl pelno nulėmė 58000 amerikiečių mirčių ir 3 mln. Vietnamiečių.
  Taigi, kur mes dabar? Rugsėjo 11 - oji buvo puiki pradžia negailestingojo elito planų vykdymui. Taip buvo sukurtas karo pretekstas, lygiai toks pat kaip "Lusitania" nuskandinimas, Perl Harboro išprovokavimas ir melas apie Tonkin'o įlankos incidentą. Tiesą sakant, jei rugsėjo 11 - os išpuolis nebūtų buvęs suplanuotas karo pretekstas, tai būtų tik išimtis taisyklėje. Tai buvo panaudota sukelti neišprovokuotus nelegalius karus prieš Iraką, Afganistaną. Tačiau rugsėjo 11 d. išpuolis buvo sukurtas dar vienam karui. Karui prieš jus. Patriotizmo aktas, tėvynės apsaugos aktas, karinio tribunolo aktas ir kt., yra būtent tam, kad sunaikintų jūsų civilines teises ir laisves ir apribotų jūsų galimybes kovoti su tuo, kas artėja.
  Dabar Jungtinėse Valstijose, nors to ir nežino, dauguma amerikiečių su praplautom "smegenimis", namai gali būti apieškoti be orderio ir net kai jų (amerikiečių) nėra namie, jie gali būti suimti nepateikus jokių kaltinimų, sulaikytas neribotam laikui be sutikimo su advokatu ir legaliai kankinamas tik todėl, kad esate įtariamas esąs teroristas. Jei jums reikia vaizdaus paveiksliuko kas vyksta šalyje, pažiūrėkime, kaip istorija kartojasi. 1933 m. vasarį Hitleris surežisavo netikrą ataką, sudegindamas savo vyriausybės rūmus - Reichstagą ir apkaltino komunistų teroristus. Po kelių savaičių jis įteisino įgaliojimo aktą, kuris visiškai pažeidė vokiečių konstituciją, sunaikindamas žmonių teises. Tuomet pradėjo eilę prevencinių karų, visus juos pateisindamas kaip būtinybę, norint apsaugoti tėvynę.
  George'as W. Bush'as? Ne. A.Hitleris, kuomet pristatinėjo žmonėms gestapą: "Egzituoja blogis, kuris kelia pavojų kiekvienam šios didžios valstybės vyrui, moteriai ir vaikui. Mes privalome imtis priemonių, kad užtikrintume savo krašto apsaugą ir apgintume tėvynę".
  Didžioji visuomenės dalis galvoja, kad Irako invazija vyksta sunkiai, nes sektų žiaurumas nesibaigia. Ko nemato visuomenė, kad neramumai Irake yra būtent tai, ko siekia žmonės, stovintys už vyriausybės. Šis karas yra tęsiamas, kad galėtų būti padalintas, įgytas naftos išteklių valdymas, gautos pajamos iš gynybos sutarčių ir svarbiausia, įkurtos nuolatinės karinės bazės, kurias galima panaudoti kovai prieš kitas valstybes, kaip Iranas ir Sirija. Tolesnei išvadai, kad civiliniai karai ir destabilizacija yra visiškai tyčiniai: 2005 m. 2 elitiniai britų oro pajėgų pareigūnai buvo sulaikyti Irako policijos po to, kai buvo sugauti važinėjantys mašina ir šaudantys į civilius apsirengę kaip arabai. Po to, kai jie buvo uždaryti Basros kalėjime, britų armija nedelsiant pareikalavo juos paleisti. Kai Basros vyriausybė atisakė, atvažiavo britų tankai ir per jėgą išlaisvino juos iš Basros kalėjimo.
  Jeigu norit išnaikinti vietovę, kaip tai galima padaryti? Yra du keliai - galima nuvykti ir subombarduoti ją, bet tai nėra labai produktyvu. Verčiau priversti tos teritorijos žmones išsižudyti vieni kitus ir sunaikinti savo teritoriją. Tai buvo daroma šiame regione. Geriausias būdas sunaikinti priešininką - priversti jį susinaikinti patį, supriešinant jo pajėgas. Tuomet remi abi puses, kurstai abi puses. Laikas pabusti ir tai suprasti. Suprasti, kad žmonės, mėginantys sukurti imperijas, daro tai manipuliuodami žmonėmis, kuriuos ketina valdyti.
  Turėtų kilti klausimas, kodėl visa mūsų kultūra masiškai prisotinta pramogų, tuo tarpu mokymo sistema pastoviai menkėja nuo tada, kai JAV vyriausybė nusprendė subsidijuoti viešųjų mokyklų sistemą. Už ką vyriausybė moka, tą ir gauna. Esmė tame, kad vyriausybė gauna tai, ką užsako. Jie nenori, kad jūsų vaikai būtų išsilavinę. Jie nenori, kad jūs per daug mąstytumėte. Štai kodėl mūsų šalis (JAV) ir visas pasaulis tapo prigrūstas pramogų, televizijos šou, linksmybių parkų, narkotikų, alkoholio ir visų kitų pasilinksminimų, kad tik užimti žmones pramogomis. Kad tik netrukdytumėte svarbiems žmonėms per daug galvodami. Verčiau atsibuskite ir supraskite, kad yra žmonės, kurie vadovauja jūsų gyvenimui ir jūs to net nežinote.
  Iš "Network" (1976): "Mes didelėje bėdoje! Nes jūs ir 62 mln. kitų amerikiečių dabar klausosi manęs. Dėl to, kad mažiau nei 3% jūsų skaito knygas. Nes mažiau nei 15% jūsų skaitote laikraščius. Nes vienintelė tiesa, kurią žinote yra ta, kurią gaunate pro šį vamzdį (dėžę). Dabar yra visa karta, kuri nežino nieko kas nepateko pro šią dėžę. Šis dėžė yra Evangelija, apsireiškimas. Šis dėžė gali sukurti ar nuversti prezidentus, popiežius, ministrus... šis dėžė pati nuostabiausia velniška jėga visame bedieviame pasaulyje ir vargas mums, jei jie kada nors papuls ne tiems žmonėms. Ir kai didžiausia pasaulyje pasaulyje kompanija valdo nuostabiausią velnišką propagandos jėgą visame bedieviams pasaulyje, kas žino koks šūdas bus prakištas kaip tiesa per šį kanalą! Taiga klausykitės manęs: TV nėra tiesa. TV yra pramogų parkas. TV yra cirkas, karnavalas, keliaujanti akrobatų trupę, istorijų sekėjai, šokėjai, daininkai, fokusininkai, liūtų dresuotojai ir futbolininkai. Mes esame kovos su nuoboduliu versle. Bet jūs, žmonės, sėdite ten diena po dienos, naktis po nakties, per amžių amžius... Mes esame viskas, ką jūs žinote. Jūs pradedate tikėti čia kuriamomis iliuzijomis, pradedate tikėti, kad dėžė yra realybė, o jūsų gyvenimai - ne. Darote viską, ką liepia dėžė. Jūs rengiatės kaip dėžė, valgote kaip dėžė, auginate vaikus kaip dėžė, netgi mąstote kaip dėžė... Tai masinė beprotystė, jūs maniakai. Dėl dievo meilės, jūs esate tikri, o mes esame iliuzija!"
  Mažiausiai ko nori žmonės už užsklandos yra sąmoninga, informuota visuomenė, sugebanti kritiškai mąstyti. Štai kodėl apgavikiški įsitikinimai pastoviai skleidžiami per religiją, masines informavimo priemone, mokymo sistemą. Jie siekia jus išlaikyti suglumusiame naiviame burbule ir jiems tai puikiai sekasi.
  2005 m. buvo įvykdytas susitarimas tarp Kanados, Meksikos ir JAV. Šis susitarimas, nepaskelbtas visuomenei, įvykdytas nepaisant kongreso nuomonės, sujungia JAV, Kanadą ir Meksiką panaikindamas sienas. Jis vadinamas Šiaurės Amerikos sąjunga. Jūs galite paklausti kodėl nieko apie tai negirdėjote. Tiesą pasakius yra tik viena reporterė, kuri apie tai girdėjo ir turėjo drąsos tai atskleisti. Bush'o administracijos atvirų sienų politika ir jos sprendimas ignoruoti imigracijos įstatymų spaudimą yra platesnio tikslo dalis. Prezidentas Bush'as pasirašė formalų sutikimą, kad panaikins mūsų žinomas Jungtines Valstijas. Ir jis žengė šį žingsnį be kongreso ar Amerikos žmonių pritarimo. Tai reikalas apie kurį mažai kas girdėjo. Jis vėl buvo atliktas grupelės žmonių pačiame viršuje, investuotojų klasės vardu. Bet darbininkų klasė, šalies miestų ir bendruomenių nariai, jie nieko apie tai nežino. Tai nekoks prekybos susitarimas. Tai visiškas asmeninės valdžios panaikinimas, kuris taip pat įtakos naujos valiutos (Amero) įvedimą. Aš manau, kad tai dalykas į kurį prie dolerio pripratę žmonės turėtų atkreipti dėmesį, tačiau apie tai niekas nekalba. Aš manau, kad tai stipriai paveiks visus: tiek Meksikoje, tiek, Kanadoje, tiek JAV. Amero yra nauja siūloma Šiaurės Amerikos bendruomenės, kuri kuriama tarp Kanados JAV ir Meksikos, valiuta, tam, kad sukurti besienę bendruomenę, kaip Europos sąjunga ir JAV doleriai, Kanados doleriai ir Meksikos pesai bus pakeisti į Amero. Pagal šį susitarimą, Amerikos konstitucija nebegalios. Jūs galvojate, kad tokia situacija turėtų būti nušviečiama kiekviename rimtesniame laikraštyje. Bet iki tol, kol suvokiate, kad žmonės, kurie stovi už šio įvykio, yra tie patys, kurie valdo žiniasklaidą ir jums niekas nesako to, ko jūs neturėtumėte žinoti. Šiaurės Amerikos sąjunga yra tokia pat sąjunga, kaip Europos sąjunga, Afrikos sąjunga, Azijos sąjunga ir už jų stovi tie patys žmonės. Atėjus tinkamiausiam momentui visos šios sąjungos bus sujungtos į vieną ir tokiu būdu bus priartėta prie plano tikslo, kurį šie žmonės rengė daugiau nei 60 metų: Viena pasaulinė vyriausybė (one world government). "Mes turėsime pasaulinę vyriausybę, nesvarbu mes to norime ar ne. Vienintelis klausimas yra tas ar tai bus pasiekiama užkariaujant ar susitariant." - Paul'as Warburg'as, užsienio reikalų tarybos narys; federalinio rezervo sistemos architektas. Vienas bankas, viena armija, vienas jėgos centras. Ir jei ko nors išmokome iš istorijos, tai yra, kad galia atima piliečių teises, o absoliuti galia atima piliečių teises absoliučiai.
  Aaron'as Russo, kino filmų kūrėjas ir buvęs politikas po to kai artimai susibendravo su Nichol'u Rockefeller'iu, Aaronas galų gale nutraukė ryšius, įbaugintas to, ką sužinojo apie Rockefeller'ius ir jų ambicijas. Aaron'as Russo: "Vieną dieną sulaukiau pažįstamos skambučio ir ji pasakė: "Ar nenorėtum susitikti su Rockefeller'iais?" Aš sutikau. Mes tapome draugais ir jis pradėjo atskleisti man daugybę dalykų. Taigi vieną vakarą jis man pasakė: "Kai kas įvyks, Aaron'ai, o po to įvykio mes ketiname nukeliauti į Afganistaną, kad galėtume nusitiesti naftotiekį iš Kinijos jūros, mes ketiname nuvykti į Iraką pasiimti naftos ir įkurti bazę vidurio rytuose, taip pat ketiname nuvykti į Venesuelą ir atsikratyti Chavez'o." Pirmus du punktus jie jau įvykdė, Chavez'o dar ne.ir jis pasakė: "Tu pamatysi žmones, lendančius į urvus, ieškančius žmonių, kurių niekada neras." Jis juokėsi dėl to fakto, kad vyksta karas prieš terorą, bet nėra tikrų priešų. Jis kalbėjo apie tai, kaip neįmanoma laimėti šio karo prieš terorą, nes jis amžinas karas, taigi gali pastoviai atiminėti žmonių laisves. O aš pasakiau: "Kaip ketinate įtikinti žmones, kad šis karas tikras?" Atsakė: "Žiniasklaida gali įtikinti visus, kad tai tikra." Tiesiog pastoviai kalbi apie ką nors ir visad tai kartoji ir galiausiai žmonės tuo patiki. Jie 1913 m. per melą sukūrė federalinį rezervą, sukūrė rugsėjo 11 - osios išpuolį, kuris buvo dar vienas melas. Dėl rugsėjo 11 - osios išpuolio kovojamas karas su terorizmu ir staiga jau vykstame į Iraką, kas taip pat buvo melas,o dabar jie ketina "padaryti" Iraną. Visa tai veda nuo vieno prie kito... Ir aš jam sakau: "Kam jūs tai darote? Koks viso to tikslas? Jūs turite tiek pinigų, kiek tik galite panorėti, turite milžinišką valdžią, jūs kenkiate žmonės, tai nėra gerai." O jis: "Galutinis tikslas: implantuoti visus šiame pasaulyje sekimo mikroschemomis ir turėti pinigus, ir visa kita tose mikroschemose, o jei kas nors protestuos prieš tai, ką darome ar pažeis mūsų taisykles, mes tiesiog išjungsime jų mikroschemas"".Teisingai - implantuoti mikroschemomis. 2005 m. dėl imigracijos ir taip vadinamo karo prieš terorizmą, kongresas priėmė Tikrosios tapatybės aktą, kurio planuojama, kad nuo 2008 m. gegužės bus reikalaujama nešiotis federalinę asmenybės kortelę, kurioje yra skenuojamas kodas su asmenine informacija. Tačiau šis kodas yra tik tarpinis žingsnis prieš kortelę su sekimo prietaisu, kuris naudos radijo bangas susekti jus bet kuriame pasaulio taške. Jei tuo netikite, pasidomėkite, jog sekimo mikroschemos jau yra visuose naujuose Amerikos (ir Europos) pasuose. O galutinis žingsnis - implantuojamos mikroschemos.
  Daugybė žmonių yra manipuliuojami, kad dėl vienų ar kitų priežasčių sutiktų implantuotis. Turime pirmuosius naujo, drąsaus pasaulio pionierius - šeimyną iš Floridos. Jie sutiko būti pirmieji, turintieji identifikavimo mikroschemas, implantuotas į jų kūnus. "Po rugsėjo 11 - osios aš tikrai buvau susirūpinusi savo šeimos saugumu. Aš tikrai neprieštarauju, kad man visam laikui į ranką implantuotų kažką, pagal ką būtų galima atpažinti mane." Galiausiai visi būsime uždaryti stebuklingame kontrolės tinkle, kur kiekvienas jūsų veiksmas yra įrašinėjamas, ir jei ištrūksite, jie tiesiog gali išjungti jūsų mikroschemą, kai tuo metu kiekvienas socialinis aspektas suksis apie mikroschemas. Štai tokį ateities paveikslą išvysite, jei atversite akis. Centralizuota ekonomika, kur visų veiksmai sekami ir įrašinėjami. Panaikintos visos teisės. Neįtikimiausia tai, kad šie neribotos valdžios elementai nebus vykdomi jėga, žmonės patys jų reikalaus. Es socialinė visuomenės manipuliacija, naudojantis baimės kūrimu ir visuomenės skaidymu visiškai atskyrė žmones nuo realybės ir savęs kontroliavimo.
  Procesas, besitęsiantis tūkstantmečius. Religija, patriotizmas, rasė, turtas, klasė ar tai bet kuri kita sutartinė suskirstymo forma tarnavo tam, kad būtų sukurta kontroliuojama visuomenė, visiškai valdoma kelių žmonių. Principas yra skaldyk ir valdyk. Ir kol žmonės matys save atskirus nuo viso kito, jie les save visiškai pavergti. Žmonės už širmos žino tai. Jie taip pat žino, kad jei žmonės kada nors sužinos visą tiesą apie jų ryšį su gamta ir apie savo asmenines galias... Visas sukurtas įkalinimo aparatas, kurio jie siekia, sukrius kaip kortų namelis... Visa sistema, kurioje gyvename, kala mums į galvas, kad mes bejėgiai, kad mes sipni, kad visuomenė yra blogis, kad mes linkę nusikalsti ir taip toliau. Visa tai didžiulis melas! Mes esame galingi, nuostabūs, neeiliniai. Nėra jokios priežasties, kodėl negalėtume suprasti kas mes esame iš tikro ir kur keliaujame. Nėra nieko, kodėl vidutinis asmuo negalėtų turėti visų savo galių. Mes neįtikėtinai galingi. Man atrodo, kad aš praleidau 30 savo gyvenimo metų, pirmuosius 30 savo gyvenimo metų, bandydamas kažkuo tapti. Norėjau gerai daryti dalykus, norėjau gerai žaisti tenisą, gauti gerus pažymius. Ir į viską žiūrėjau iš tos pusės, kad man nepatinka tai, koks esu, bet jei išmokčiau gerai daryti dalykus... Aš supratau, kad neteisingai suvokiau žaidimą. Nes iš tikro turėjau suprasti kas aš esu. Mūsų kultūroje mes išmokyti atpažinti individų skirtumus. Taifi žiūrėdami į kiekvieną žmogų iš karto pastebite. Gudresnis, kvailesnis, senesnis, jaunesnis, turtingesnis, skurdesnis... Ir mes visi įvertiname šiuos išmatuojamus skirtumus, sudėliojame juos į kategorijas ir su jais taip elgiamės. Taigi matome kitus, kaip besiskiriančius nuo mūsų tuo, kuo jie skiriasi. Ir vienas dramatiškiausių patyrimų yra būti su kitais žmonėmis ir staiga pamatyti ypatybes, kuriomis jie yra tokie patys, kaip ir jūs, o ne skirtingi. Ir patirti, kad esmė tavyje ir esmė manyje yra ta pati. Supratimas, kad esmė ne skirtumai, o panašumai.
  Bill'as Hicks'as užbaigdavo savo pasirodymus štai kuo: "Gyvenimas, tai kaip pasivažinėjimas pramogų parke, kai važiuoji, galvoji, kad tai tikra, nes tokie galingi mūsų protai. Važiuodamas klyki, leidiesi, sukiesi. Pradedi jaudintis, po to atsipalaiduoji, viskas ryškiai spalvota. Viskas taip garsu ir kurį laiką smagu. Kai kurie jau labai ilgai važinėjasi ir pradeda klausinėti: "Ar tai tikra? Ar tik pasivažinėjimas?" O kiti žmonės atsimena ir atsisuka į mus ir sako: "Ei, nesijaudink, nebijok, tai tik pasivažinėjimas." O mes nužudome tuos žmones. "Užkimškite jį, aš labai daug investavau į šį pasivažinėjimą! Pažiūrėkite į mano nerimo surauktus antakius. Pažiūrėkite į mano didelę banko sąskaitą ir mano šeimą, visa tai turi būti tikra..."Visa tai tik pasivažinėjimas. Bet mes visada nužudome tuos gerus žmones, kurie bando mums tai pasakyti. Atkreipėte dėmesį į tai? Ir mes leidžiame demonams valdyti šį mėšlą... Bet tai nesvarbu, nes tai tik pasivažinėjimas ir mes galime jį pakeisti kada tik panorėję. Visa tai tik pasirinkimas. Jokių pastangų, jokio vargo, jokio darbo, jokių pinigų taupymo. Tik pasirinkimas tarp baimės ir meilės. "