Inside Job (Savų darbas)

Inside Job (Savų darbas)

2008 – ųjų globalios ekonominės krizės padariniai sukėlė dešimtims milijonų gyventojų santaupų praradimus, darbus ir namus. Štai kas nutiko.

ISLANDIJA. Populiacija: 320.000. Bendrasis Vidaus Produktas: 13 mlrd. Bankai prarado: 100 mlrd.

Islandijoje yra stabili demokratija, aukštas gyvenimo lygis. Iki pastarųjų įvykių buvo ypatingai žemas nedarbo lygis bei maža vyriausybės skola.

[ANDRI MAGNASON – rašytojas ir filmų kūrėjas]: „Mes turėjome visapusišką modernios visuomenės infrastruktūrą: švarią energiją, maisto pramonę, žuvininkystę su kvotų sistema, kad galėtume ją valdyti.“

[GYLFI ZOEGA – Islandijos universiteto ekonomikos profesorius]: „Gerą sveikatą bei išsilavinimą, švarų orą, nedaug nusikaltimų. Tai gera vieta gyventi šeimoms...“  

[ANDRI MAGNASON]: „Mes beveik turėjome „istorijos pabaigos“ statusą.“

Tačiau 2000 m. Islandijos vyriausybė pradėjo plačiai vykdyti reglamentavimo panaikinimo politiką, kuri turės siaubingas pasekmes. Visu pirma – gamtai, o vėliau – ekonomikai. Prasidėjo nuo leidimų, skirtų tarptautinėms kompanijoms, tokioms kaip „Alcova“, statyti milžiniškus aliuminio fabrikus ir išnaudoti Islandijos natūralius geoterminius bei hidroelektrinius energijos išteklius.

[ANDRI MAGNASON]: „Daugybė nuostabių vietų plokščiakalniuose su ypatingai žaviomis spalvomis, yra geoterminės. Taigi viskas turi pasekmes.“

Kai tik valstybė privatizavo Islandijos tris didžiausius bankus („Islandsbanki“, „Kaupping“ ir „Glitnir“), rezultatas buvo vienas iš blogiausių finansų reguliavimo panaikinimo eksperimentų, kurie kada nors buvo įvykę.

[GYLFI ZOEGA]: „Finansai užvaldė viską ir, daugiau ar mažiau, sužlugdė šią vietą.“

Penkių metų laikotarpyje šie trys maži bankai, kurie niekada nevykdė veiklos už Islandijos ribų, pasiskolino 120 mlrd. dolerių – 10 kartų daugiau už Islandijos ekonomiką. Bankininkai dalino pinigus vieni kitiems ir savo draugams.   

[GYLFI ZOEGA]: „Susidarė masinis burbulas... Akcijų kainos padidėjo 9 kartus, namų kainos išaugo daugiau nei dvigubai.“

Islandijos burbulo metu iškilo žmonės, tokie kaip Džonas Asgeiras Johanesonas. Jis pasiskolino milijardus iš banko tam, kad nusipirktų aukštos klasės mažmeninį verslą Londone. Jis taip pat nusipirko juodą reaktyvinį lėktuvą su šviesiais ruoželiais, 40 mln. dolerių vertės jachtą ir Manhateno mansardą už 25 mln.

[ANDRI MAGNASON]: „Laikraščių antraštėse buvo rašoma: tas milijonierius nusipirko tą kompaniją Didžiojoje Britanijoje ar Suomijoje, ar Prancūzijoje, ar bet kurioje kitoje šalyje, užuot rašę: tas milijonierius pasiėmė milijardo dolerių vertės paskolą, kad nusipirktų tą kompaniją ir jis pasiėmė iš jūsų vietinio banko.“

[GYLFI ZOEGA]: „Bankai įsteigia pinigų rinkos fondus bei pataria indėlių savininkams atitraukti piningus ir įdėti juos į pinigų rinkos fondus. Ponzi schemai reikėjo visko, ką galėjo gauti, tiesa?“

Amerikos apskaitos įmonės, tokios kaip „KPMG“, atliko auditą Islandijos bankuose ir investicinėse įmonėse, tačiau nerado nieko netinkamo. Amerikos kredito suteikimo agentūros teigė, kad Islandija buvo nuostabi.

[SIGRIDUR BENEDIKSDOTTIR – iš spec. tyrimo komiteto Islandijos parlamento]: „2007 m. Vasarį reitingų agentūros nusprendė padidinti reitingus iki paties aukščiausio lygmens – AAA. “

[GYLFI ZOEGA]: „Tai nuėjo per toli, kad vyriausybė keliavo su bankininkais kaip „PR“ šou.“

Kuomet 2008 m. Islandijos bankai žlugo, nedarbo lygis patrigubėjo per 6 mėn. Valstybės kontrolieriai, kurie turėjo apsaugoti Islandijos gyventojus, nieko nedarė.

[GYLFI ZOEGA]: „Tu turi du teisininkus iš kontrolės kompanijos, kurie ateina į banką, aptarti keletą dalykų. Kai jie priartėja prie banko – pamato 19 visureigių šalia jo... Taigi tu įeini į banką ir matai 19 teisininkų, sėdinčių priešais tave, kurie yra labai gerai pasiruošę, pasiruošę nužudyti kiekvieną tavo argumentą. Jeigu pasirodysi labai gerai – gausi darbo pasiūlymą (Trečdalis Islandijos finansinių kontrolierių išėjo dirbti į bankus). Tai universali problema. Niujorke susiduriate su tokia pačia problema, tiesa?“

[(Rugsėjo 15, 2008). Žiniasklaida]: „Per savaitgalį „Lehman Brothers“, vienas garbingiausių ir didžiausių investicinių bankų, buvo priverstas paskelbti savo bankrotą. Kitas, „Merrill Lynch“, buvo priverstas parduoti save.“

2008 – ųjų Rugsėjį JAV investinicio banko „Lehman Brothers“ bankrotas ir didžiausios pasaulyje draudimo kompanijos „AIG“ žlugimas sukėlė globalią finansų krizę. Žiniasklaida: „Baimė užvaldė visus per naktį, Azijos akcijų kainos nukrito... Akcijų kainos labai stipriai krito. Didžiausias nuosmukis istorijoje. Akcijų kainos toliau krito kaip „Lehman Brothers“ žlugimo padarinys.“ Rezultatas – globali recesija, kuri pasauliui kainuos dešimtis trilijonų dolerių... 30 mln. žmonių tapo bedarbiais, padvigubėjo nacionalinė JAV skola.

[NOURIEL ROUBINI – vyresnysis ekonomistas iš ekonominių patarėjų tarybos (1998 - 2000), profesorius, NYU verslo mokykla]: „Pažvelgus į viso to kaštus: lygybės struktūrą, namų situaciją, pajamų ir darbų struktūrą, 15 mln žmonių pasaulyje ir vėl atsidūrė žemiau skurdo ribos. Tai tik labai, labai brangi krizė.“

Ši krizė nebuvo atsitiktinė. Jai įtaką padarė nekontroliuojama pramonė. Nuo 1980 – ųjų, JAV finansų sektoriaus kilimas paskatino keletą krizių. Kiekviena krizė sukėlė vis daugiau žalos, kai pramonė uždirbo vis daugiau ir daugiau pinigų.

Pirma dalis. Kaip atsidūrėme čia.

Po didžiosios depresijos, JAV 40 metų vyko ekonomikos augimas, kuriame nebuvo nė vienos finansų krizės. Finansų pramonė buvo griežtai reguliuojama. Dauguma įprastinių bankų priklausė vietiniams verslininkams, jie buvo saugomi nuo spekuliavimo indėlininkų santaupomis. Investiciniai bankai, kurie vykdė akcijų ir obligacijų prekybą, buvo nedidelės privačios kompanijos.

[SAMUEL HAVES – Profesorius, Harvardo verslo mokykla]: „Tradicinėje investicinėje bankininkystėje, ūkinės bendrijos modelyje, jie buvo įnešę savo pinigus ir, akivaizdu, kad partneriai prižiūrėjo pinigus labai atsakingai. Jie norėjo gyventi gerai, tačiau nenorėjo rizikuoti savo turtu.“

Polas Volkeris dirbo Finansų ministerijoje ir buvo Federalinių rezervų pirmininkas nuo 1979 m. Iki 1987 m. Prieš ateidamas į valdžią, jis buvo finansų ekonomistas „Chase Manhattan“ banke.

[PAUL VOLKER]: „Kai palikau „Chase“ išeidamas dirbti į Finansų ministeriją 1969 m., mano pajamos buvo maždaug 45 tūkst. Dolerių per metus. “   

[SAMUEL HAVES]: „„Morgan Stanley“ 1972 m. Apytiksliai turėjo 110 darbuotojų, vieną biurą ir 12 mln. dolerių kapitalą. Dabar „Morgan Stanley“ turi 50 tūkst. darbuotojų ir kapitalą, kurio vertė keli milijardai, ir turi padalinių visame pasaulyje.“

1980 metais finansų pramonė staigiai išaugo. Investiciniai bankai pradėjo dirbti viešumoje, išleisdami didžiulius kiekius akcijų. Volstrito žmonės praturtėjo.

[CHARLES MORRIS – „The Two Trillion Dollar Meltdown“ autorius]: „Turėjau draugą, kuris prekiavo obligacijomis „Merilyn Lynch“ 1970 m. Naktimis jis dirbo traukinių palydovu, nes turėjo tris vaikus ir negalėjo jų paremti iš obligacijų gaunamomis pajamomis. 1986 m. Jis uždirbo milijonus dolerių ir manė, kad taip yra dėl jo protinių sugebėjimų.“

[Ronaldas Reiganas]: „Didžiausia verslo atsakomybė prieš visuomenę – tai sugrąžinti mūsų ekonomikos klestėjimą.“

1981 m. Prezidentas Ronaldas Reiganas Finansų Ministerijos sekretoriumi paskyrė investicinio banko „Merill Lynch“ valdytoją Donaldą Ryganą. [Donaldas Ryganas]: „Volstrytas ir prezidentas turi žiūrėti viena kryptimi. Kalbėjausi su daugeliu Volstryto lyderių – jie taip pat palaikys prezidentą 100 %.“

Reigano administracija, remiama ekonomistų ir finansinių lobistų, pradėjo 30 metų trukmės finansinio reguliavimo panaikinimo laikotarpį. 1982 m. Reigano administracija panaikino reguliavimą santaupų bei paskolų kompanijoms, įgalindama jas atlikti rizikingas investicijas su jų indėlininkų pinigais. Dešimtmečio pabaigoje daugybė taupymo ir paskolų kompanijų žlugo. Ši krizė mokesčių mokėtojams kainavo 124 mlrd. dolerių bei jų gyvenimo santaupas. [Žiniasklaida]: „Tai gali būti didžiausia bankų vagystė visoje istorijoje.“ Tūkstančiai taupymo ir paskolų kompanijų vadovų pateko į kalėjimą dėl kompanijų apiplėšimo. Vienas iš ypatingų atvejų buvo Čarlzas Kytingas. 1985 m., kuomet federaliniai reguliuotojai pradėjo tirti jo veiklą, Kytingas pasamdė ekonomistą, vardu Alanas Grynspanas [Alan Greenspan]. Savo laiške reguliuotojams Grynspanas gyrė Kytingo gerą verslo planą bei kompetenciją ir teigė, kad nemato jokios rizikos leidžiant Kytingui investuoti jo klientų pinigus. Kytingas, kaip kalbama, sumokėjo Grynspanui 40 tūkst. dolerių. Čarlzas Kytingas netrukus po to pateko į kalėjimą. Alaną Grynspaną prezidentas Reiganas paskyrė pirmininku Amerikos Federaliniuose rezervuose. Grynspanas buvo pakartotinai išrinktas prezidentų Klintono ir Džordžo V.Bušo. Klintono valdymo laikotarpiu, reglamentavimo panaikinimas tęsėsi dėka Grynspano ir finansų ministerijos sekretoriaus Roberto Rubino - investicinio banko „Goldman Sachs“ valdytojo, ir Lario Samerso – Harvardo ekonomikos profesoriaus.

[NOURIEL ROUBINI]: „Volstryto finansinis sektorius, būdamas galingas, turėdamas lobistus, daug pinigų, žingsnis po žingsnio užvaldė politinę sistemą – tiek demokratų, tiek ir respublikonų puses.“

Vėlyvaisiais 1990 metais finansinis sektorius susijungė į keletą milžiniškų įmonių. Kiekviena iš jų yra tokia didelė, kad jų žlugimas gali sudrebinti visą sistemą. Klintono administracija padėjo joms tapti dar didesnėms. 1999 m. „Citicorp“ ir „Travelers“ susiliejo į „Citigroup“ – didžiausią finansinių paslaugų kompaniją pasaulyje. Susijungimas pažeidė spekuliavimo reguliavimo aktą, išleistą po Didžiosios depresijos, kuris apsaugojo bankų klientų indėlius nuo įtraukimo į rizikingą investicinę banko veiklą.

[ROBERT GNAIZDA – Former Director Greenling Institute]: „Buvo nelegalu įsigyti „Travelers“. Grynspanas nieko nesakė. Federaliniai rezervai suteikė jam lengvatą metams, o tada išleido įstatymą.“

1999 m. Samersui ir Rubinui raginant, kongresas išleido indėlininkų pinigų apsaugos aktą, kai kuriems žinomą kaip „Citigroup“ pakartotinio gyvenimo aktą. Jis panaikino prieš tai buvusį aktą ir atvėrė kelią ateities susijungimams. Robertas Rubinas vėliau uždirbs 126 mln. dolerių kaip „Citigroup“ vicepirmininkas. Jis atsisakė duoti interviu šiam filmui.

[WILLEM BUITER – Chief Economist, Citigroup]: „Kodėl bankai yra dideli? Nes bankams patinka monopolinė galia, lobistinė galia. Bankas žino, kad būdamas ypatingai didelis – bus išgelbėtas.“

[GEORGE SOROS – Chairman Fund Management]: „Rinkos iš prigimties yra nestabilios arba bent jau galimai nestabilios. Tinkama metafora yra seni laivai. Jie labai dideli ir dėl to turi įtaisytus skyrius, kad būtų galima išvengti naftos naftos išsiliejimo svyruojant tanklaiviui. Tai turi būti įskaičiuojama į tanklaivio dizainą. Po depresijos reglamentavimas iš tiesų įdiegė šiuos nepraleidžiančius vandens skyrius, o reglamentavimo panaikinimas privedė prie dalinimo į skyrius pabaigos.“

Kita krizė prasidėjo 90 – ųjų metų pabaigoje. Investiciniai bankai pateko į internetinių akcijų burbulą. To rezultatas buvo 2001 metų griūtis, kurios pasekmė buvo 5 trilijonų dolerių vertės investiciniai nuostoliai. Vertybinių popierių valiutos komisija, federalinė agentūra, kuri buvo įsteigta depresijos metu ir skirta reguliuoti investicinę bankininkystę, nieko nedarė.

[ELIOT SPITZER – New York Attomey General]: „Federaliniai veiksmai, kurių nebuvo, ir aiškiai matomos savireguliacijos žlugimas... Atėjo metas, kai kitiems būtina įžengti ir pasirinkti reikiamą apsaugą.“

Elioto Spitzerio tyrimas atskleidė, kad investiciniai bankai išaukštino internetines kompanijas, kurios, jų žiniomis, turėjo žlugti. Akcijų analitikams buvo mokama pagal tai, keik kompanijų jie pritraukė, tačiau ką kalbėjo viešai, šiek tiek skyrėsi nuo to, ką kalbėjo privačiai. [Žiniasklaida]: „„Infospace“, gavęs aukščiausią įmanomą reitingą, analitikų atmestas kaip niekam tikęs. „Excite“, taip pat turinti aukštus reitingus, vadinama mėšlo krūva.“ [ELIOT SPITZER – Governor, NY State (2007-2008), Attomey General, NY State (1999 - 2007)]: „Gynyba, kuri buvo pasiūlyta daugelio investicinių bankų, buvo ne „jūs klystate“- ji buvo „visi tai daro, ir visi žino, kas vyksta“. Niekas neturėtų, bet kokiu atveju, pasitikėti tais analitikais.“

2002 m. Gruodį, dešimt investicinių bankų sudarė portfelį, kurio vertė buvo 1,4 mlrd. dolerių ir pažadėjo pakoreguoti veiklą. Skotas Talibotas  [SCOTT TALBOTT – Chief Lobyist Financial Services Roundtable] yra vienas iš pagrindinių lobistų, dirbantis „Financial Services Roundtable“ – vienai pačių galingiausių grupių Vašingtone, kuri reprezentuoja beveik visas didžiausias pasaulyje finansines kompanijas.

-          Ar jums priimtinas faktas,, kad keletas jūsų narių dedeliu mastu užsiima nusikalstama veikla?

-          [SCOTT TALBOTT] Turite būti tikslesnis.

-          Gerai...

-          [SCOTT TALBOTT] Visų pirma, nusikalstama veikla neturėtų būti priimtina.

Nuo tada, kai prasidėjo reglamentavimo panaikinimas, didžiausios pasaulio finansinės įmonės buvo prigautos plaunant pinigus, apgaudinėjant klientus ir falsifikuojant savo ataskaitas vėl ir vėl, ir vėl. <JP MORGAN papirko vyriausybės pareigūnus; RIGGS BANK skyrė pinigų Čilės diktatoriui Augustui Pinočetui, CREDIT SUISSE skyrė pinigų Iranui pažeidžiant JAV sankcijas> „Credit Suisse“ padėjo gauti pinigus Irano branduolinei programai ir Irano aerokosminės pramonės kompanijoms, kurios sukūrė balistines raketas.

„Bet kokia informacija, kuri apibūdintų tai kaip iranietišką, būtų pašalinta.“

Bankas buvo nubaustas 536 mln. dolerių bauda. „Citibank“ padėjo „išplauti“ 100 mln. dolerių gautų už narkotikus iš Meksikos.

-          Ar jūs sakėte, kad ji turėtų: „prarasti bet kokius dokumentus, susijusius su sąskaita“?

-          [ALBERT MISAN – VP, Citibank Private Bank (NY)] Sakiau juokaudamas. Tai buvo dar viso šito pradžioje. Nenorėjau to iš tiesų pasakyti.

<Freddie Mac - 125 mln. dolerių bauda dėl apskaitos sukčiavimo. „Fannie Mae – 400 mln. dolerių bauda dėl apskaitos sukčiavimo.“>

Nuo 1998 m. Iki 2003 m. „Fannie Mae“ padidino savo pajamas daugiau nei 10 mlrd. dolerių.

-          [Franklinas Rainsas] Šie apskaitos standartai yra labai komplikuoti, jiems reikia determinacijos, dėl kurios ekspertai dažnai nesutaria.

CIO (Congress of Industrial Organizations) Vadovas, Franklinas Rainsas, buvęs prezidento Klintono biudžeto direktorius, gavo daugiau nei 52 mln. dolerių kaip premiją.

Kai „UBS“ buvo prigauti (bauda dėl sukčiavimo – 780 mln. dolerių), padedant turtingiems amerikiečiams išvengti mokesčių, jie atsisakė bendradarbiauti su JAV vyriausybe.

-          Ar jūs nenorėtumėte pasakyti vardų?

-          Jei tai yra susitarimo struktūra...

-          Tai nėra susitarimo struktūra. Jūs sutikote dalyvauti apgavystėje.

< „CITIBANK“, JP MORGAN ir „MERRILL LYNCH“ padėjo nuslėpti „Enron“ sukčiavimą. Bauda – 385 mln. dolerių.>

[Žiansklaida]: „Tačiau kol kompanijos susiduria su precedento neturinčiomis baudomis, investavimo įmonės neturi pripažinti jokių blogų savo veiksmų.“

[SCOTT TALBOTT]: „Kai esi toks didelis ir susiduri su tiek daug produktų ir tiek daug vartotojų – atsiranda klaidų.“

-          Finansinių paslaugų pramonėje, atrodo, jog yra tam tikras nusikalstamumo lygmuo, kuris atrodo šiek tiek savitas. Kada buvo paskutinis kartas, kai „CISCO“ arba „Intel“, arba „Google“, arba „Apple“, arba „IBM“...

-          [ELIOT SPITZER] Visiškai su jumis sutinku dėl aukštųjų technologijų prieš finansines paslaugas, tačiau aukštosios technologijos iš esmės yra kūrybingas verslas, kuriame kuriama vertė ir gaunamos pajamos, kuomet tu iš tiesų sukuri kažką naujo bei skirtingo.

1990 metų pradžioje reglamentavimų panaikinimas ir pažanga technologijų srityje privedė prie finansinių produktų komplekso sprogimo, vadinamo išvestiniais vertybiniais popieriais. Ekonomistai bei bankininkai tvirtino, kad jie daro riziką saugesnę. Tačiau vietoje to, jie padarė ją nestabilią.

-          [ANDREW SHENG – Chief Advisor China Banking Regulatory Commision] Nuo Šaltojo Karo pabaigos, daugybė buvusių fizikų bei matematikų, nusprendė pritaikyti savo sugebėjimus ne Šaltojo Karo technologijoms, bet finansų rinkoms. Ir kartu su investiciniais bankais bei apsauginiais fondais... 

-          Sukurti kitokius ginklus?

-          Tikrai taip. Kaip Vorenas Bufetas sakė: „Masinio naikinimo ginklai“.

[ANDREW LO – Professor & MIT Laboratory for Financial Engineering]: „Reguliuotojai, politikai ir verslininkai nežiūrėjo rimtai į finansinių inovacijų grėsmę, keliamą finansinės sistemos stabilumui.“

Naudodami išvestinius vertybinius popierius, bankininkai virtualiai galėjo spekuliuoti viskuo. Jie galėjo lažintis dėl naftos kainų kilimo arba kritimo, kompanijos bankrutavimo, netgi oro. Iki 1990 m. pabaigos išvestiniai vertybiniai popieriai užėmė 15 trilijonų dolerių nereguliuojamos rinkos. 1998 m. kažkas pabandė juos reguliuoti. Brukslė Born buvo pirmūnė Standfordo teisės mokykloje bei pirmoji moteris, išleidusi plačią teisės apžvalgą. Po to, kai ji dirbo su investiciniais vertybiniais popieriais „Arnold & Porter“, prezidentas Klintonas paskyrė Born išankstinių sandorių prekybos komisijos pirmininke, kuri prižiūrėjo išvestinių vertybinių popierių rinką.

[MICHAEL GREENBERGER – Former Deputy Director (1997 - 2000) Commodity Futures Trading Commision (CFTC)]: „Bruklė Born paklausė manęs, ar aš galėčiau dirbti kartu su ja. Mes nusprendėme, kad tai yra rimta, potencialiai nestabili rinka.“

1998 m. gegužės mėnesį, ateities sandorių prekybos komisija (CFTC) išleido pasiūlymą reguliuoti išvestinius vertybinius popierius. Klintono finansų ministerija greitai paruošė atsakymą.

[MICHAEL GREENBERGER]: „Atsitiktinai užsukau į Brukslės biurą, o ji, tuo metu, baigė pokalbį. Jos veidas buvo išbalęs. Ji pažiūrėjo į mane ir tarė: „Tai buvo Laris Samersas. Jo biure yra 13 bankininkų.“ Jis pranešę tai labai ūliu būdu, tarsi norėdamas ją sustabdyti.“

[SATYAJT DAS – Derivatives Consultant, Author „Traders, Guns & Money“]: „Tapo sunku pasitikėti bankais dėl pajamų, susijusių su tokia veikla. Tai paskatino didžiulę kovą, skirtą apsaugoti šiuos instrumentus nuo reguliavimo.“

Netrukus po skambučio nuo Sammerso, Grynspanas, Rubinas ir vertybinių popierių bei valiutos komisijos pirmininkas Artūras Levitas, išleido jungtinį pranešimą, pasmerkiantį Born bei rekomendacinį įstatymą, kuris skirtas: „išlaikyti išvestinius vertybinius popierius nereguliuojamus.“

Grynspanas (1998 07 24): „Išvestinių vertybinių popierių sandorių reguliavimas, dėl kurio asmeniškai derasi profesionalai, yra nereikalingas.“

[REP. BARNEY FRANK (D-MA) – Chairman House Financial Services Comitee]: „Deja, ji buvo atleista. Visų pirma, Klintono administracijos, o paskui ir Kongreso. 2000 m. senatorius Filas Gramas suvaidino svarbų vaidmenį ir išleido įstatymo projektą, kuris visai išlaisvino išvestinius vertybinius popierius nuo reguliavimo.“

[SENATOR PHIL GRAMM (R-TX) – Chairman Senate Banking Comitee (2000 07 21)]: „Jie suvienija rinkas, sumažina kontrolės naštą. TIKIU, kad turime tai padaryti.“

Po Senato palikimo, Filas Gramas (Phil Gramm) tapo „UBS“ vicepirmininku. Nuo 1993 m. jo žmona Vendi buvo „Enron“ valdybos narė.

[ARRY SUMMERS – Treasury Secretary (1998 - 2001)]: „Tai labai didelė mūsų viltis, kad būtų galima pažengti į priekį įstatymų leidime tinkamu keliu. Tai reiškia – sukurti teisinį užtikrintumą investuotojams, parduodantiems išvestinius vertybinius popierius.“

Larry Summers vėliau uždirbo 20 mln. dolerių kaip konsultantas rizikos apsidraudimo fondų, kurie buvo labai susiję su išvestiniais vertybiniais popieriais.

[ALAN GREENSPAN]: „Sutinku su visomis ministro Summers‘o pastabomis.“

2000 m. gruodį Kongresas išleido ateities sandorių modernizavimo aktą. Jį parašyti padėjo finansų pramonės lobistai. Aktas uždraudė išvestinių vertybinių popierių reguliavimą.

[FRANK PARTNOY – Proffesor of Law and Finnance University of California, San Diego]: „Kai tai buvo padaryta, prasidėjo varžybos. Išvestinių vertybinių popierių ir finansinių inovacijų naudojimas ypatingai išaugo po 2000 m.“

Iki to laiko, kai Džordžas Bušas užėmė postą 2001 m., JAV finansų sektorius buvo pelningesnis, labiau susikoncentravęs ir galingesnis negu kada anksčiau. Šioje rinkoje dominavo: penki investiciniai bankai (OLDMAN SACHS, MORGAN STANLEY, LEHMAN BROTHERS, MERILL LYNCH, BEAR STEARNS), du finansiniai konglomeratai (CITIGROUP, JP MORGAN), trys vertybinių popierių draudimo kompanijos (AIG, MBIA, AMBAC) ir trys reitingų agentūros (MOODY‘S, STANDART & POOR‘S, FITCH). Jų visų sąsaja buvo paskolų vertimas investicijomis. Nauja sistema, kuri vienijo trilijonus dolerių, hipotekų ir kitų paskolų investuotojų visame pasaulyje.

[BARNEY FRANK]: „Prieš 30 metų, jeigu norėjai gauti paskolą namui, asmuo, skolinantis tau pinigus tikėjosi, kad grąžinsimam paskolą. Gaudavai paskolą iš skolinančiojo, kuris norėjo, kad ją grąžintum. Kuomet išsivystė paskolų vertimas investicijomis, asmenys, kurie suteikė paskolas, daugiau nebepatyrė rizikos, kad jos bus negrąžintos.“

Senoje sistemoje, kai namų savininkas kiekvieną mėnesį mokėjo įmokas, pinigai atitekdavo vietiniam skolintojui. Paskolų grąžinimas užtrukdavo dešimtmečius, skolintojai būdavo atsargūs. Tačiau naujoje sistemoje skolintojai parduodavo hipotekas investiciniams bankams. Investiciniai bankai sujungdavo tūkstančius hipotekų ir kitų paskolų, įskaitant paskolas automobiliams, studentiškas paskolas ir kreditines korteles tam, kad sukurtų kompleksą išvestinių vertybinių popierių, vadinamų skolos įkeitimo obligacijomis (Collateralized debt obligation CDO).  Tuomet investiciniai bankai parduodavo skolos įkeitimo obligacijas (CDO) investuotojams. Tokiu atveju, kai skolininkas sumoka įmoką, pinigai atitenka investuotojams visame pasaulyje. Investiciniai bankai sumokėdavo reitingų agentūroms, kad jos įvertintų skolos įkeitimo obligacijas (CDO),  ir daugelis jų gaudavo AAA reitingą, kuris yra aukščiausias įmanomas investicijų reitingas. Tai padarė skolos įkeitimo obligacijas (CDO) populiariausias kartu su pensijų fondais, kurie gali pirkti tik aukštą reitingą turinčius vertybinius popierius.

Ši sistema buvo tiksinti bomba. Skolintojams daugiau nerūpėjo, ar skolininkas gali grąžinti pinigus. Taigi jie pradėjo teikti rizikingesnes paskolas. Investiciniai bankai tuo taip pat nesirūpino. Kuo daugiau įsipareigojimų nevykdymo obligacijų jie pardavė, tuo didesnį pelną gavo, o reitingo agentūros, kurioms investiciniai bankai buvo sumokėję, neturėjo jokios atsakomybės, jeigu jų reitingai nustatyti įsipareigojimų nevykdymo obligacijoms pasirodė klaidingi.

[GILLIAN TETT – U.S. Managing Editor „The Financial Times“]: „Galėjai atsidurti spąstuose, nebuvo jokių reguliavimo apribojimų. Taigi buvo galima duoti vis daugiau ir daugiau paskolų.“

Nuo 2000 m. iki 2003 m. nekilnojamo turto paskolų skaičius kiekvienais metais padidėdavo beveik 4 kartus.  

[NOURIEL ROUBINI]: „Kiekvienas paskolų vertimo investicijoms proceso dalyvis nuo pradžios iki pabaigos nesirūpino hipotekos kokybe. Jam rūpėjo tik padidinti jų skaičių ir pasipelnyti.“

2000 metų pradžioje milžiniškai didėjo rizikingiausių paskolų, vadinamų pirminėmis, skaičius. Tačiau tūkstančiai tokių paskolų buvo sujungtos tam, kad sukurtų įsipareigojimo nevykdymo obligacijas (CDO) ir daugelis jų vis dar gavo AAA reitingus.

-          Būtų neįmanoma sukurti išvestinį produktą, kuris neturėtų tokios rizikos, susidedančios iš abiejų sudedamųjų dalių. Juk yra rizikos ribos, kurias galima prisiimti. Jie to nedarė, tiesa?

-          [GILLIAN TETT] Jie to nedarė. Žvelgiant į praeitį matoma, kad jie turėjo tai daryti.

-          Taigi, ar tie vyrai žinojo, kad daro kažką pavojingo

-          [SAMUEL HAVES] Manau, kad žinojo.

Investiciniams bankams, tiesą sakant, pirminės paskolos buvo geriau, nes kėlė didesnes palūkanų normas. Tai įgalino masiškai padidinti grobuoniškas paskolas. Skolininkai buvo be reikalo pateiktos brangios pirminės paskolos, ir daugybė paskolų buvo išduodama žmonėms, kurie negalėjo jų susimokėti.

[ROBERT GNAZDA – Former Direector Greenling Institute]: „Visi paskatinimai, kuriuos finansų institucijos siūlė nekilnojamojo turto brokeriams, buvo pagrįsti pelningiausiais produktais – grobuoniškoms paskoloms.“

[ERIC HALPERIN – Director, Center for Responsible Lending Washington, DC]: „Bankininkai uždirba daugiau pinigų, jeigu jie suteikia „pirminę“ paskolą. Štai į kokią padėtį jie ketina pastatyti tave,“

Antra dalis: Burbulas (2001 - 2007)

Šimtai milijardų dolerių per metus staiga buvo perduodami paskolų vertimo investicijoms grandine. Nuo tada, kai kiekvienas galėjo gauti paskolą būsto pirkimui – būsto kainos smarkiai išaugo. Rezultatas – didžiausias finansų burbulas visoje istorijoje.

„Nekilnojamas turtas yra realus: jie gali matyti savo turtą, jie gali gyventi savo turte, jie gali išnuomoti savo turtą.“

[CHARLES MORRIS]: „Būsto sektoriuje įvyko didžiausias proveržis, kuris buvo visiškai nesąmoningas. Finansų sektoriaus finansavimo apetitas darė tai, ką ir visa minia darė.“

[NOURIEL ROUBINI]: „Paskutinis nekilnojamojo turto burbulas išsipūtė 80 – ųjų pabaigoje tuomet kainos buvo sąlyginai mažos. Nekilnojamojo turto burbulas sukėlė sunkią recesiją. Nuo 1996 m. iki 2006 m. realiosios būstų kainos padvigubėjo.“

„Už 500 dolerių vertės bilietą jie atėjo pasiklausyti, kaip galima nusipirkti savo nuosavą gabalėlį amerikietiškos svajonės.“

[ROBERT GNAZDA]: „„Goldman Sachs“, „Bear Stearms“, „Lehman Brothers“, „Merill Lynch“, visame tame dalyvavo. Pirminių paskolų teikimas padidėjo nuo 30 mlrd. iki daugiau nei 600 mlrd. per metus per dešimtmetį. Jie žinojo kas vyksta.“

„Countrywide Financial“ – didžiausias pirminių paskolų skolintojas, išleido 97,2 mlrd. dolerių vertės paskolas. Jos atnešė didesnį nei 11 mln dolerių vertės pelną. Volstrito metinės pajamos išaugo, prekiautojai ir vadovai burbulo metu tapo nepaprastai turtingi. „Lehman Brothers“ buvo pagrindinis „pirminių“ paskolų draudėjas (106,4 mlrd. dolerių). Kompanijos vadovas (Ričardas Fuldas) pasiėmė namo 485 mln. dolerių.    

[NOURIEL ROUBINI]: „Volstryte šis nekilnojamojo turto ir kredito burbulas atnešė du šimtus milijardų dolerių pelno. Iki 2006 m. maždaug 40 proc. viso pelno įmonių, įtraukiamų į „S&P 500“, buvo gaunama iš finansinių institucijų.“

[MARTIN WOLF – Chief Economics Commentator „The Financial Times“]: „Tai nebuvo realus pelnas, tai nebuvo realios pajamos. Tai buvo tiesiog pinigai, kurie buvo sukurti sistemos ir fiksuoti kaip pajamos, kurios 3 metų laikotarpyje nusmuko ir tapo sunkiais įsipareigojimais. Žvelgiant atgal, manau, kad tai buvo puiki didelė nacionalinė ir ne tik nacionalinė, bet ir globali ponzi schema.“

Dėl namų nuosavybės ir lygybės apsaugojimo akto Federalinių rezervų valdyba gavo galimybę reguliuoti nekilnojamo turto pramonę, tačiau FED pirmininkas (Alanas Grynspanas) atsisakė tai naudoti.

[MICHAEL GREENBERGER]: „Alanas Grynspanas atisakė to reguliavimo, sakydamas: „Aš netgi NETIKIU tuo.““

20 metų Robertas Gnaizda vadovavo „Greenlining“ – galingai vartotojų advokatų grupei. Jis susitiko su Grynspanu dėl įprastų priežasčių. [ROBERT GNAZDA]: „Mes pateikėme jam „Countrywide“ pavyzdį, 150 skirtingų reguliuojamų kompleksinių palūkanų hipotekų. Jis pasakė: „Jeigu jūs turėtumėte daktaro laipsnį matematikos srityje, negalėtumėte jų pakankamai suprasti, žinoti, kurios tinkamos, o kurios ne.“ Taigi mes manėme, kad jis imsis veiksmų, tačiau pokalbio metu paaiškėjo, kad jis užstrigo savo ideologijoje. Pakartotinai susitikome su Grynspanu gegužę. Dažniausiai susitinkame su juo du kartus per metus, ne rečiau kaip kartą per metus. Jis nebuvo persigalvojęs.“

Alanas Grynspanas (Alan Greenspan) atsisakė duoti interviu šiam filmui.

[CRISTOPHER COY – SEC Chairman (2005 07 02)]: „Šiame nuostabiame globalaus bendravimo pasaulyje, laisvas ir efektyvus kapitalo judėjimas, padeda sukurti didžiausią klestėjimą visoje žmonijos istorijoje.“

Apsaugos ir valiutos komisija (the Securities and Exchange Commission (SEC)) neatliko pagrindinių investicinių bankų tyrimų ekonominio burbulo metu.

-          (2008 10 07) 146 buvo atleisti iš vertybinių popierių ir valiutos komisijos vykdymo padalinio. Ar ir tai jūs tvirtinate?

-          [LYNN E. TURNER – Former Chief Accountant Securities and Exchange Commission] Taip, manau, kad buvo sisteminis pažeidimas (ar kaip tai pavadinti) agentūros ir jos sugebėjimų sumažinant darbuotojų skaičių.

-          Vertybinių popierių ir valiutos komisijos rizikos valdymo skyriuje taip pat buvo sumažinta darbuotojų. Teigiate, kad tik vienu?

-          Taip, kai tas žmogus pareis namo, jis galės išjungti šviesas.

Burbulo metu, investiciniai bankai skolino tam, kad nusipirktų daugiau paskolų ir sukurtų daugiau įsipareigojimų nevykdymo obligacijų. Santykis tarp skolintų pinigų ir banko nuosavų pinigų yra vadinamas svertu. Kuo daugiau bankai skolinasi, tuo didesnis yra jų svertas. 2004 – aisiais Hnris Pulsonas, „Goldman Sachs“ vadovaujantis darbuotojas, padėjo lobistams. Vertybinių popierių ir valiutos komisija sumažino sverto limitus, leisdama bankams žymiai padidinti jų skolinimąsi.

[KENNETH ROGOFF]: „Vertybinių popierių ir valiutos komisija kažkaip nusprendė leisti investiciniams bankams spekuliuoti dar labiau. Tai buvo visiška nesąmonė. Nežinau, kaip jie tai darė, bet jie tai darė.“

[COMISSIONER HARVEY J. GOLDSCHMID]: „Sakėme, kad jie yra galingi vyrai ir, akivaizdu, kad tai yra tiesa. Tai reiškia, kad jei kažkas nepasiseka – bus siaubinga netvarka.“

[DIRECTOR ANNETTE L. NAZARETH]: „Šiame lygmenyje akivaizdu, kad susiduriama su labiausiai patyrusiomis finansinėmis institucijomis.“

[COMMISSIONER ROEL C. CAMPOS]: „Tai yra įmonės, kurios atlieka didžiąją dalį vertybinių popierių operacijų JAV. Mes kalbėjomės su keletu iš jų, klausėme, koks yra jų pasitenkinimo lygis.“

 [DIRECTOR ANNETTE L. NAZARETH]: „Įmonės manė, kad skaičius buvo tinkamas.“

[CHAIRMAN WILLIAM DONALDSON]: „Ar komisijos nariai balsavo už įstatymų pataisų bei naujų įstatymų priėmimą, kaip buvo rekomenduojama? Iš tikrųjų, taip. Vienbalsiai.“

[DANIEL ALPERT – Managing Director Westwood Capital]: „Sverto laipsnis finansinėse sistemose tapo labai bauginantis: investicinių bankų svertas padidėjo iki 33 santykiu su 1. Tai reiškia, kad tik 3 proc. turto vertės sumažėjimas padarytų juos nemokius.“

Buvo ir kita tiksinti bomba finansinėse sistemose. „AIG“ – didžiausia pasaulyje draudimo bendrovė, kuri pardavinėjo didžiulius kiekius išvestinių vertybinių popierių, vadinamų kredito nemokėjimo apsikeitimo sandoriais (Credit Default Swap (CDS)). Investuotojams, kurie turėjo įsipareigojimų nevykdymo obligacijų (CDO), kredito nemokėjimo apsikeitimo sandoriai (CDS) atliko draudimo funkciją. Investuotojas, kuris nusipirkdavo kredito nemokėjimo apsikeitimo sandorį, sumokėdavo „AIG“ ketvirtadalį premijos. Jeigu kredito nemokėjimo apsikeitimo sandorio vertė sumažėtų, buvo pažadėta kompensuoti investuotojui jo nuostolį. Tačiau, deja, draudimo spekuliantai taip pat galėjo nusipirkti kredito nemokėjimo apsikeitimo sandorius iš „AIG“ tam, kad apsidraustų.

[SATYAJIT DAS]: „Draudime gali užtikrinti tik tai, kas tau priklauso. Sakykime, kad jūs ir aš turime turto. Man priklauso namas. Aš galiu apdrausti tą namą tik vieną kartą. Išvestiniai vertybiniai popieriai įgalina visus apdrausti mano namą. Taigi tu galėtum garantuoti, kad kažkas kitas galėtų tai padaryti. Tokiu atveju, 50 žmonių galėtų apdrausti mano namą. Kas vyksta, jei mano namas sudega? Nuostolių dydis visoje sistemoje proporcingai išauga.“

Nuo tada, kai kredito nemokėjimo apsikeitimo sandoriai tapo nereguliuojami. „AIG“ neatsidėjo jokių pinigų tam, kad padengtų potencialius nuostolius. Vietoje to, „AIG“ mokėjo savo darbuotojams didžiules premijas grynaisiais iš karto po sutarties pasirašymo. Tačiau jei vėliau kredito nemokėjimo apsikeitimo sandorių vertė Kristų, „AIG“ atsidurtų spąstuose.   

[NOURIEL ROUBINI]: „Žmonės būdavo apdovanojami už tai, kad prisiimdavo didžiulę riziką. Gerais laikais jie generuodavo trumpalaikes pajamas, pelną ir premijas, tačiau, bėgant laikui, tai turi privesti įmonę prie bankroto, kuris visiškai iškraipytų kompensavimo sistemą.“

„AIG“ finansinių produktų padalinys Londone, išleido 500 mlrd. dolerių vertės kredito nemokėjimo apsikeitimo sandorius burbulo metu. Daugelis jų buvo pagrįsti „pirminėmis“ paskolomis. 400 „AIG“ darbuotojų uždirbo 3,5 mlrd. dolerių nuo 2000 m. iki 2007 m. Džosefas Kazano (Josepf Cassano), „AIG“ finansinių produktų direktorius, asmeniškai užsidirbo 315 mln. dolerių.

[Joseph Cassano on an AIG conference call with investors, August 2007]: „Yra sunku, būnant nelengvabūdiškam, numatyti priežastis, kurios leistų prarasti 1 dolerį bet kuriuose šituose veiksmuose.“

2007 metais, „AIG“ auditoriai pradėjo duoti įspėjimus. Vienas iš jų, Džorsefas St. Denisas, atsisakė protestuoti. Cassan‘as greitai uždraudė jam tirti „AIG“ produktų finansines ataskaitas.

2005 metais Roghuramas Rajanas, vyriausias Tarptautinio valiutos fondo ekonomistas, pristatė pranešimą metiniame „Jackson Hole“ pasitarime – elitiškiausioje bankininkų konferencijoje visame pasaulyje:

-          Kas buvo klausytojai?

-          [RAGHURAM RAJAN – Chief Economist (2003 - 2007) International Monetary Fund (IMF)]: Tai buvo... Manau, kad jais buvo centriniai pasaulio bankai. Pradedant nuo Pono Grynspano, Benas Bernankas, Laris Samersas buvo ten, Timas Geitneris irgi buvo. Panešimo pavadinimas skambėjo taip: „Ar finansinis vystymasis didina riziką pasaulyje?“ Išvada – taip, didina.

Rajano pranešime daugiausia buvo rašoma apie skatinimo struktūras, kuriose buvo naudojamos didžiulės premijos grynaisiais pinigais, gaunamais iš trumpalaikio pelno, kuriose nebuvo numatoma jokios baudos dėl ateities praradimų. Rajanas teigė, kad tai paskatino bankininkus prisiimti riziką, kuri, galų gale, sužlugdys jų pačių įmones ar net visą finansų sistemą. 

[RAGHURAM RAJAN]: „Yra labai lengva atlikti darbus prisiimant dar vieną riziką. Viskas, ką reikia padaryti, tai kompensuoti rizikos prisiėmimą. Tokiu būdu, visi žlunga.“

[KENNETH ROGOFF]: „Rajan‘as bandė pralaužti ledus. Jis iš tiesų norėjo pasakyti: „Jūs, vyrai, tvirtinate, kad radote būdą, kaip užsidirbti didesnį pelną su mažesne rizika, bet aš manau, kad atradote būdą, kaip užsidirbti pelną su didesne rizika. O tai yra didelis skirtumas.““

[RAGHURAM RAJAN]: „Summers‘as buvo iškalbus. Jis manė, kad aš kritikuoju finansinio pasaulio pasikeitimus. Ir nerimavo dėl reguliavimo, kuris pablogintų visas tas permainas. Taigi jis apkaltino mane esant luditu. Jis norėjo užsitikrinti, kad neatnešime naujo reguliavimo mechanizmo, kuris suvaržytų finansinį sektorių.“

Larry‘is Summers‘as atsisakė duoti interviu šiam filmui.

[FRANK PARTNOY]: „Tu gali užsidirbti papildomus 2 mln. dolerių arba 10 mln. dolerių per metus, rizikuodamas savo finansine institucija. Kažkas kitas apmoka sąskaitas. Tu neapmoki sąskaitų. Ar sudarytumėte tokį sandorį? Daugelis žmonių, kurie dirbo Volstryte, sakė: „Žinoma, kad sudaryčiau““.

[ROBERT GNAIZDA]: „Niekada nebuvo pakankamai. Jie nenorėjo turėti namo. Jei norėjo turėti 5 namus ir prabangų butą parko alėjoje. Norėjo turėti nuosavus reaktyvinius lėktuvus.“

-          Manote, kad tai yra pramonė, kurioje aukštas, labai aukštas kompensacijos lygis yra bauda?

-          [SCOTT TALBOTT]: Manau, kad būčiau atsargus, atidus arba labai su tavimi nesutikčiau. Turiu omenyje, kad visa tai susiję.

-          [HENRY WAXMAN – Chairman, House Oversight Comitee]: Turi (adresuota RICHARD‘ui FULD‘ui – CEO, Lehman Brothers direktoriui) 14 mln. dolerių vertės namą vandenyno pakrantėje Floridoje, turi vasarnamį saulėtame slėnyje, Idaho. Tu ir tavo žmona turite meno kolekciją, kurią sudaro milijonų dolerių vertės paveikslai.

[LAWRENCE MCDONALD – Former Vice President Lehman Brothers]: „Richard‘as Fuld‘as niekada nepasirodė prekybos vietoje. Ten visuomet būdavo meno patarėjai. Žinai, jis turėjo savo nuosavą liftą. Jis persistengė, siekdamas būti atskiru, turiu omenyje, jo liftui buvo pasamdyti specialistai, kad suprogramuotų jį taip, jog jo vairuotojas paskambintų ryte ir apsauga užlaikytų jį. Buvo 2 ar 3 sekundžių laiko tarpas, kai jis turėjo pamatyti žmones. Jis įšoka į liftą ir pakyla tiesiai į 31 aukštą.“

-          „Lehman Brothers“ turėjo keletą nuosavų reaktyvinių lėktuvų, žinojote apie tai?

-          [HARVEY MILLER – Lehman Brothers Lawyer]: „Taip.“

-          Kiek jų ten buvo?

-          Na, buvo 6, įskaitant 767 – ą. Jie taip pat turėjo sraigtasparnį.

-          Suprantu. Argi tai ne per daug?

-          ...

[JEFFREY LANE – Vice Chairman „Lehman Brothers“ (2003 - 2007)]: „Mes susiduriame su A tipo asmenybėmis ir A tipo asmenybės žino viską pasaulyje.“

[WILLEM BUITER – Chief Economist, Citigroup]: „Bankininkystė tapo didžiulėmis varžybomis, supranti, mano didesnis už tavo. Tokio pobūdžio dalykai. Visame tame atsitiktinai dalyvavo vien tik vyrai.“

[JEFFREY LANE]: „15 mlrd. dolerių vertės sandoriai nebuvo pakankamai dideli. Taigi mes sudarėme 100 mlrd. dolerių vertės sandorius.“

[Džonatanas Alpertas yra terapeutas, kurio klientai – aukštus postus užimantys Volstryto darbuotojai.]: „Šie žmonės yra linkę prisiimti riziką, jie yra impulsyvūs. Tai dalis jų elgesio, dalis jų asmenybės. Visa tai pastebima ir nedarbinėje srityje. Yra gana įprasta, kad vyrai išeina į miestą, eina į striptizo barus, vartoja narkotikus. Naudojasi prostitučių paslaugomis.“

[ANDREW LO]: „Neseniai neuromokslininkai atliko eksperimentus, kuriuose asmenis patalpino į magnetinio rezonanso įrengimą ir davė jiems žaisti žaidimą, kurio prizas buvo pinigai. Jie pastebėjo, kad kai žmogus uždirba pinigus, smegenų dalis, kuri yra stimuliuojama, sutampa su ta dalimi, kurią stimuliuoja kokainas.“

[Džonatanas Alpertas]: „Daugelis žmonių jautė poreikį taip elgtis: siekti paaukštinimo, būti pripažintais.“

Pasak „Bloomberg“ straipsnio, verslo aplinka atspindi 5 proc. pajamų, gaunamų Niujorko išvestinių vertybinių popierių brokerių. Dažnai į ją įtraukiami striptizo klubai, prostitucija, narkotikai. Niujorko brokeris 2007 metais iškėlė ieškinį prieš savo įmonę, pareikšdamas, kad iš jo buvo reikalaujama išlaikyti prostitutes tam, kad būtų linksminami prekiautojai.

[Džonatanas Alpertas]: „Tai yra visiškas dėmesio nekreipimas į galimą jų veiksmų poveikį. Visuomenei arba šeimai. Jie nemato jokios problemos pabūti su prostitute, o paskui grįžti namo pas žmoną.“

-          Kiek klientų?

-          [Kristina Davis – turėjo elitinę prostitučių grupę savo apartamentuose. Ji buvo įkurta už keleto kvartalų nuo Niujorko fondų biržos.]: Maždaug 10 tūkst.

-          Kokia dalis buvo iš Volstryto?

-          Iš aukštos klasės klientų, tikriausiai nuo 40 iki 50 proc.

-          Ar ten būdavo žmonės iš pagrindinių Volstryto įmonių? „Goldman Sachs“?

-          „Lehman Brothers“. Taip, jie visi ten buvo.

[Džonatanas Alpertas]: „Morganui Stenliui tai buvo mažiau būdinga, manau, Goldmanui tai buvo labiau būdinga.“

[Kristin‘a Davis]: „Daugelis klientų man skambindavo ir klausdavo ar galiu jiems gauti lambordžini vienai nakčiai su mergina? Šie vyrukai išleisdavo bendrus pinigus. Turėjau daugybę juodų kortelių iš skirtingų finansinių įmonių.“

-          Taigi, kaip jūs manote, toks elgesys yra būdingas vyresniesiems įmonių vadybininkams? 

-          [Džonatanas Alpertas]: Tikrai taip, taip. Žinau faktų, kad taip yra. Tai būdinga aukščiausius postus užimantiems asmenims.

[ALLAN SLOAN – Senior Editor „Fortune Magazine“]: „Mano draugas, kuris dirbo kompanijoje, turinčioje gerą finansinį įvaizdį, pasakė: „Metas tau išmokti apie „pirmines“ paskolas.“ Jis suorganizavo posėdį savo prekybos skyriui ir man. Specialistas, kuris visa tai darė, labai susijaudino, bėgo prie savo kompiuterio, pateikė per tris sekundes „Goldman Sachs“ vertybinių popierių aiškinamąjį raštą. Tai buvo visiška nesėkmė. Skolininkai skolindavosi už vidutiniškai 99,3 proc. turto kainos. Tai reiškia, kad jie neturėjo jokių atliekamų pinigų. Jeigu kas nors nepavyktų, jie turėtų išsikraustyti iš to namo. Tai nėra tokia paskola, kuria naudotumėtės, tiesa? Turėtumėte būti išprotėjęs. Tačiau kažkaip buvo paimta 8000 tokių paskolų. Vyrai pasidarbavo su „Goldman Sachs“, o reitingo agentūros dviem trečdaliais tokių paskolų suteikė AAA reitingą, kuris reiškė, kad jos yra tiek pat saugios, kiek ir valstybės obligacijos. Tai yra visiška nesąmonė.“

„Goldman Sachs“ pardavė mažiausiai 3,1 mlrd. dolerių vertės šių kenksmingų papildomų skolos obligacijų 2006 m. pirmoje pusėje. Valdantysis „Goldman Sachs“ darbuotojas tuo metu buvo Henris Paulsonas – daugiausiai apmokamas valdantysis darbuotojas Volstryte.

(2006 05 30). Džordžas Bušas: „Labas rytas. Sveiki atvykę į Baltuosius Rūmus. Man garbė pranešti, kad paskiriu Henrį Paulsoną būti Finansų Ministerijos ministru. Jis turi gyvenimiškos verslo patirties, gerai išmano finansų rinkas, turi gerą reputaciją, yra doras.“

Galite manyti, kad buvo sunku Paulsonui gauti mažesnį valdžios užmokestį. Tačiau įsidarbindamas Finansų Ministerijoje buvo geriausias finansinis sprendimas jo gyvenime. Paulsonas pardavė savo 485 mln. dolerių vertės „Goldman“ akcijas, kai nuėjo dirbti į vyriausybę. Dėl pirmojo prezidento, Bušo, išleistų įstatymų, jis neturėjo sumokėti jokių mokesčių. Tai padėjo jam išsaugoti 50 mln. dolerių.  

2007 – aisiais Allan‘as Sloan‘as paskelbė straipsnį apie CDO išleidimus, kuomet Paulsonas dirbo paskutinį mėnesį kaip CEO. [Allan‘as Sloan‘as]: „Straipsnis buvo išleistas 2007 – ųjų spalį. Tuo metu jau trečdalis hipotekų buvo neišmokėtos. Dabar daugelis jų progresuoja.“

Viena grupė, kuri nusipirko šių, dabar beverčių vertybinių popierių, buvo „Public Employees Retirement System of Mississippi“, kuri kas mėnesį moka įmokas daugiau nei 80 tūkst. pensininkų. Jie prarado milijonus dolerių ir dabar iškėlė ieškinį „Goldman Sachs“.

2006 m. pabaigoje „Goldman“ viską dar labiau pavedė į priekį. Jie ne tik pardavė pavojingas papildomas skolas obligacijas, bet ir pradėjo lažintis prieš jas tuo pačiu metu, kai pasakojo klientams, jog tai yra aukštos kokybės investicijos. Perkand kredito neišmokėjimo apsikeitimo sandorius iš „AIG“, „Goldman“ galėjo lažintis prieš papildomas skolos obligacijas, kurios jam nepriklausė ir gauti u-mokestį, kai jos žlugs.

[ALLAN SLOAN]: „Aš paklausiau, ar kas nors paskambino klientams. Ir pasakė: „Žinote, mums nepatinka ši hipotekos rūšis ir pamanėme, kad turite tai žinoti.“ Jie iš tiesų nieko nesakė, bet žinai, galėjai jausti juoką, sklindantį iš telefono.“

„Goldman Sachs“ nusipirko mažiausiai 22 mlrd. dolerių vertės kredito nemokėjimo apsikeitimo sandorius iš „AIG“. Tai buvo tiek daug, kad „Goldman“ suprato, jog „AIG“ irgi gali bankrutuoti. Taigi jie išleido 150 mln. dolerių vertės vertybinius popierius apdraudžiant save nuo galimo „AIG“ žlugimo. Tuomet 2007 m. „Goldman“ nuėjo dar toliau. Jie pradėjo pardavinėti papildomas skolos obligacijas, specialiai sukurtas taip, kad jų klientai prarastų kuo daugiau pinigų. Tokiu atveju, „Goldman Sachs“ uždirbtų dar daugiau.

„Goldman Sachs“ ankstesnieji vadovai atsisakė duoti interviu šiam filmui, tačiau 2010 – ųjų balandį jie buvo priversti liudyti prieš kongresą:

-          [SEN. CARL LEVINI (D-MI)] 600 mln. dolerių „Timberwolf“ vertybinių popierių yra tai, ką pardavėte. Prieš parduodant juos, jūsų pardavimo komanda tai pasakojo vieni kitiems. Vytuti, tas „Timberwolf“ buvo niekam tikęs sandoris.

-          [DANIEL SPARKS – Former Department Head „Goldman Sachs“(2006 - 2008) ] Tokį el. laišką aš gavau birželį.

-          Tiesa. Ir jūs skambinote „Timberwolf“...

-          Po sandorio.

-          Ne ne. Pardavėte „Timberwolf“ ir po to.

-          Mes prekiavome po to.

-          Taip, gerai. Kitas laiškas, pažiūrėkite, liepos 1 dieną. Jame sakoma, kad yra skiriama pirmenybė „Timberwolf“. Jūsų pirmenybė parduoti yra tas niekam tikęs sandoris. Jeigu turite neigiamą nusteikimą kliento atžvilgiu, ar turite pareigą atskleisti tai savo klientui? Pasakyti jam savo požiūrį? Tai mano klausimas.

-          Pone pirmininke, stengiuosi suprasti.

-          Ne, manau, kad suprantate tai, bet nenorite atsakyti.[...] Ką galvojate apie vertybinių popierių pardavimą kuriuos jūsų darbuotojai galvoja kaip apie šlamštą? Ar jums tai rūpi?

-          [LLOYD BLANKFEIN – Chairman & CEO „Goldman Sachs“] Manau, jie ir vėl hipotetiški?

-          Ne. Tai tikra.

-          Na, tada aš ne...

-          Jau girdėjome tai šiandien.

-          Na...

-          Girdėjome tai šiandien: tai yra niekam tikęs sandoris, tai yra šlamštas.  

-          Aš... Aš... Negirdėjau šiandien nieko, kas leistų man manyti, kad kas nors nepasisekė.

-          Argi čia ne konfliktas, kai kažką kažkam parduoti, o tada lažiniesi prieš tą patį vertybinį popierių ir neatskleidi to žmogui, kuriam jį parduodi? Ižvelgiate problemą?

-          Rinkos sudarymo atžvilgiu – tai nėra konfliktas.

-          [...] Kai sužinojote, kad jūsų pavaldiniai šiuose laiškuose rašė: „Dieve, koks niekam tikęs sandoris“, „Dieve, koks tai šlamštas“, ką nors jautėte?

-          [DAVID VINIAR – Executive Vice President and CEO „Goldman Sachs“] Manau, kad yra negerai gauti el. paštu (dalyviai juokiasi). Ir, ir labai negerai... Aš ne, aš ne...

-          Elektroniniu paštu? Koks tai jausmas?

-          Manau, kad bet kam yra labai negerai išgirsti tai bet kokiu būdu.

-          [SEN. TOM COBURN (R-OK) – Ranking Member, Governmental Affairs Subcomitee on Investigations] Ar suprantate, kad jūsų konkurentai įtraukti į panašią veiklą? 

-          [LLOYD BLANKFEIN] Taip... ir didesniu mastu nei mes. Daugeliu atvejų.

-          [SEN. SUSAN COLLINS (R-ME) – Ranking Member, Hoeland Security & Governmental Affairs Comitee ] Ar jūs manote, kad turite pareigą elgtis kuo geriau su klientais?

-          [FABRICE TOURRE – Executive Director, Structured Products Group Trading. „Goldman Sachs“] ir vėl... Senatoriau, aš... aš pakartosiu: žinote, mes turime pareigą aptarnauti savo klientus, parodant jiems sandorių kainas, kai jie mūsų to paprašo. 

Apsauginių fondų vadybininkas, Džonas Paulsonas, uždirbo 12 mlrd. dolerių lažindamasis prieš hipotekų rinką. Kai Paulsonas pritrūko hipotekos vertybinių popierių lažyboms, jis dirbo su „Goldman Sachs“ ir „Deutsche Bank“ tam, kad sukurtų jų daugiau. Morganas Stenlis taip pat pardavinėjo hipotekos vertybinius popierius, kurie buvo skirti derėtis prieš, o dabar jam yra iškelta byla, kurią iškėlė valstybės pensijų fondo darbuotojai iš Mergelių salų dėl sukčiavimo. Ieškinyje tvirtinama, kad Morganas Stenlis žinojo, jog papildomos skolos obligacijos buvo niekam tikusios. Nors joms buvo suteiktas AAA reitingas, Morganas Stenlis lažinosi, kad jos žlugs. Po metų, Morganas Stenlis uždirbo šimtus mln. dolerių, kai, tuo tarpu, investuotojai prarado beveik visus pinigus.

Tačiau „Goldman Sachs“, John Paulson ir Morgan Stanley nebuvo vieni. Draudimo fondai „Tricadia“ ir „Magnetar“ užsidirbo milijardus lažindamiesi prieš skolos įkeitimo obligacijas (CDO‘s), kuriuos jie sukūrė su „Merrill Lynch“, „J.P. Morgan“ ir „Lehman Brothers“. Skolos įkeitimo obligacijos (CDO‘s) buvo parduotos kai „saugios“ investicijos.

[CHARLES MORRIS]: „Galite pamanyti, kad pensijų fondai sakė: „Tai yra „pirminės“ paskolos. Kodėl aš jas perku?“ Jie turėjo tuos vyrus „Mooday“ ir „Standart & Poor‘s“, kurie sakė, jog jie turi AAA reitingą.“

[BILL ACKMAN – Hedge Fund Manager]: „Nė vienas iš tų vertybinių popierių nebuvo leidžiamas be pritarimo ir tinkamo reitingų agentūrų patvirtinimo.“

Trys reitingų agentūros: „Moody‘s“, „Standart & Poors“ bei „Fitch“, uždirbo milijardus dolerių, suteikdamos aukštus retingus rizikingiems vertybiniams popieriams. „Moody‘s“, didžiausia reitingų agentūra, keturis kartus padidino savo pelną nuo 2000 m. iki 2007 m.

[BILL ACKMAN]: „„Mooday‘s“ ir „Standart & Poors“ gavo kompensacijas už reitingų pranešimų paskelbimą. Kuo labiau struktūrizuotiems vertybiniams popieriams jie suteikė AAA reitingą, tuo didesnes pajamas gavo kiekvieną ketvirtį. Įsivaizduokite, jeigu nueitumėte į „New York Times“ ir pasakytumėte: „Klausykite, jeigu padarysite teigiamą atsiliepimą, aš sumokėsiu 500 tūkst. dolerių, bet jei neparašysite – nesumokėsiu nieko.““

[JEROME FONS – Former Managing Director Mooday‘s Rating Agency]: „Reitingų agentūros galėjo sustabdyti vakarėlį ir pasakyti: „Atsiprašome, žinote, mes sugriežtinome savo standartus.“ Taip būtų staigiai sumažinti pinigų srautai rizikingiems skolininkams.“

[FRANK PARTNOY]: „AAA reitingą gavę instrumentai išaugo nuo šiek tiek iki tūkstančių [...] Aš patikrinau Kongresų rūmus kreditų reitingų agentūrų atsiliepimuose. Abu kartus jie demonstravo labai gerai žinomus pirmuosius pataisymus ir ginčijosi, kad kai kas nors gauna AAA retingą, tai yra tik nuomonė, kuria neturėtume pasitikėti.“

[DEVEN SHARMA – „Standart & Poor‘s“ Credit Rating]: „„Standart & Poor“ retingai išreiškia mūsų nuomonę. [...] Jie neatskleidžia vertybinių popierių rinkos vertės, kainų nepastovumo ar jų tinkamumo investicijoms.“,

[STEPHEN JOYNT – „Fitch Ratings“]: „Mūsų reitingai yra mūsų nuomonė. Jie yra nuomonė.[...] Manau, jog stengiamės pabrėžti, kad mūsų reitingai yra tik mūsų nuomonė.“

[RAYMOND McDANIEL – „Mooday‘s Corporation“]: „Nuomonė, jie yra tik nuomonė.“

Jie nepasidalijo savo nuomonių su mumis. Jie visi atsisakė duoti interviu šiam filmui.

Trečia dalis. Krizė.

-          [Žurnalistė (2005 – ųjų Liepa)] Turime tiek daug ekonomistų, kurie sakė: „Tai yra burbulas. Jis sprogs ir tai bus didelė problema visai ekonomikai.“ Kai kurie sakė, kad, tam tikru atžvilgiu, tai gali sukelti recesiją. Koks yra blogiausias galimas atvejis, kai matome, jog kainos krinta visoje šalyje?  

-          [Ben Bernanke] Na, aš manau, kad nepatikėčiau jūsų prielaida. Tai yra beveik neįmanoma. Niekada nebuvo būsto kainų mažėjimo visos šalies... Visos šalies mastu.

Ben‘as Bernankis tapo FED valdybos pirmininku 2006 m. vasarį, kai aktyviausiai vyko „pirminių“ paskolų skolinimas. Nepaisant daugybės įspėjimų, Bernankis ir FED valdyba nieko nedarė.

Ben‘as Bernanke atsisakė duoti interviu šiam filmui.

Robert‘as Gnaiza susitiko su Benu Bernankiu ir FED valdyba tris kartus po to, kai Bernankis tapo pirmininku.

-          [Robert‘as Gnaiza] Tik paskutinio susitikimo metu jis užsiminė, kad yra problema ir kad valstybė turėtų atkreipti į tai dėmesį.

-          Kada tai buvo? Kuriais metais?

-          2009 metais kovo 11 – ąją.

-          Šiais metais.

-          Mes susitikome šiais metais, taip.

-          Buvote susitikę ir prieš dvejus metus, netgi 2008 m. ?

-          Taip.

Vienas iš 6 FED gubernatorių, dirbęs Bernankiui, buvo Frederic‘as Mishkin‘as, 2006 m. paskirtas prezidento Bušo.

-          Ar jūs dalyvaudavote pasmetiniuose susitikimuose, kuriuose Robert‘as Gnaizda ir „Greenlining“ susitiko su FED valdyba?

-          [FREDERIC MISHKIN – Governor, Federal Reserve (2006 - 2008)] Dalyvaudavau. Tiesą sakant, aš buvau komitete, kuris buvo įtrauktas, susietas su bendruomenės komitetu.

-          Jis įspėjo, ypatingai atvirai papasakojo apie tai, kas vyko. Jis atvyko į FED valdybą su paskolos dokumentais, tokios paskolos, kuri buvo dažnai sudaroma. Jis buvo mandagiai išklausytas, tačiau nebuvo imtasi jokių veiksmų.

-          Taip. Taigi, dar kartą, aš nežinau detalių, kalbant... Tiesą sakant aš... aš tiesiog ne... Aš... Aš tikrai ne... Kad ir kokią informaciją jis pateikė, aš nesu visiškai tikras, kad tai yra, atvirai šnekant, negaliu prisiminti tos diskusijos. Tačiau tikrai joje... joje buvo problemų, kurios iškilo. Tuomet klausimas, kaip jie plinta visur?

-          Kodėl nesistengėte ieškoti?

-          Manau, kad žmonės stengėsi. Mes turėjome –mones, kurie atsižvelgė. Visa grupė žmonių nagrinėjo tai.

-          Atleiskite, jūs tikriausiai juokaujate. Jeigu būtumėte atkreipę dėmesį, būtumėte pamatę tai.

-          Žinote, yra labai, labai lengva pasakyti, kaip buvo galima pamatyti.

2004 m. Federalinis Tyrimų Biuras įspėjo dėl epidemiškai masinio hipotekų sukčiavimo. Jie pranešė apie išpūstus įvertinimus, sufalsifikuotus dokumentus ir kitą nesąžiningą veiklą. 2005 m. Tarptautinio Valiutos Fondo vyriausiasis ekonomistas Raghurmas Rajanas įspėjo, kad pavojingi skatinimai gali privesti prie krizės. 2006 m. pasirodė Nurielio Roubinio įspėjimai. Alano Sloano straipsnyje „Fortune“ ir „Washington Post“ 2007 m., buvo pakartoti Tarptautinio Valiutos Fondo įspėjimai.

-          [DOMINIQUE STRAUSS-KAHN – Managing Director Monetary Fund (IMF)]: Aš kalbėjau institucijos vardu. Krizė, esanti dabar, yra didžiulė.

-          Su kuo jūs kalbėjotės?

-          Vyriausybe, Finansų ministerija, Federacija – visais.

2007 m. gegužės mėnesį apsauginių fondų vadybininkas (Bill‘as Ackman‘as) išplatino pristatymą, pavadintą „Kas laiko krepšį?“, kuris apibūdino, kaip galėtų būti atskleistas burbulas. 2008 m. pradžioje Charles‘as Morris‘as išleido knygą apie trukdančią krizę „Lengvi pinigai, „High Rollers“ ir didysis kredito bankrotas“.

[FREDERIC MISHKIN]: „Nesate tikras tuo, ką darote. Galite įtarti, kad pasirašyti standartai silpnėja, tačiau tuomet atsiranda klausimas, ar turime ką nors dėl to daryti.“

2008 m. teisių išpirkti būsto įkaitinį raštą anuliavimo skaičius staigiai išaugo ir paskolų įvertinimo investicijoms grandinė nutrūko. Skolininkai nebegalėjo parduoti savo paskolų investiciniams bankams ir paskolos tapo blogomis, begalė skolininkų žlugo.

[GEORGE SOROS]: „Chuck‘as Prince‘as iš „Citibank“ pasakė, kad turime šokti, kol groja muzika. Tiesą sakant, muzika jau buvo nutilusi, kai jis tai pasakė.“

Papildomų skolos obligacijų rinka žlugo, palikdama investicinius bankus, turinčius šimtus milijardų dolerių vertės paskolas, skolos įkeitimo obligacijas (CDO‘s) ir grynąjį turtą, kurio jie negalėjo parduoti.

[NOURIEL ROUBINI]: „Kai prasidėjo krizė, tiek Bušo administracija, tiek Federaliniai rezervai, buvo pasimetę. Jie nesuvokė viso to apimties.“

-          Ar prisimenate, kada primą kartą pagalvojote, jog tai yra pavojinga?

-          [CHRISTINE LAGARDE – Finance Minister, France] Prisimenu labai gerai. Manau, kad tai buvo G7 susitikimas 2008 m. vasarį. Atsimenu, kaip diskutavome apie tai su Hanku Paulsonu. Aiškiai pamenu, kaip sakiau Hankui: „Mes stebime kaip ateina cunamis ir tiesiog patariame, kurį maudymosi kostiumėlį pasirinkti.“

-          Ką jis atsakė? Ką jis manė?

-          Viskas yra pakankamai kontroliuojama. Taip, mes atidžiai prižiūrime šią situaciją.

[G7 Meeting, Tokyo February 9, 2008, HENRY PAULSON]: „Augimas tęsiasi, aišku? Žinoma, aš sakyčiau, kad jei yra augimas, tai nėra recesijos, tiesa? Turiu omenyje, kad mes visi tai žinome.“ TIESĄ SAKANT, RECESIJA BUVO PRASIDĖJUSI 4 MĖNESIUS PRIEŠ ŠĮ PAULSON‘o PAREIŠKIMĄ.

2008 m. kovo mėnesį investicinis bankas „Bear Stearns“ pritrūko grynųjų pinigų IR BUVO ĮSIGYTAS UŽ DU DOLERIUS „JP MORGAN CHASE“. Sandoris buvo pagrįstas 30 mlrd. dolerių vertės atsarginėmis garantijomis iš Federalinių rezervų.

[SIMON JOHNSON – Professor, MIT Formet Chief Economist, IMF]: „Tai buvo metas, kada administracija galėjo imtis veiksmų ir sustatyti viską į vietas, taip sumažindama sisteminę riziką.“

-          [PAUL KANJORSKI (2008 07 10)] Informacija, kurią aš gaunu iš tam tikrų organizacijų, sako, kad pabaiga dar ne čia, dar yra kur kristi.

-          [HENRY PAULSON] Mačiau tuos investicinius bankus, dirbančius kartu su Federaline rezervų sistema bei vertybinių popierių ir valiutos komisija tam, kad pagerintų savo likvidumą, sustiprintų savo kapitalo poziciją. [...] Nuolat gaunu pranešimus. Mūsų reguliuotojai yra labai budrūs.

2008 m. rugsėjo 7 – ąją Henry‘s Paulson‘as pranešė, kad federacija perima „Fannie Mae“ bei „Freddie Mac“ – du milžiniškus skolintojus, esančius ties bankrotu. [HENRY PAULSON]: „Vienas mūsų poelgis šiandien jokiu būdu neatspindi pasikeitusio požiūrio į būstų sistemos taisymą ar kitų JAV finansinių institucijų vertę.“ Po dviejų dienų „Lehman Brothers“ oficialiai pranešė apie nuostolius, kurių vertė siekė 3,2 mlrd. dolerių. Jų akcijos žlugo.

-          „Lehman“ ir „AIG“ pasekmės rugsėjį buvo staigmena. Turiu omenyje, tai įvyko po liepos ir „Fannie“ bei „Freddie“. Taigi, akivaizdu, jog buvo tam tikrų dalykų, apie kuriuos niekas nežinojo.

-          [DAVID McCORMICK – United Secretary of the Treasury, Bush Administration] Manau tai yra... manau tai yra teisinga.

-          „Bear Stearns“ turėjo AAA reitingą mėnesį prieš savo bankrotą?

-          [JEROME FONS] Gal labiau A2.

-          A2 vis tiek dar nėra bankrotas.

-          Ne. Tai aukštas investavimo laipsnis, solidus investicinis reitingas. [...] „Lehman Brothers“ turėjo A2 žlugimo dienomis. „AIG“ turėjo AA bankroto dienomis, kai buvo paleisti už užstatą. „Fannie Mae“ ir „Freddie Mac“ turėjo AAA reitingą, kai buvo išgelbėti. „Citigroup“, „Merrrill“ – visi jie turėjo gerus investicijų reitingus.

-          Kodėl taip gali būti?

-          Na, tai geras klausimas :D

-          Ar kada nors administracija nuėjo pas pagrindines institucijas ir pasakė: „Tai rimta. Pasakykite mums, kokia yra situacija? Jokio melo, kokioje padėtyje esate?“.

-          [DAVID McCORMICK] Na, visų pirma, tai yra reguliuotojų darbas, tiesa? Jų darbas yra suprasti galimas situacijas šiose skirtingose institucijose. Jie turėjo labai ištobulintą. Supratimą, kuris, mano nuomone, tapo dar tobulesnis, kai krizė tęsėsi. Taigi...

-          Atleiskite man, bet tai visiška netiesa.

-          Ką turite omenyje, sakydamas, kad tai netiesa?

-          [FREDERIC MISHKIN] Ar žinojote 2008 m. rugpjūtį „Lehman Brothers“, „Merrill Lynch“, „AIG“ turimus kredito reitingus ir ar manėte, kad jie buvo tikslūs?

-          Tikrai, tuo metu, buvo aišku, kad tie ankstesni reitingai nebuvo tikslūs, nes jie buvo labai sumažinti.

-          Ne, nebuvo.

-          Vis tiek, vis tiek buvo tam tikras sumažinimas, pramonės atžvilgiu, susirūpinimas...Neabejotinai akcijų kainos...

-          Ne kelios, visos šios įmonės turėjo bent jau A2 likus kelioms dienoms iki to, kai jos buvo išgelbėtos.

-          Na, tada... Suprantate, tuomet atsakymas yra... Tiesiog nežinau. Nežinau pakankamai, kad galėčiau atsakyti į šį klausimą.

[Žiniasklaida]: „Gubernatorius FREDERIC‘as MISHKIN‘as atsistatydino rugpjūčio 31 d. Teigė, kad planuoja sugrįžti dirbti mokytoju į Kolumbijos verslo mokyklą. [...] Jo atsistatydinimas paliko Federalinę valdžią su 3 iš 7 laisvomis vietomis būtent tada, kai jų labiausiai reikėjo. “

-          Kodėl palikote Federalinius rezervus 2008 m. rugpjūtį? Turiu omenyje, viduryje blogiausios finansinės krizės.

-          [FREDERIC MISHKIN] Taigi... taigi... Turėjau išleisti vadovėlį.

-          Aš tuo net neabejoju, kad jūsų vadovėlis yra svarbus ir plačiai skaitomas. Tačiau 2008 – ųjų rugpjūtį, žinote, pasaulyje vyko svarbesni dalykai, nemanote taip?

Penktadienį, rugsėjo 12 dieną „Lehman Brothers“ pritrūko grynųjų ir visa investicinės bankininkystės pramonė greitai krito žemyn. Pasaulinės finansų sistemos stabilumas atsidūrė pavojuje. Tą savaitgalį Hery‘s Paulson‘as ir Timothy‘s Geithner‘is, Niujorko Federalinių rezervų prezidentai, sušaukė skubų susitikimą su pagrindinių bankininkų vadovais tam, kad išgelbėtų „Lehman“. Tačiau „Lehman“ nebuvo vieninteliai. „Merrill Lynch“, kitas didelis investicinis bankas, taip pat atsidūrė ties žlugimo riba. Tą sekmadienį, jį įsigijo Amerikos bankas. Vienintelis bankas, susidomėjęs „Lehman“ pirkimu, buvo britų įmonė „Barclay‘s“. Tačiau britų reguliuotojai pareikalavo finansinės garantijos iš JAV vyriausybės. Paulsonas atsisakė.

[HARVEY MILLER – Lehman Brothers Lawyer]: „Mes visi susėdome į geltoną taksi ir nuvykome į Federalinių rezervų banką. Jie norėjo paskelbti bankrotą pieš vidurnaktį, rugsėjo 14 – ąją. Mes vis kartojome, kad tai būtų siaubingas įvykis. Ir tam tikrose situacijose aš vartojau žodį „Armagedonas“. Ar jie buvo iš tiesų apgalvoję savo siūlomų veiksmų pasekmes? Rinkos efektas būtų didelis. Jie teigė, kad apgalvojo visus mūsų pastebėjimus ir vis tiek manė, kad rinkų nuraminimui ir judėjimui į priekį buvo būtinas „Lehman“ bankrotas.“

-          Kada pirmą kartą supratote, kad „Lehman“ iš tiesų bankrutuos?

-          [CHRISTINE LAGARDE] Po patvirtinimo.

-          Kokia buvo jūsų reakcija, kai tai iš tiesų įvyko?

-          Po velnių.

Paulson‘as ir Bernanke‘is nesikonsultavo su kitais vadovais ir nesuprato bankrutavimo teisės pasekmių. Pagal britų įstatymus, „Lehman“ Londono biuras turėjo nedelsiant užsidaryti. [HARVEY MILLER]: „Visos operacijos buvo sustabdytos. Buvo daugybė operacijų.“ [GILLIAN TETT]: „Draudimo fondai, kurie turėjo turto, susijusio su „Lehman“ Londone, per vieną naktį susidūrė su savo baisiausiu košmaru – jie negalėjo atgauti šio savo turto.“ [SATYAJIT DAS]: „Vienas iš svarbiausių centrų žlugo. Ir tai turėjo didžiulę įtaką visai sistemai.“ [Žiniasklaida]: „Seniausias visoje istorijoje pinigų rinkos fondas nurašė maždaug tris ketvirčius milijardų dolerių kaip blogas skolas, išleistas jau bankrutavusio „Lehman Brothers““.

„Lehman“ žlugimas taip pat sukėlė žlugimą komercinių popierių rinkoje, nuo kurios priklausė daugelio kompanijų galimybė padengti einamąsias išlaidas, pavyzdžiui, atlyginimus. Tą pačią savaitę „AIG“ buvo skolingas 13 mlrd. dolerių. Papildomų skolų obligacijų turėtojams ir neturėjo pinigų.

[ANDREW SHENG]: „„AIG“ buvo kitas centras. Jeigu „AIG“ nustojo dirbti, suprantate, visi lėktuvai turėjo nustoti skraidyti.“ Rugsėjo 17 – ąją „AIG“ perėmė vyriausybė. Po vienos dienos Paulson‘as ir Berrnanke‘us paprašė Kongreso 700 mlrd dolerių laidavimui už bankus. Jie įspėjo, kad priešingu atveju, bus katastrofiškas žlugimas. [NOURIEL ROUBINI]: „Buvo baisu. Žinote, visa sistema sustingo: kiekviena dalis finansinės sistemos, kiekviena dalis kreditų sistemos. Niekas negalėjo pasiskolinti pinigų. Tai buvo pasaulinės finansų sistemos areštas.“

[Henry Paulson (2008 09 15)]: „Dirbu su tuo, kas buvo man skirta. Daugelis dalykų, su kuriais susiduriu, žinote, susiduriu su atliktų veiksmų pasekmėmis. Dažniausiai tie veiksmai atlikti prieš daugelį metų.“

-          [DAVID McCORMICK] Valstybės sekretorius kalbėjo nuosmukio metu. Ir visi potencialūs dalykai, sąlygoję... Yra daugybė... Jis pavadino... Taigi aš... Nesu tikras...

-          Nekalbate apie tai rimtai, tiesa? Kalbu rimtai! Ko jūs tikėjotės? Ką norite sužinoti?

-          Jis buvo vyresnysis advokatas, kuris draudė reguliuoti kredito nevykdymo apsikeitimo sandorius ir taip pat didinantis išpirkimo limitus investiciniams bankams.

-          Taigi, dar kartą. Ką...

-          Jis paminėjo šiuos dalykus? Niekada negirdėjau jo kalbant apie tai.

-          Ar galite sekundei tai išjungti?

Henry‘is Paulson‘as atsisakė duoti interviu šiam filmui.

Kai „AIG“ buvo išpirktas, jo kredito nevykdymo apsikeitimo sandorių savininkams, iš kurių geriausiai žinomas buvo „Goldman Sachs“, kitą dieną buvo išmokėta 61 mlrd. dolerių. Paulosnas, Bernankis ir Timas privertė „AIG“ sumokėti visą sumą, užuot derėjęsi dėl mažesnių kainų. Galiausiai „AIG“ išpirkimas mokesčių mokėtojams kainavo daugiau nei 160 mlrd. dolerių.

[MICHAEL GREENBERGER]: „160 mlrd. dolerių atiteko „AIG“, 14 mlrd atiteko „Goldman Sachs“. Tuo pačiu metu, Paulson;as ir Geithner‘is privertė „AIG“ pasinaudoti savo teise iškelti bylą „Goldman“ ir kitiems bankams dėl apgavystės.“

-          Argi tai nėra problema, kuomet asmuo, atsakingas už susitvarkymą su šia krize, yra buvęs „Goldman Sachs“ vadovas, vaidinęs svarbų vaidmenį sukeliant krizę?

-          [DAVID McCORMICK] Na, manau, yra teisinga sakyti, kad šiandien finansinės rinkos yra neįtikėtinai komplikuotos.

2008 m. spalio 4 d., prezidentas Bušas pasirašė 700 mlrd. dolerių vertės išpirkimo sąskaitą. Tačiau visa pasaulinė akcijų rinka dar patyrė nuosmukį. Buvo baiminamasi, kad prasideda visuotinė recesija. Išpirkimo įstatymų leidyba nedarė nieko, kad sustabdytų gamybos nutraukimų bangą ir naudojimosi teisių atėmimą. Nedarbo lygis JAV ir Europoje greitai išaugo iki 10 proc. Recesija greitėjo ir paplito visame pasaulyje. [CHARLES MORRIS]: „Aš pradėjau iš tiesų baimintis todėl, kad nenumačiau, jog visas pasaulis patirs nuosmukį tokiu pačiu lygiu ir tokiu pačiu metu“. 2008 m. gruodį „General Motors“ ir „Crysler“ susidūrė su bankrotu. Kai JAV vartotojai sumažino išlaidas, Kinijos gamintojai pamatė, kad mažėja pardavimai. Daugiau nei 10 mln. migrantų darbuotų Kinijoje prarado savo darbą. [DOMINIQUE STRAUSS-KAHN]: „Galiausiai, vargingieji, kaip visada, sumoka daugiausiai.“  [darbuotoja Kinijoje]: „Čia galima uždirbti daug pinigų, pavyzdžiui, 70 ar 80 dolerių per mėnesį. Kaip fermeris savo ūkyje, tu negali uždirbti tiek daug pinigų. Darbuotojai tiesiog siunčia savo atlyginimus į jų gimtąjį miestą. Atiduoda juos savo šeimai. Krizė prasidėjo Amerikoje. Visi žinojome, kad ji pasieks ir Kiniją. Kai kurios gamyklos stengėsi sumažinti darbuotojų skaičių. Kai kurie žmonės nuskurs, nes praras savo darbą. Gyvenimas tampa sunkesnis.“ [Singapūre]: „Pas mus augimas buvo apie 20 proc. tai buvo ypatingai geri metai. Ir staiga kritome 9 proc. per ketvirtį. Eksportas žlugo. Kalbama apie 30 proc. Taigi, tarsi gavo smūgį, suprantate, nusiritome nuo skardžio.“ [LEE HISEIN LOONG – Prime Minister, Singapure]: „Netgi, kai krizė išplito, nežinojome, kaip plačiai ji pasklis arba kokia sunki bus. Vis tiek tikėjomės, kad bus kažkoks kelias, sutelksiantis mums pastogę, ir būsime ne taip nuskriausti audros. Tačiau tai yra neįmanoma. Pasaulis yra labai globalus, ekonomikos yra susiję tarpusavyje.“

[ERIC HALPERIN]: „Kiekvieną kartą, kai atimamas namas – paveikiamas kiekvienas, gyvenantis aplink tą namą. Kai tas turtas patenka į rinką, jis būna parduodamas mažesne rinka. Galbūt prieš pakliūdamas į rinką jis nebūtų gerai prižiūrimas. Įvertinome, kad dar 9 mln. namų savininkų praras savo namus.“ []: „Mes išvykome savaitgaliui pasižvalgyti, kokie namai buvo parduodami. Pamat4me vien1, kuris mums patiko. Mokestis tur4jo b8ti 3200 dolerių. Viskas buvo nuostabu, namas buvo labai gražus. Mokesčiai buvo maži. Viskas buvo taip, lyg būtume laimėję loterijoje. Tačiau realybė prasidėjo tada, kai gavome pirmą sąskaitą (bendra mėnesinė hipoteka: 5.938.33 $). Jaučiuosi tikrai, tikrai blogai dėl savo vyro, nes jis dirbo per daug. Mes turime tris vaikus“. [„Palapinių miestelis“, Florida (savanoris)]: „Didžioji dauguma, deja, yra žmonės, kurie tiesiog nukentėjo nuo ekonomikos. Jie gyvena, žinote, nuo vienos dienos iki kitos, nuo vieno atlyginimo iki kito. Deja, jis baigiasi. Bedarbystė neapmokės namų paskolos, neapmokės automobilio išlaidų.“ [palapinių miestelio gyventojas]: „Aš buvau miškavežio vairuotojas. Jie užsidarė. Visa miško ruošos sistema uždarė lentpjūves ir visa kita. Taigi, atsikrausčiau čia, turėjau darbą statybose. Statybų darbai taip pat užsidarė. Pasidarė sunku. Čia yra daug žmonių ir netrukus pamatysite aplinkui daugiau tokių stovyklų kaip ši, nes dabar nėra darbo.“

Ketvirta dalis. Atsakomybė.

[RICHARD FULD – CEO of „Lehman Brothers“]: „Kai kompanijai sekasi gerai, mums irgi buvo gerai. Kai kompanijai nesisekė, pone, mums irgi nesisekė.“

Vyrai, kurie sunaikino savo kompanijas ir įtraukė pasaulį į krizę, pasitraukė iš įvykių vietos nesužeisti. Penki vyriausi „Lehman Brothers“ vadovai uždirbo daugiau nei mlrd. dolerių nuo 2000 m. iki 2007 m., o kai firma bankrutavo, jie galėjo pasilikti visus pinigus.

[RICHARD FULD]: „Sistema veikė.“

[ANGELO MOZILO – CEO of „Countrywide“]: „Mums visai neaktualu suteikti paskolą, kuri bus negrąžinta, nes mes pralaimėsime. Jie pralaimi, skolininkai pralaimi, bendruomenė pralaimi, mes pralaimime.“

Visos šalies mastu vadovaujantis asmuo – Angelo‘as Mozilo‘as – uždirbo 470 mln. dolerių nuo 2003 m. iki 2008 m. Šimtas keturiasdešimt mln. buvo gauta dempinguojant jo akcijas šalies mastu 12 mėn. laikotarpiu prieš kompanijos žlugimą.

[BILL ACKMAN]: „Galiausiai priverčiau valdžią būti atsakingą, kai verslas žlugo. Valdžia yra atsakinga už samdymą bei atleidimą vadovaujančių darbuotojų ir svarbių strateginių sprendimų priėmimą. Problema valdybos struktūroje Amerikoje yra išrinkimo procesas. Daugeliu atvejų valdytojai yra išrenkami vadovaujančių darbuotojų.“

-          [SCOTT TALBOTT] Direktorių valdyba ir žalos atlyginimo komitetai yra du organai, paskirti nustatyti užmokestį savo vykdomiesiems vadovams.

-          Kaip jiems sekėsi paskutiniuosius 10 metų?

-          Na, manau, pažvelgus į tuos viduje, duočiau B. Nes...

-          B? Ne F?

-          Ne.

Steinas O‘Nealas, „Merrill Lynch“ vadovaujantis darbuotojas, gavo 90 mln. dolerių nuo 2006 m. iki 2007 m. Po to, kai sužlugdė savo įmonę, „Merrill Lynch“ direktorių valdyba leido jam atsistatydinti ir jis gavo 161 mln. dolerių kaip turto pasidalijimą.

-          Vietoje atleidimo, Stenui O‘Nealui buvo leista atsistatydinti ir pasiimti 161 mln. dolerių.

-          [SCOTT TALBOTT] Štai tokį sprendimą priėmė direktorių valdyba.

-          Kokį balą parašytumėte tokiam sprendimui?

-          Tai jau sunkiau. Nežinau, galbūt taip pat parašyčiau B.

O‘Nealo įpėdiniui, Džonui Thainui, buvo sumokėta 87 mln. dolerių 2007 m., o 2008 m. gruodį, praėjus dviem mėnesiams po to, kai „Merrill“ buvo išpirktas JAV mokesčių mokėtojų, Thainas ir „Merrill“ valdyba išeikvojo milijardus kaip premijas.

2008 m. kovą „AIG“ finansinių produktų padalinys prarado 11 mlrd. dolerių. Užuot buvęs atleistas, Džosefas Kazano, „AIG“ finansinių produktų vadovas, buvo laikomas kaip konsultantas, jam mokant milijoną dolerių per mėnesį.

-          [DOMINIQUE STRAUSS-KAHN] Aš dalyvavau labai įdomiuose pietuose, kurios organizavo Hery‘s Paulson‘as šiek tiek daugiau nei prieš metus, su keliais valdininkais ir keletu vyriausiųjų darbuotojų iš didžiausių JAV bankų. Keista, bet visi šie vyrai diskutavo, kad buvo pernelyg gobšūs, taigi, turi tam tikrą atsakomybę. Puiku. Ir tada jie atsisuko į iždininką, finansų ministerijos sekretorių , ir tarė: „Turėtum labiau reguliuoti, nes mes esame per daug gobšūs, negalime to išvengti.“ Vienintelis būdas to išvengti yra didesnė kontrolė.

-          Kalbėjausi su daugeliu bankininkų apie tai, įskaitant ir vyresniuosius. Ir tai buvo pirmas kartas, kai išgirdau kalbant, jog jie norėjo būti kontroliuojami.

-          Taip, nes tada buvo ta akimirka, kai jie buvo išsigandę. Po to, kai pradėjo atsirasti išeitis iš krizės, tada tikriausiai persigalvojo.

Dabar JAV bankai yra didesni, galingesni ir labiau susitelkę nei kada nors anksčiau. [MARTIN WOLF]: „Yra mažiau konkurentų, daug mažesnių bankų perėmė dideli bankai. „JP MORGAN“ dabar yra kur kas didesnis nei prieš tai.“ [NOURIEL ROUBINI]: „Visų pirma, „JP MORGAN“ perėmė „Bear Stearns“, o tada „WAMU“. Amerikos centrinis bankas perėmė „Countrywide“ ir „Merrill Lynch“. „Wells Fargo“ perėmė „Wachovia““.

Po krizės finansų pramonė, įskaitant finansinių paslaugų apvalųjį stalą, dirbo kur kas sunkiau, kad pasitvirtintų reforma. Finansiniame sektoriuje dirbo 3000 lobistų, daugiau nei po penkis kiekvienam Kongreso nariui.

-          Ar manote, kad finansinių paslaugų pramonė turi didelę politinę galią JAV?

-          [SCOTT TALBOTT] Ne. Manau, kad kiekvienas asmuo šalyje yra atstovaujamas čia, Vašingtone. 

-          Ir manote, kad visi Amerikos visuomenės segmentai turi lygų ir teisingą priėjimą prie sistemos?

-          Kol kas galite įeiti į bet kurį kabinetą, kurį tik norite. Taip, manau.

-          Vienas gali įeiti į bet kurį kabinetą, kitas gali išrašyti lobistinį kvitą, kuris išduodamas pramonėje, arba įsitraukiant į politinį aukojimą, į kurį įsitraukia pramonė.

Nuo 1998 m. iki 2008 m. finansų pramonė išleido daugiau nei 5 mlrd. dolerių lobizmui ir aukoms, skirtoms kampanijoms. Prasidėjus krizei – išleidžiama daugiau. Finansų pramonė taip pat demonstruoja savo galią subtilesniu būdu, tokiu, apie kurį daugelis amerikiečių nežino. Ekonomikos studijos savaime yra korumpuotos. [GEORGE SOROS] „Reguliavimo panaikinimas turėjo didelį finansinį bei intelektinį palaikymą. Nes žmonės siekė to, kad gautų sau naudos. Ekonominė profesija buvo pagrindinis veiksnys tos iliuzijos.“

Nuo 1980 m. akademiniai ekonomistai buvo pagrindiniai reglamentavimo panaikinimo advokatai ir užėmė svarbią poziciją formuojant JAV vyriausybės politiką. Labai maža dalis tokių ekonomistų įspėjo apie krizę. Netgi po krizės daugelis jų priešinosi reformai. [CHARLES MORRIS]: „Vyrai, kurie mokė šių dalykų, gaudavo daug pinigų už tai, kad buvo konsultantais. Verslo mokyklų profesoriai nepragyvena už dėstytojo atlyginimą. Jiems sekasi gerai, labai gerai.“

-          Per paskutinį dešimtmetį finansinių paslaugų pramonė uždirbo maždaug 5 mlrd. dolerių iš politinio bendradarbiavimo JAV. Tai pakankamai didelė suma. Ar tai nekelia rūpesčio?

-          [MARTIN FELDSTEIN – Professor of Economics, Harward] Ne.

MARTIN‘as FELDSTEIN‘as yra Harvardo dėstytojas ir vienas pasaulio ekonomistų. Kaip prezidento Reigano vyriausiasis ekonomikos patarėjas, jis buvo pagrindinis kontrolės panaikinimo architektas. Nuo 1988 m. iki 2009 m. jis buvo vienas iš valdybos direktorių tiek „AIG“, tiek „AIG FP“, kur jam buvo mokami milijonai dolerių.

-          Ar nors kiek gailitės dėl buvimo „AIG“ valdyboje?

-          [MARTIN FELDSTEIN] Nekomentuosiu. Ne, nesigailiu. Kad buvau „AIG“ valdyboje.

-          Visiškai?

-          Galiu pasakyti, kad visiškai.

-          Ar gailitės dėl „AIG“ sprendimų?

-          Daugiau nieko negaliu pasakyti apie „AIG“.

[GLEN HUBBARD – Chief Economic Advisor, Bush Administration, Dean, Columbia Business School]: „Mokaiu šiaurės vakaruose ir Čikagoje, Harvarde ir Kolumbijoje.“ GLEN‘as HUBBARD‘as yra Kolumbijos verslo mokyklos dekanas ir buvęs Ekonomikos patarėjų tarybos pirmininkas, kai valdė Džordžas V. Bušas.

-          Kaip manote, ar finansinių paslaugų pramonė turi per daug politinės galios JAV?

-          [GLEN HUBBARD] Nemanau taip. Ne. Tikrai nesusidarytumėte tokios nuomonės, jei suprastumėte, kad jie reguliariai susitikdavo Vašingtone.

Daugelis žymių mokslininkų tyliai užsitarnauja sėkmę padėdami finansiniam sektoriui suorganizuoti viešus debatus ir formuoti vyriausybės politiką. „Analysis Group“, „Charles River Associates“, „Compass Lexecon“ ir „Law and Economics Consulting Group“ valdo milijardų dolerių vertės pramonę, kuri tiekia mokslininkus ekspertus samdymui. Du bankininkai, kurie naudojosi šiomis paslaugomis, buvo Ralfas Kiofis ir Metiu Taninas, „Bear Stearns“ draudimo fondo vadybininkai, kurie vykdė vertybinių popierių apgaules. Po to, kai buvo pasamdyta „The Analysis Group“, abu buvo atleisti. Glenui Hubardui buvo sumokėta 100 tūkst. dolerių, kad būtų liudijama jų naudai.

-          Ar manote, kad ekonomikos disciplinoje yra interesų konfliktas?

-          [GLEN HUBBARD] Nesuprantu, ką norite pasakyti.

-          Ar manote, kad didžioji dalis ekonomikos disciplinos, daugybė ekonomistų, patiria finansinių interesų konfliktus, kas gali turėti tam tikras pasekmes?

-          Dabar suprantu ką norite pasakyti. Abejoju tuo. Žinote, daugelis akademinių ekonomistų nėra tinkami verslui žmonės.

GLEN‘as HUBBARD‘as Uždirba 250 tūkst. dolerių per metus kaip „Met Life“ valdybos narys. Seniau buvo „Capmark“ – didžiausios komercinių hipotekų skolintojos burbulo metu, bankrutavusios 2009 m., valdybos narys. Jis taip pat patarinėjo „Nomura Securities“, „KKR“ finansinei korporacijai ir daugeliui kitų finansinių įmonių.

Laura Tyson, kuri atsisakė duoti interviu šiam filmui, yra Kalifornijos universiteto „Berkeley“ dėstytoja. Ji buvo ekonomikos patarėjų tarybos pirmininkė ir nacionalinės ekonomikos tarybos direktorė Klintono administracijoje. Netrukus po valdžios palikimo, ji prisijungė prie „Morgan Stanley“ valdybos, kur jai buvo mokama 350 tūkst. dolerių per metus.

Rūta Simons, Brauno universiteto prezidentė, uždirba daugiau nei 300 tūkst. dolerių per metus būdama „Goldman Sachs“ valdyboje.

Laris Samersas, kuris kaip finansų ministerijos sekretorius, suvaidino kritikuojamą vaidmenį išvestinių vertybinių popierių reguliavimo panaikinime, tapo Harvardo prezidentu 2001 m. Dirbdamas Harvarde, jis užsidirbo milijonus konsultuodamas draudimo fondus ir kitus milijonus, kalbėdamas apie mokesčius. Kurių daugelis yra skirti investiciniams bankams. Pasak jo federalinio demaskavimo pranešimo, Samerso grynoji vertė yra tarp 16,5 mln. ir 39,5 mln dolerių.

Frederic‘as Mishkin‘as, sugrįžęs į Kolumbijos verslo mokyklą, kai paliko Federalinius rezervus, savo federalinio demaskavimo pranešime, rašė, kad grynoji vertė buvo tarp 6 ir 17 mln. dolerių.

-          2006 m. jūs kartu rašėte apie Islandijos finansinę sistemą.

-          [FREDERIC MISHKIN] Tiesa, tiesa.

-          (glaustai apžvelgia ir cituoja FREDERIC‘o MISHKIN‘o knygą apie Islandijos finansinę sistemą) Islandija taip pat yra pažengusi šalis, turinti puikias institucijas, žemą korupcijos lygį, griežtus įstatymus. Ekonomika jau prisitaikė prie finansinio liberalizavimo, kol protingas reguliavimas ir priežiūra yra pakankamai stiprūs.

-          [FREDERIC MISHKIN] Taip ir tai buvo klaida. Paaiškėjo, kad protingas reguliavimas bei priežiūra nebuvo stiprūs Islandijoje. Būtent šio periodo metu...

-          Kas suteikė priežastį manyti, kad taip buvo?

-          Manau, kad dirbi su informacija, kurią turi. Maniau, kad Islandija turėjo labai geras institucijas. Ji buvo labai pažangi šalis.

-          Kas jums taip sakė? Kas sakė, kokį tyrimą jūs atlikote?

-          [FREDERIC MISHKIN] Jūs šnekatės su žmonėmis, jūs TIKITE Centriniu banku, kuris, tiesą sakant, prastai vykdė savo veiklą. Akivaizdu, kad tai...

-          Kodėl TIKITE Centriniu banku?

-          Na, tas tikėjimas, nes turime dirbti su turima informacija.

-          KIEK JUMS SUMOKĖJO, KAD PARAŠYTUMĖTE TAIP?

-          [FREDERIC MISHKIN] Man sumokėjo... Manau, kad suma buvo... Tai – vieša informacija.

FREDERIC‘ui MISHKIN‘ui buvo sumokėta 124 tūkst. dolerių Islandijos Komerciniai (Prekybos) Rūmai tam, kad parašytų tai.

-          Jūsų gyvenimo aprašyme (CV) šio pranešimo pavadinimas buvo pakeistas iš „Finansinis stabilumas Islandijoje“ į „Finansinis nestabilumas Islandijoje“.

-          [FREDERIC MISHKIN] Na, nežinau, jeigu kuris... Kad ir kas tai būtų... Jeigu tai spausdinimo klaida, tai yra spausdinimo klaida.

-          [GLENN HUBBARD] Manau, kad viešai prieinama turėtų būti tai, kad kai kas nors atlieka tyrimą tam tikra tema, jie atskleidžia, jei turi kokį nors finansinį konfliktą, susijusį su tyrimu.

-          Bet jeigu aš atsisakau, tai nėra jokio konflikto.

-          Negaliu įsivaizduoti nieko nedarant to, kalbant apie spausdinimą laikraštyje. Jeigu taip būtų, tuomet didžiulės profesinės sankcijos už tokius veiksmus.

-          Nemačiau visame tyrime nė vienos vietos, kurioje būtų pažymima, kad jums buvo sumokėta Islandijos Prekybos Rūmų.

-          [FREDERIC MISHKIN] Ne... aš... ne....

-          Gerai.

Ričardas Portas (Dr. Richard Port), žymiausias ekonomistas Britanijoje ir Londono verslo mokyklos profesorius, taip pat buvo užsakytas Islandijos Prekybos Rūmų 2007 m., kad parašytų straipsnį, kuris gyrė Islandijos finansinį sektorių. [RICHARD PORT]: „Bankai yra labai likvidūs. Jie, tiesą sakant, uždirbo pinigų, kai nuvertėjo Islandijos krona. [...] Jie yra stiprūs bankai, jų finansavimas, jų rinkos yra užtikrintas ateinantiems metams. [...] Jie yra gerai organizuoti bankai.“ Kaip ir FREDERIC‘as MISHKIN‘as pranešime, RICHARD‘as PORT‘as neatskleidė savo apmokėjimo, gauto iš Islandijos Prekybos Rūmų.

-          Ar Harvarde reikalaujama atskleisti finansinį interesų konfliktą straipsniuose?

-          [JOHN CAMPBELL – Charman, Harvard Economics Department] Tai ne mano žinioms. 

-          Ar reikalaujate žmonių, kad jie praneštų, kad jie praneštų apie atlyginimą, kurį gavo iš išorinės veiklos?

-          Ne.

-          Ar nemanote, kad tai yra problema?

-          Nežinau kodėl?

-          Martin‘as Feldstein‘as, būdamas „AIG“ valdyboje, Laura Tyson, būdama „Morgan Stanley“ valdyboje, Laris Samersas, uždirbdamas 10 mln. dolerių per metus, konsultuodamas finansinių paslaugų įmones. Nesvarbu... ?

-          Na, iš esmės, nesvarbu.

-          Jūs parašėte labai daug straipsnių apie labai skirtingus dalykus. Niekada neįžvelgėte prasmės ištirti rizikas, SUSIJUSIAS SU NEREGULIUOJAMAIS KREDITO NEVYKDYMO APSIKEITIMO SANDORIAIS?

-          [MARTIN FELDSTEIN] Niekada.

-          Toks pat klausimas apie vadovų užmokesčius, korporacinės valdžios reguliavimą, politinio bendradarbiavimo efektus.

-          Ką...(!) Nežinau, ar turėčiau ką nors pridurti prie diskusijos.

-          Ar jūs teikiate konsultacijas finansinių paslaugų įmonėms?

-          [FREDERIC MISHKIN] Taip, teikiu.

-          Ir...

-          Bet nenorių atskleisti detalių.

-          Žiūriu į jūsų reziumė dabar. Man atrodo, kad dauguma jūsų išorinės veiklos yra konsultavimas ir direktorystės susitarimai su finansinių paslaugų pramone. Ar sutiktumėte su kokia charakteristika?

-          [GLENN HUBBARD] Ne, mano žiniomis, nemanau, kad klientai, kuriuos konsultavau, įrašyti mano gyvenimo aprašymuose, taigi...

-          Kas yra jūsų klientai, kuriuos konsultuojate?

-          Nemanau, kad turiu tai su jumis aptarti.

-          Gerai.

-          Klausykite, turite dar kelias minutes ir interviu bus baigtas.

-          Ar jos įtraukia ir kitas finansinių paslaugų įmones?

-          [GLENN HUBBARD] Įmanoma.

-          Nepamenate?

-          Tai ne liudijimas, pone. Buvau pakankamai mandagus, skirdamas jums laiko. Dabar suprantu, kad kvailai padariau. Tačiau jūs turite dar 3 minutes. Parodykite, ką galite geriausio.

2004 m., prieš prasidedant burbului, GLENN‘as HUBBARD‘as išleido plačiai skaitomą straipsnį kartu su WILLIAM‘u C. DUDLEY – vyriausiuoju „Goldman Sachs“ ekonomistu. Straipsnyje HUBBARD‘as GYRĖ IŠVESTINIUS VERTYBINIUS POPIERIUS IR APSAUGOJIMO GRANDINĘ, TVIRTINDAMAS, KAD JIE PAGERINO KAPITALO PASISKIRSTYMĄ IR SUSTIPRINO FINANSINĮ STABILUMĄ. Jis rėmėsi sumažėjusiu ekonomikos kintamumu ir tuo, kad recesijos pasitaikė rečiau ir buvo švelnesnės. Kredito išvestiniai vertybiniai popieriai apsaugojo bankus nuo nuostolių ir padėjo paskirstyti riziką.

-          Medicinos tyrėjas parašo straipsnį, sakydamas: „ Šios ligos išgydimui reikia paskirti šiuos vaistus.“ Paaiškėja, kad daktaras uždirba 80 proc. pajamų iš šių vaistų gamybos. Ar tai nekelia susirūpinimo?

-          [JOHN CAMPBELL] Manau, kad yra tikrai svarbu atskleisti... Na manau, kad tai šiek tiek skiriasi nuo situacijų, apie kurias dabar kalbame. Nes...

-          Taigi, kaip manote, ką tai sako apie ekonomikos discipliną?

-          [CHARLES MORRIS] Na, tai su niekuo neturi tiesioginio ryšio, tikrai. Iš tikrųjų, manau, kad tai yra dalis, svarbi problemos dalis.

Penktoji dalis. Kur esame dabar?

JAV finansinio sektoriaus kilimo jėga buvo didžiausio pasikeitimo Amerikoje dalis. Nuo 1980 m. JAV pasižymėjo įvairesne visuomene, o jos ekonominis dominavimas sumažėjo. Kompanijos, tokios kaip „General Motors“, „Chrysler“ ir „U.S.Steel“, seniau buvusios pagrindinės JAV ekonomikos dalimis, buvo prastai valdomos ir suprastėjo savo užsienio konkurentų atžvilgiu. Tokios šalys, kaip Kinija, atvėrė savo ekonomikas. Amerikos kompanijos perkėlė darbus į kitas šalis, kad sutaupytų.

[Daniel Alpert]: „Daugelį metų 660 mln. žmonių išsivysčiusiame pasaulyje buvo efektyviai apsaugoti nuo viso šito papildomo darbo, kuris egzistavo pasaulyje. Staiga, bambukinė bei geležinė uždangos buvo pakeltos, ir jie gavo 2,5 mlrd. papildomų žmonių.“

Amerikos gamyklų darbuotojai dešimtimis tūkstančių buvo atleisti. Kai gamyba sumažėjo, kitos pramonės išaugo. Jungtinės Valstijos aplenkė pasaulį informacinių technologijų atžvilgiu. Šiame sektoriuje lengva rasti gerai apmokamą darbą. Tačiau šiems darbam,s reikalingas išsilavinimas. Vidutiniams amerikiečiams vis dažniau kolegija yra nepasiekiama. Pagrindiniai privatūs universitetai (kaip Harvardas) turi milijardus dolerių savo fonduose, o valstybinių universitetų finansavimas mažėja, mokesčiai didėja. Mokesčiai už Kalifornijos valstybinį universitetą padidėjo nuo 650 dolerių 1970 m. iki daugiau nei 10 tūkst. dolerių 2010 m. vis svarbesniu veiksniu, lemiančiu amerikiečių ėjimą į kolegijas, tampa tai, ar jie gali gauti pinigų, kad susimokėtų. Tuo tarpu, Amerikos mokesčių sistema padeda turtingiesiems. [(2006 10 11) George‘as W. Bush‘as]: „Kai pirmą kartą atėjau į valdžią, maniau, kad mokesčiai buvo per daug dideli. Ir iš tiesų, buvo.“ Didžiausias pasikeitimas buvo eilė mokesčių sumažinimų, sumanytų GLEN‘o HUBBARD‘o, kuris, tuo metu, dirbo prezidento Bush‘o vyriausiuoju ekonomikos patarėju. Bush‘o administracija labai sumažino investicinių pajamų mokesčius, akcijų dividendus ir panaikino žemės mokestį. [(2006 10 11) George‘as W. Bush‘as]: „Turėjome išsamų planą, kurio dėka, beveik 1,1 trilijonas dolerių, atiteko Amerikos darbuotojams, šeimoms, investuotojams ir smulkaus verslo savininkams.“ Didžioji dalis naudos iš mokesčių „sumažinimų“ atiteko turtingiesiems – 1 proc. amerikiečių. [(2006 10 11) George‘as W. Bush‘as]: „Be to, tai buvo tikrai kertinis akmuo daugelyje sričių, susijusių su ekonomikos atsigavimo politika.“ Turtinė nelygybė JAV dabar yra didesnė nei bet kurioje kitoje išsivysčiusioje šalyje. Amerikos šeimos reagavo į šiuos pokyčius dviem būdais: dirbdami daugiau valandų ir įsiskolindami. [RAGHURAM RAJAN]: „Kai vidurinioji klasė vis labiau ir labiau skursta, atsiranda politinis poreikis sureaguoti, palengvinant kredito davimą.“ [(2002 10 15) George‘as W. Bush‘as]: „Nereikia turėti baisaus namo. Mažas pajamas gaunantis namo pirkėjas gali turėti tokį pat gražų namą kaip ir bet kuris kitas asmuo.“ Amerikos šeimos skolinosi, kad finansuotų savo namus, automobilius, sveikatos priežiūrą, vaikų išsilavinimą. [CHARLES MORRIS]: „90 proc. žmonių, esančių apačioje, praturtėjo nuo 1980 m. iki 2007 m. Jie visi pakilo iki to 1 proc.“ Pirmą kartą istorijoje, vidutiniai amerikiečiai turi žemesnį išsilavinimą ir yra mažiau pasiturintys negu jų tėvai.

[(2008 09 29) Barack Obama]: „Godumo ir neatsakingumo era Volstryte ir Vašingtone privedė mus prie finansinės krizės. Tokios rimtos, kuri neprilygsta nė vienai po Didžiosios depresijos.“ Kai finansinė krizė sudavė smūgį tik prieš 2008 m. rinkimus, Barakas Obama pabrėžė Volstryto godumąir reguliavimo nesėkmes. Kaip reikalingų pokyčių pavyzdžius Amerikoje. [(2008 09 29) Barack Obama]: „Priežiūros trūkumas Vašingtone ir Volstryte yra būtent tai, kas mus atvedė į šią sumaištį.“ Po posto priėmimo, prezidentas Obama kalbėjo apie finansų pramonės reformos poreikį. [(2009 09 14) Barack Obama]: „Norime sisteminės rizikos reguliavimo, didesnių kapitalo reikalavimų. Reikia vartotojų finansinės apsaugos agentūros, reikia pakeisti Volstryto kultūrą.“ Bet kai pagaliau 2010 m. viduryje jie buvo priimti, administracijos finansinės reformos buvo silpnos, o kai kuriose kritiškose srityse, įskaitant reitingų agentūras, lobizmą ir kompensavimą, nebuvo nieko prasmingo pasiūlyta.

-          [ROBERT GNAZDA]: „Skiriant Obamai ir, cituoju, reguliavimo reformai: „Mano atsakymas, jei jis būtų vienas žodis, tai būtų cha!“ Įvyko labai maža reforma.“

-          Kaip tai gali būti ?

-          Tai – Volstryto valdžia.

Obama pasirinko Timotį Geitnerį Finansų ministerijos sekretoriumi. Geitneris buvo Niujorko Federalinių rezervų prezidentas krizės metu ir vienas pagrindinių žaidėjų priimant sprendimą sumokėti „Goldman Sachs“ visus pinigus dėl lažybų prieš hipotekas. [ELIOT SPITZER]: „Kai Timas Geitneris davė parodymus, kad būtų paskirtas Finansų ministerijos sekretoriumi, jis sakė „Aš niekada nebuvau reguliuotoju“. Dabar man tai sako, kad jis, būdamas Niujorko Federalinių rezervų prezidentu, nesuprato savo darbo.“ Timothy Geithner atsisakė duoti interviu šiam filmui.

Niujorko Federalinių rezervų prezidentu yra WILLIAM‘as C. DUDLEY, buvęs „Goldman Sachs“ vyriausias ekonomistas, kurio, kartu su GLEN‘u HUBBARD‘u, parašytas straipsnis liaupsino išvestinius vertybinius popierius. Geithner‘io vyriausiasis darbuotojas yra Markas Patersonas, buvęs „Goldman“ lobistas ir vienas iš vyriausiųjų patarėjų Levio Sachs įmonėje, kuris prižiūrėjo „Tricadia“, kompaniją, įtrauktą derantis prieš hipotekos vertybinius popierius, kuriuos pardavinėjo. Ateities sandorių prekiavimo komisijos vadovu Obama išsirinko Garį Genslerį, buvusį „Goldman Sachs“ vadovą, kuris padėjo uždrausti reguliuoti išvestinius vertybinius popierius. Valdyti vertybinių popierių ir biržos komisiją Obama išsirinko Marę Šapiro, buvusią „FINRA“ valdytoją, investicinės bankininkystės pramonės savireguliacijos atstovę. Obama vyriausiasis darbuotojas, Rahmas Emanuelis, uždirbo 320 tūkst. dolerių dirbdamas „Freddie Mac“ valdyboje. Martinas Feldsteinas ir Laura Tayson yra Obamos ekonominio atsigavimo patarėjų valdybos nariai. Obamos vyriausiasis ekonomikos patarėjas yra Laris Samersas. [ELIOT SPITZER]: „Didžioji dalis vyriausiųjų ekonomikos patarėjų yra tie, kurie buvo ten, kurie sukūrė struktūrą.“ [WILLEM BUTER]: „Kai tapo aišku, kad Samersas ir Geitneris vaidino pagrindinius vaidmenis kaip patarėjai, suprantu, kad tai taps faktine padėtimi.“ Obamos administracija priešinosi bankų kompensavimo reguliavimui netgi tada, kai užsienio vadovai ėmėsi veiksmų. [CHRISTINE LAGARDE]: „Manau, kad finansų pramonė yra paslaugų pramonė – ji turėtų aptarnauti kitus prieš aptarnaudama save.“ 2009 m. rugsėjį CHRISTINE LAGARDE ir finansų ministrai iš Švedijos, Nyderlandų, Liuksemburgo, Italijos ir Vokietijos sušaukė G20 susirinkimą, įskaitant ir JAV tam, kad paskirtų griežtą reguliavimą bankų kompensavimui. 2010 m. liepą Europos Parlamentas patvirtino tuos įstatymus. Obamos administracija į tai visiškai nereagavo. [Satyajit Das] „Jų nuomone, tai buvo laikinas nuosmukis ir viskas ilgainiui sugrįš į įprastą tvarką.“ [(2009 08 25) Barack Obama]: „Dėl šios priežasties iš naujo paskiriu jį dar vienai federalinių rezervų pirmininkavimo kadencijai. Labai ačiū, Benai (Bernanke‘i)“. 2009 m. Barakas Obama pakartotinai paskyrė Bena Bernankį. 2010 m. viduryje nė vienas vyriausiais finansų vadovas nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ar netgi suimtas. Jokie specialūs kaltinimai nebuvo pateikti, jokia finansinė įmonė nebuvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn už vertybinių popierių ar apskaitos apgaulę. Obamos administracija nesistengė sugrąžinti kompensacijų finansų vadovams burbulo metu.

-          [ROBERT GNAZDA] Aš siūlyčiau nubausti kai kuriuos „Countrywide“ vyriausiuosius vadovus, tokius, kaip Mozilo. Atkreipčiau dėmesį į „Bear Stearns“, „Goldman Sachs“, „Lehman Brothers“ ir „Merrill Lynch“.

-          Dėl ieškinio iškėlimo?

-          Taip. Gal būtų labai sunku laimėti. Tačiau manau, kad jie tai galėtų padaryti, jei gautų pakankamai darbuotojų, kurie pasakytų tiesą.

Pramonėje, kurioje naudojami narkotikai, prostitucija, išlaidos prostitutėms fiksuojamos kaip verslo išlaidos, būdingos visam sektoriui. Nebūtų sunku priversti žmones kalbėti, jeigu iš tiesų būtų norima.

-          [Kristina Davis] Jie pateikė man prašymą deryboms ir aš jį priėmiau. Jiems nebuvo įdomus nė vienas mano įrašas, jiems nerūpėjo niekas.

-          Jiems nerūpėjo jūsų įrašai?

-          Teisingai.

[ELIOT SPITZER]: „Svarbu nenaudoti žmonių asmeninių ydų Volstryto kontekste, neišvengiamai tam, kad juos supykdytum. Manau, kad galbūt, tai yra, po kataklizmų, kurias išgyvenome, galbūt žmonės iš naujo įvertins tai. Nesistengiu iš karto dabar nuteisti.“

[MICHAEL CAPUANO]: „Atėjote pas mus šiandien, sakydami: „Mes atsiprašome, nenorėjome to. Nenorime to ir vėl, pasitikėkite mumis.“ Na, turiu keletą žmonių savo rinkimų apygardoje, kurie iš tiesų apiplėšė keletą jūsų bankų ir jie sako tą patį(!) Jie apgailestauja. Jie nenorėjo to, tai tikrai nebepasikartos.“

2009 m., kai nedarbo lygis pasiekė savo aukščiausią ribą per 17 metų, Morganas Stenlis sumokėjo savo darbuotojams daugiau nei 14 mlrd. dolerių, o „Goldman Sachs“ išmokėjo daugiau nei 16 mlrd. dolerių. 2010 m. premijos buvo dar didesnės. []: „kodėl finansinis inžinierius turėtų būti apmokamas keturis kartus daugiau nei tikras inžinierius? Tikras inžinierius stato tiltus, finansų inžinierius kuria svajones. O kuomet tos svajonės pavirsta į košmarus – kiti žmonės už tai moka.“

Dešimtmečius Amerikos finansų sistema buvo stabili ir saugi. Tačiau kažkas pasikeitė. Finansų pramonė atsuko nugarą visuomenei, korumpavo politinę sistemą ir įtraukė pasaulinę ekonomiką į krizę. Siaubingų kaštų dėka, išvengėme katastrofos, o dabar atsigauname (?). tačiau vyrai ir institucijos, kurie sukėlė krizę, vis dar turi galios ir tai reikia keisti. Jie sakys, kad mums jų reikia ir kad tai, ką jie daro, yra per sudėtinga mums suprasti. Jie sakys, kad tai nebepasikartos. Kovodami su reformomis ji išleis milijardus. Lengva nebus. Tačiau dėl kai kurių dalykų kovoti verta...