Komentaras_1: Jei aš būčiau Irano prezidentu arba bereikšmės diplomatinės derybos .

Na taip, pavadinimas išties stiprus, tačiau komentaras yra gana paprastas.

Dabartinis Irano prezidentas neva siekia pasigaminti branduolinį ginklą. Tiesa tai ar ne – sunku pasakyti, nes yra daug patvirtinimų apie tokią veiklą iš Vakarų ir daug neigimų iš kitos stovyklos. Šįkart nesistengsiu remtis jokiais faktais ir pranešimais iš abiejų stovyklų tik norėčiau išreikšti savo nuomonę kodėl situacija tik aštrėja, o ne gerėja.

Irano prezidentas ne kartą buvo užsiminęs apie Izraelį, konkrečiai apie sionistus (kuriais gali būti nevien tik patys žydai, bet ir ‚krikščionys‘). Taigi, dar ir šiandien, jei kontekste paminimas Izraelis, arba žydai, nuolatos labai aiškiai regima tolimesnė tokio konteksto plėtotė. Jei užsimenama apie žydus ar pačią jų valstybę prieštaringai ar kritikuojant ir pnš., tai iškart gaunamas atkirtis iš priešingos stovyklos, jog tai antisemitiniai išsireiškimai ir apie tai kalbėti netgi demokratiniame pasaulyje yra tabu. Kitaip sakant, apie žydus ir šiandien negalima pasakyti nieko blogo tik arba gerai, arba nieko (nes etiketė – tu antisemitas, viskas bagta. Aš toks nesu, neapykantos nejaučiu jokiai tautai).

Taip prisipažinsiu, kad aš nesėdžiu dienų dienas bibliotekoje, ar naršydamas po Internetą tam, kad išsiaiškinčiau JAV, Irano, Izraelio  santykius, kas pastūmėja visa tai į tą konfrontaciją ir panašiai. Kol kas, bent jau iš Irano pozicijos, matomas tik tai principingas nusistatymas, jog šiai šaliai būtinai reikalinga atominė energetika taikiems tikslams ir taškas. Jie daugiau nieko nenori ir, tiesą sakant, jau labai senai dalyvavo kariniuose konfliktuose su kokia nors valstybe. Taigi, tokioje plotmėje atrodo, jog viskas lyg ir tvarkoje. Bet taip nėra, iš Irano prezidento girdimi neva tai kontraversiški posakiai, kurie įžeidžia JAV ir kitą miniatiūrinę valstybę, kuri oficialiai ginklo neturi, tačiau visaip kaip planuoja greitą ir žaibišką ataką prieš kitą suverenią valstybę, o Iranas, bent jau dabartinėje situacijoje, yra gana mėgiamas ‚konspiracijos teoretikų‘, nes daugiau ar mažiau sutampa nuomonės toje plotmėje (Beje, tuo jis siekia pasinaudoti taip pat: per TV kanalus transliuojama kažkas panašaus kaip ir Russia Today rusų yra ir iraniečių: Press TV).

Tačiau jei pažvelgtume į kitas išsivysčiusias ir pakankamai mažas valstybes Europoje (tarkim kaip Suomija), tai jos, iš esmės, niekad nebando veltis į bet kokią konfrontaciją su kita didele valstybe ir joms nuolaidžiauja, tik išskyrus tuomet, kai yra neišvengiamas kėsinimasis į valstybės suverenumą.Be abejo, tuomet tokia valstybėlė stengiasi kaip įmanoma pasipriešinti ir apsiginti tautą nuo nepageidaujamos intervencijos. O būtent Suomija, po žiemos karo,, išsaugojusi savo nepriklausomos valstybės statusą, niekada nė žodžiu nebuvo užsiminusi savo didžiajai kaimynei, jog ši okupavo Karelijos dalį, tačiau kas mane asmeniškai labiausia įkvėpia, jog ir toliau stengiasi kaip įmanoma veltis į konfliktus ir netgi sutarti su kaimyne ekonominiuose ar kituose dalykuose.

Asmeniškai manau, kad visgi, neverta vaidinti didelio principingumo, ar žaisti diplomatiniais kanalais, o užkulisiuose toliau daryti savo tiek veikla tiek pasisakymais iš abiejų stovyklų. Mano manymu, tokiu stiliumi tęsiant scenarijų, galima ‚prisižaisti‘ iki revoliucijos šalyje, ar karinio konflikto.

Taigi, ką aš daryčiau, jei būčiau tos šalies prezidentu :D Aš iškart atsisakyčiau branduolinės programos ir, atsižvelgdamas į savo šalies puikią geografinę padėtį, įrengčiau saulės jėgaines. Galbūt tai ir kainuotų daug brangiau nei atominės energetikos plėtojimas, bet saulės jėgainių panaudojimas ir efektyvumas būtų labai geras, nes tokioje šalyje saulė šviečia nuolat, kaitra nežmoniška kone ištisus metus (deja , čia tik mano nuomonė, nežinau ir tikrai neketinu žiūrėti kaip ten yra iš tikro). Tačiau tokios energetikos panaudojimas būtų didžiulė šalies pergalė, nes ji išgelbėtų valstybę nuo ekonominių sankcijų (kuris neabejotinai ją privestų prie ekonominio kracho) arba netgi karinio konflikto, nuo kurio kentėtų visos šalies gyventojai, kur būtų sunaikinta kone visa esama infrastruktūra, kuomet per klaidą būtų numetamos bombos ties ligonine, mokykla ar ant gyvenamųjų namų. Na, toksai scenarijus yra gana aiškus ir į praeitį dairytis labai toli neverta (Afganistano ir Irako atvejai yra tiesiog absurdiški, kai JAV baltųjų rūmų atstovai pradeda apie tai kalbėti, tai kartais surengia netgi komediją [G.W.Bush‘o juokelis Irako intervencijos atveju daug ką pasako: „Those weapons of mass destruction have got to be somewhere... Nope, no weapons over there ... maybe under here“]. O po karinės intervencijos neapykanta Vakaram išaugtų dar labiau (nors kita, vertus, kažin ar ji įmanoma didesnė). Iranas pagal platumą driekiasi maždaug nuo 39 iki 25 laipsnių. Jeigu esant tokioje platumoje, šalis nestato saulės jėgainių, tai ką tuomet kalbėti apie šalis, kurios yra arti poliaratio, tačiau stato.

Taigi išvados šios nuomonės būtų paprasta: atsisakyti branduolinės programos ir pereiti prie saulės jėgainių įdiegimo šalyje (atsižvelgiant į geografinę padėtį, el.energijos generavimas būtų itin optimalus) ir, nepaisant susidariusių nemenkų kaštų skurdžiai valstybei, būtų garantuotas šalies suverenitetas ir negrėstų ekonominis krachas ar karinė intervencija prisidengiant neva tai (o gal ir iš tikro, kas ten žino) branduolinio ginklo kūrimu.

Tai tokia yra paprasto eilinio piliečio nuomonė, kodėl taip nedaroma, kodėl reikia principingų diplomatinių derybų, kurios neduoda absoliučiai jokių rezultatų, o tik aštrina situaciją karinės konfrontacijos link, man taip ir lieka didžiausiu nesusipratimu. 

P.S. Kadangi buvau užsiminęs apie žydus, ar tam tikrą jų 'atšaką' (sionistus), tai norėčiau dar kartą pabrėžti, kad aš tikrai nesakau, jog va šie žmonės valdo pasaulį ir jie dėl visko kalti. Būtent toks pasakymas jau atrodo kažkur girdėtas... Ir, tiesą sakant, aš pats save pagaunu tai sakant/rašant, jog apie juos kalbėti nedera tik arba gerai arba nieko. Taip tas egzistuoja, tačiau kritikuoti, manau, reikia būtent konkrečius dalykus ar įvykius, o ne abstrakčiai (kalbant apie tautą tarkim, nes tai jau būtų visiška nesąmonė). Na sunku pasakyti kaip ten yra iš tikro, bet kuomet pradedu žiūrėti reportažus, jog viena menka tautelė yra dėl visko kalta aš iškart intuityviai tiesiog tai atmetu kaip visišką absurdą. Iš esmės tai vienas sudėtingiausių dalykų man suprasti ir šioje vietoje labai dažnai įžengiu į „pilkąsias zonas“ tiesiog labai staigiai pritrūkstu argumentų... Tačiau galiu pasakyti tik tai, jog aš tuo net neabejoju, kad egzistuoja tas vadinamasis tęstinumas II pasaulinio karo mentaliteto, kuomet yra supriešinama viena tauta vėl parodant per bet kokius žiniasklaidos kanalus, jog va žiūrėkit visi kiek jų daug, kurie veikia aukštuose lygmenyse ir taip sudarydami eiliniam žmogeliui įspūdį, jog jie, tuose postuose būdami, kontroliuoja pasaulį :D nors tai ir juokinga, bet pirmas įspūdis pribloškiantis gali pasirodyti daugeliui, tačiau mano nuomone tai ir yra tos žiniasklaidos esmė, arba tiksliau tų ‚užsakymų‘ tikslas.

Tai yra tik mano asmeninė nuomonė.