Mitologijos bei komiksų herojai kaip Dievo "pakaitalai"...

Superherojai. Kodėl filmai apie juos „kepami“ vienas po kito?

Taigi komiksai išpopuliarėjo didžiosios depresijos metais ir jų „reitingai“ tik augo (ypač sunkmečiais). Bumas prasidėjo antrojo pasaulinio karo metais po Perl Harbour‘o incidento. Tačiau Visai nesenai, tiksliau po Rugsėjo 11 – osios, ypatingai daug filmų su superherojais, gelbstinčiais pasaulį nuo „blogio“ smarkiai išaugo ir jie yra itin populiarūs kaip filmai ir gauna labai aukštus įvertinimus bei to segmento industrija uždirba nemenkus pinigus.

Tačiau tikrai ne apie pinigus aš čia ketinu rašyti. Norėjau akcentuoti apskritai kodėl šie herojai mums neva tai reikalingi ir šiek tiek atkreipti jūsų dėmesį apie kai kurių herojų kontekstą.

Iš kur tie herojai ir tokia jų gausa? O gi iš mitologijos. Mes turime tiek daug mitologijų įvairiausių kraštų ir šie supermenai perima jų mitus. Tačiau, tam tikra prasme, filmai, turintys kažką bendro su mitologiniu kontekstu (tarkim filmas „the Clash of the Titans“), yra pakeičiami. Taigi čia pabandysiu pateikti vertimą kur pakeičiamas kontekstas mitologijos ir kodėl tai daroma bei pabandysiu atskleisti tai, kas slypi už tų superherojų vaidmenųvaidmenų.

Taigi, visų pirma, pradėkime nuo filmo „the Clash of the Titans“. Šio filmo pradžioje yra pasakojama kaip Dzeusas sumanė apgauti savo tėvą (titanų titaną) Chroną. Čia, prisipažinsiu, nesigilinau, ar tikrai taip buvo (tas Dzeuso sumanymas su „tikru“ – mitologiniu pasakojimu), ar ne, tačiau tikrai pamenu, jog tame pasakojime buvo užsiminta, jog Dzeusas sukūrė žmoniją, kuri, melsdamasi jam (ir kitiems dievams), palaikytų jų nemirtingumą. Štai čia ir netiesa, nes pagal tikrąją mitologiją žmoniją sukūrė Prometėjas (tačiau apie žmonėms atneštą ugnį ir bausmę už tai – nerašysiu).

Toliau seka superherojaus (Dzeuso sūnaus) – pusdievio eilė. Filme galime matyti, jog šis pusdievis lyg ir metaforiškai atlieka Jėzaus vaidmenį. Tačiau to pusdievio vardas – Persėjas. Išvertus iš senovės graikų kalbos, tai (Pers-eus) reiškia: švaistyti, nuniokoti, sunaikinti. Taigi, kaip kažkur girdėjau posakį, jog: „velnias slypi detalėse“, arba „ne viskas auksas, kas auksu žiba“. Šie pasakymai čia labai tinka, nes šio aptariamo filmo superherojus tik iš pirmo žvilgsnio turi tam tikrų alegorijų į Jėzų, tačiau yra jo priešingybė.

Čia norėčiau padaryti intarpą ir parašyti šiek tiek apie Dzeusą kaip daug kas mėgsta jį lyginti su bibline Jahvės figūra ar panašiai. Taigi Dzeusas yra žinomas kaip oro karalius (jis netgi pasiverčia ereliu pagal mitologiją ir tapatinamas su juo).Tačiau pasak laiško Efeziečiams 2.2 (velnias taip pat oro karalius): „kuriuose jūs kadaise elgėtės šito pasaulio amžiaus būdu, oro valstybės kunigaikščio būdu, dvasios, kuri dabar veikia nepaklusnumo sūnuose,“

Pergame būdavo aukojamos aukos Dzeusui priešais 40 – ies pėdų altorių (tas pats artefaktas dabar yra Berlyno muziejuje). Pirmasis Pergamo krikščionybės lyderis (Antipas) garbino Dzeusą, be abejo, ties tuo 40 – ies pėdų statula/altoriumi. Apsireiškime 2:13 aprašomas Dzeuso kultas: „Aš žinau kur tu gyveni: kur šėtono sostas; tačiau tvirtai laikai nutvėręs mano vardą ir neužsigynei tikėjimo manimi, net dienomis, kuriomis Antipas, mano liudytojas, mano ištikimasis, buvo užmuštas pas jus, kur šėtonas gyvena.“

Taigi šis argumentas gali būti sąsaja tarp Dzeuso ir šėtono. Abu jie laikomi griaustinio dievais: Dzeusas – antikoje, o šėtonas – laiko pradžioje. Evangelijoje pagal Luką 10:18: „O jis tarė jiems: „Aš stebėjau šėtoną nupuolantį iš dangaus kaip žaibą.““

The History Channel dokumentikoje apie graikų mitus „Clash of the Gods“ pasakojama, jog Dzeusas buvo šventas, kaip Biblinis Dangaus Dievas. Tačiau Dzeusas buvo taip pat kanibalas, santykiavo su savo seserimis (taip pat deivėmis), seksualinis iškrypėlis ir nekontroliuodavo savo įniršio. Kaip matome, šios savybės turi stulbinančius panašumus su Biblija. „Clash of the gods - Zeus“: „sūnus (Dzeusas) kaunasi su savo tėvu (Kronu, taip kaip Kronas kovėsi su savo tėvu Uranu) dėl visatos kontrolės ir įgauna daugiau galios negu bet kuris kitas dievas kada turėjo“. O čia Senojo Testamento iš Izaijo knygos (14 -ojo skyriaus arba Babilonijos karaliaus) ištrauka 14: 13 – 14: „Užlipsiu i dangų, viršum Dievo žvaigždžių iškelsiu savo sostą.  Atsisėsiu ant kalno, kur renkasi dievai, pačiuose Šiaurės pakraščiuose.[i3] 14 Užlipsiu ant aukščiausių debesų, –  prilygsiu Aukščiausiajam!“ Taigi matoma įdomi paralelė, kuomet Dzeusas yra įsikūręs ant kalno viršūnės, kuri yra virš debesų. Ir, kuomet velnias nori būti Dievu, tuomet pasidaro aišku, kodėl jis nori suklastoti Dievo dalykus, kad būtų panašus į jį.

Taigi ties tuo, kas jau parašyta, grįžkime prie superherojų. Tačiau dar prieš rašydamas apie juos, norėčiau įterpti 1 – ojo laiško korintiečiams 10:20-21:„(...)ką jie aukoja,“aukoja velniui, ne Dievui. “Bet aš nenoriu, kad jūs pasidarytumėte piktųjų dvasių bendrininkai.21 Jūs negalite gerti iš Viešpaties taurės ir piktųjų dvasių taurės; jūs negalite dalyvauti prie Viešpaties stalo ir piktųjų dvasių stalo.“ Taigi čia aiškiai pasakoma, kad stabų garbinimas yra ne Dievo, o velnio garbinimas. Na, o superherojų sudievinimas, tam tikra prasme, ir yra ne Dievo, o velnio garbinimas...

 Superherojai, ant stendų pasirodė 1933 – aisiais metais, kurie šiandien vadinami kaip komiksų knygos. Derek‘as Siegel‘as ir Joe Shuster‘is pristatė supermeno ikoną pasauliui. Šis supermenas, kaip figūra, buvo paremtas F. Nyčės antžmogio filosofija, kuris skelbė, jog Dievo nėra, o yra tik pranašesnis žmogus arba antžmogis arba supermenas.

Derek‘as ir Joe supermeną iš pradžių kūrė kaip ryškų pamišėlį, kuris naudojo  telepatiją.. Tačiau, kuomet II – asis pasaulinis karas prasidėjo, rašytojai nusprendė pakeisti supermeną nuo blogio įsikūnijimo – į gerąją figūrą, siekiant sumažinti nacių įtaką ir superherojų padarant labiau patrauklų leidėjams. Tačiau šių superherojų pasakojimo branduolys išlieka nepakitęs: ir toliau remiamasi F.Nyčės filosofija – antžmogio idėja ir jog Dievas yra miręs. Vadinasi, idėja paprasta: kai tau bėda – superherojus tave išgelbės, bet ne kunigas. Adolfo Hitlerio nacių režimas rėmėsi F.Nyčės antžmogio filosofija, tikėdamiesi, jog jie sukursią „aukštesnę“ arba pranašesnę rasę žmonių – arijų rasę.

Filosofija, kuomet Dievas eliminuojamas, tuomet žmogus pasirengęs „kristi į neišmatuojamą bedugnę“ tam, kad pasiektų savo savanaudiškus tikslus.

Nepaisant to, Nyčės antžmogis „rado kelią“ į popkultūrą ir, metams slenkant, supermenas buvo dievinamas kaip dievas. Senovinių laikų mitinis veikėjas, kuris neturėjo apskritai jokių pagrindinių įrodymų, kad būtų egzistavęs realiame pasaulyje. Tai ar istorija kartojasi? Ar ir toliau vis bandoma pakeisti vieną tikrąjį Dangaus Dievą? [Komiškų knygų istorikas]: „Senovės Graikijos , Romos bei Egipto dievai vis dar egzistuoja(...)“  J.Krueger: „Supermenas yra ir kaip Mozės figūra, ir kaip Kristaus figūra. Jis atkeliauja iš kito pasaulio ir turintis visą šią galią bei tikrai gelbstinti gyvybes.“ M.Waid: „Batmanas – tamsos riteris, detektyvas, Gotamo miesto geriausias gynėjas, jo tėvai mirė jam jaunant esant. Jis geriausias pasaulio detektyvas, jis geriausias pašalio pabėgimo meistras bei geriausias pasaulio kovotojas.Jis taip pat turi krūvas pinigų. Na jis tikrai ne tas su kuriuo norėtumėte turėti reikalų.“  D.O‘Neil: „Viena iš priežasčių, kodėl Batmanas buvo populiarus taip ilgai, yra ta, jog jo ikonografija yra tiesiog stulbinančiai panaši į demoną. Turiu omenyje, jog pažvelkite į viduramžių piešinius, kuriuose atvaizduojamas velnias. Pamatysite Šikšnosparnio sparnus, ragus... Jis atrodo, kaip kažkas tamsaus ir blogo ir jis aktyviai žudo ,ir, tuo pat metu, jis yra jūsų pusėje.“...  D.O‘Neil „the Flash – tai greičiausias gyvas žmogus Žemėje. Gali judėti greičiu, artimu šviesos greičiui, gali išsisukti nuo kulkų, užbėgti į pastato viršų, per bėgti ir nenuskęsti“... „Yra senasis „Flash/greituolis/žaibas“ ir naujasis greituolis/žaibas. Senasis - tai Hermis, arba Merkurijus. Jie atliko pasiuntinio vaidmenis. Jūs iškart tai pastebėsite, kuomet pažvelgsite į jo šalmą/kepurę. Ant šalmo yra sparnai ir tai siejama su dievu – pasiuntiniu/pranešėju.“ ...  P.Cousineau:„Nuostabiu būdu, menininkai,kuriantys šių dienų komiksus, atlieka herojišką darbą, semdamiesi idėjų iš amžinų pasakojimų , padavimų, mitų ir perduodami tai ateičiai“

J.Kirby (ankstesniojo supermeno kūrėjas) pasakoja iš kur jis sėmėsi įkvėpimo supermenui sukurti: „Dėl kokių tai priežasčių, aš to ieškojau Biblijoje. Mane įkvėpė laiškas galtiečiams. Ir Sidabrinis banglentininkas (Silvber Surfer) yra puolęs angelas (the fallen angel).“ Jis prisidėjo prie daugelio populiariausių komiksų, tokių kaip: „Fantastic Four“, „Thor“ ir „Captain America“. Kadangi komiksai yra akivaizdūs mitai, tuomet paaiškėja, kodėl jis išleido eilę komiksų serijų pavadinimu: „New Gods“.

1978 m. Supermeno filmo rašytojas nesidrovi dėl pagrindinio herojaus sąsajų su Jėzumi [T.Mankiewicz]: „ Kriptone buvo scena buvo pusiau Biblinė. Ir ten žmonės kalbėjo labai elegantiška anglų kalba. Metafora buvo aiški, kuomet kūdikis (būsimasis supermenas) buvo išsiųstas į Žemę, siekiant išgelbėti žmoniją.“ Šio filmo pradžioje iškart paaiškėja, jog supermeno vardas yra: „Kal‘EI“, o išvertus iš hebrajų kalbos, tai reiškia „Dievo balsas“ ir tai yra identiška Bibliniam pasakojimui (Evangelija pagal Joną 1:1-3): „Pradžioje buvo Žodis, ir tas Žodis buvo pas Dievą, ir Dievas buvo tas Žodis. Jis buvo pradžioje pas Dievą. Visa per jį atsirado, ir be jo neatsirado ničnieko, kas yra atsiradę. (...) 14 O Žodis patapo kūnu ir gyveno tarp mūsų, ir mes regėjome jo skaistybę – skaistybę kaip Vienagimio iš Tėvo – pilno malonės ir tiesos.“

Panašumai tarp supermeno ir Jėzaus galime matyti grafiškai filmo (1978 – ųjų m.) pavidalu: supermenas buvo išsiųstas savo tėvo iš Dangaus į Žemę kaip bejėgis kūdikis. Atvyksta kosminiu laivu, kaip kad Mozė, kuris buvo aptiktas krepšyje. Jis buvo užaugintas paprastų tėvų, kurie pagal 1939 – ųjų metų komiksus, vardai buvo tokie: mamos – Marija (kurios vardas vėliau buvo pakeistas Marta), o tėvo – Juozapas (jo vardas nebuvo pakeistas). Ir kaip kad Jėzus praleido dykumoje prieš pradėdamas savo misiją – supermenas praleidžia laiką Sibiro dykynėse, prieš pradėdamas savo misiją Žemėje. 1978 – ųjų supermeno filme atskleidžiama, jog Klarkas Kentas savo misiją (kaip supermenas) pradeda 30 – ies metų amžiaus.

Atkreipkite dėmesį, kaip šio filmo direktorius B.Singer‘is apibūdina šį pasakojimą: „Tai buvo istorija apie Kristų – čia yra viskas apie pasiaukojimą: Pasauli, aš girdžiu jų verksmus. Tai kas gi nutinka? Jis gauna dūrį peiliu į šoną ir krenta į žemę nukryžiuotojo pavidalu. (..)  Man tai patiko, nes aš visada atrasdavau, jog mitas apie Kristų yra įtikinamas ir įtraukiantis.“

Taigi jau darosi akivaizdu, jog supermenas yra tarsi Kristus dėl daugelio sutapimų. Tačiau kokio Kristaus tipo jis yra ištiktųjų? Jo pagrindinis priešas yra Lex‘as Luthor‘is. Lotyniškai lex reiškia įstatymas. Taigi čia mes turime herojų, kuris tarsi dievas, ir jis kovoja prieš įstatymą, o tai yra būtent toks apibūdinimas antikristo: to, kuris jį pakeičia, tačiau yra jo priešingybė. Jei supermenas buvo Jėzaus alegorija, tuomet šis demono apsėsto supermeno komiksas, kuris pavargsta tarnauti žmonėms ir nori juos sunaikinti, šios alegorijos neatitinka. 

Supermeno užduotis nėra skirta, kad jus išvaduotų nuo jūsų nuodėmių, jis „pasiryžęs“ išgelbėti jus nuo tironų. Šį mitą jau visi esame kažkur girdėję.

Plieninis žmogus nėra vienintelis, turintis paralelių su Biblija. Mes šitą jau girdėjome (D. O‘Neil): „jo ikonografija yra kaip demono“. DC komiksai nesenai paskelbė Batmano komiksų 666 – ąjį leidimą (rašytojas G. Morison‘as). 

Leidinio viršelyje apibūdinama, jog tai, kas dega aplink Batmaną, yra Betliejaus hotel‘is (hotelis). Čia verta atkreipti dėmesį, jog Jėzus gimė ėdžiose, kurios buvo visai čia pat Beliejaus hotelio/viešbučio. Šio leidinio istorijoje yra apstu kultinių simbolių ir Dievą niekinantys paveikslėliai. Netgi komiksuose parašyta, jog Batmanas yra šėtono sūnus. Taigi jei Batmanas yra demono sūnus, tuomet prieš ką gi jis kovoja? 

Kaip Senovės Egipto dievų įtakos dabartiniams komiksų superherojams rezultatas, paslaptingoji (Babilono) religija persipynė į batmano (ir ne tik jo, bet dabar rašoma apie jį) komiksų istorijos linijas netgi nuo tada, kai vatmanas pirmą kartą pasirodė televizijoje t.y. 1970 – aisiais. Karolius Tut‘as buvo atsikartojanti figūra ir priklausė vadinamajam piramidės klubui. Filme taip pat buvo egiptiečių stabai matomi. 1992 – ųjų Batmanas sugrįžta filme piktadarys pravarde pingvinas vaidino įdomų vaidmenį. Kuomet jis buvo kūdikis, jį išmetė į upę ir ši scena turi tiesioginį ryšį su Moze. Šiame filme Invertuojant biblinį pasakojimą apie Mozę, parodant jį kaip blogą, tuo pačiu, yra ir raktas į Batmano identitetą. Mozę turi panašumų su Kristumi, tačiau šių panašumų turi ir Batmano priešai. Tai ar siekiama įtikinti auditoriją, jog Kristus yra blogas? Štai kodėl filmo kūrėjai nusprendė, jog Pingvino gimtadienis sutampa su Kalėdomis, o šis piktadarys miršta Kristaus metų (būdamas 33 m.). tai yra akivaizdžios sąsajos Jėzaus gimimo ir mirimo su šiuo piktuoju filmo herojumi.

Filme „tamsos riteris“ Dviveidė asmenybė (Harvey Dent‘as) siekiama parodyti, jog yra tarsi Jėzaus figūra taip pat. Tačiau keisčiausia, kaip šio filmo kūrėjai tai pateikia. Harvey Dent‘as (dviveidė asmenybė) – asmuo kuris atlieka gelbėtojo vaidmeny, iš tikrųjų yra blogas giliai viduje. O tai yra kultinis požiūris į Jėzų Kristų. Invertuotame Batmano pasaulyje, kur tamsos riteris yra didvyris, Harvey Dent‘as, kuris vėliau tampa dviveidžiu, yra žinomas kaip baltasis riteris. Dar viena Kristaus paralelė su šiuo baltuoju riteriu, yra ta, jog Harvey‘is yra advokatas (tarpininkas teisme). Kristus taip pat yra advokatas/tarpininkas Danguje (I – asis Jono laiškas 2:1-2): „(...) štai, aš jums rašau, kad nenuodėmiautute, o jei kas nusideda, mes turime Užtarėją pas Tėvą, Jėzų Kristų, teisųjį 2 ir jis yra permaldavimo auka už mūsų nuodėmes, ir ne tik už mūsų, bet ir viso pasaulio.“ 

Ponas dviveidis turi panašumų taip pat su Šumerų dievu ‚Isimud‘ dviveidžiu dievu, -iūrinčiu į priešingas puses. Isimud‘as yra dievo Enki pasiuntinys. Enki asocijuojamas su kūrėju, visai kaip Jėzus, kuris yra Dievo pasiuntinys, o jis asocijuojamas su kūrėju. Filme ‚Batman Forever‘ (1995) ponas klaustukas (the riddler) taip pat turi sąsajų su Kristumi. Jėzus kalbėdavo palyginimais, kurių daug kas nesuprato, tuo tarpu Batmano priešas, ponas klaustukas, kalba mįslėmis, kurių nesupranta niekas. Klaustukas – tai Ozirio perpasakojimas. Jis (Oziris) visuomet buvo vaizduojamas kaip žalia figūra, kurio simbolis – piemens lazda. Ponas klaustukas (filme, be abejo) sakė batmanaui, jog jis esąs dievas. Tuo tarpu Oziris, tam tikra prasme, atspindėjo senovės Egipto Kristų. Jis asocijuojamas su teisingumu ir jis taip pat būtų natūralus batmano priešas.

Turbūt vienas pagrindinių batmano priešų yra juokdarys. Filmuose, kuriuose batmano priešas yra jokeris, pastarasis vaizduojamas kaip velnias. 

 Taigi filme jis lyg ir turi ‚pateikti įrodymų‘, jog jis toks yra. Pavyzdžiui, išmėtytų kortų kadre matomos kortos, ant kurių pavaizduotos tokios asociacijos: velnias, drakonas, gyvatė, (na ir jokerio korta). 

Apsireiškime 20:2 rašoma: „... slibiną, - senovinę gyvatę, kuri yra velnias ir šėtonas ...“. Filmo kadre ant tų išmėtytų kortų, degė tik jokerio korta. Taigi iš okulto perspektyvos tai reiškia, jog tiktai Jėzus norįs matyti, jog pasaulis dega. Filmo traileryje, jokeris kalba, jog: „žmonės mirs. Aš tęsiu savo žodį.“ Tačiau ir Jėzus tęsi savo žodį: (evangelija pagal Joną 1:1) „Pradžioje buvo Žodis, ir tas Žodis buvo pas Dievą, ir Dievas buvo tas Žodis.“ Jokeris buvo žmogus be nieko (be turtų). Jėzus taip pat neturėjo jokių turtų (Evangelija pagal Luką 9:58): „Bet Jėzus tarė jam: „Lapės turi urvus ir dangaus paukščiai turi lizdus,bet Žmogaus Sūnus neturi kur galvos priglausti.“

(Evangelija pagal Morkų: 1:34): „Jis pagydė daug įvairiomis ligomis sergančių ir išvarė daug velnių; ir jis neleido velniams kalbėti, nes jie pažino jį.“ Jokeris taip pat ‚savotiškai pagydė‘ žmogų, kuris girdėjo balsus: „Viršininkas sakė, kad padės nutildyti tuos keistus balsus. Sakė viduje pakeis lemputes. Bus kaip per Kalėdas.“ Jėzus yra tas, kuris atskiria gerus ir blogus žmones per paskutiniojo teismo dieną, tą patį daro ir jokeris: „Vidurnaktį aš jus visus susprogdinsiu. Tačiau jei vienas iš jūsų pamygs mygtuką – aš tam laivui leisiu išlikti. Taigi kas gyvens: ar Harvio Dento sugauti kaliniai, ar nekalti civiliai?“ (Evangelija pagal Matą 25:32): „Jo akivaizdoje bus surinktos visos tautos, ir jis juos atskirs vienus nuo kitų, kaip piemuo atskiria avis nuo ožių.(...) 46 Ir šitie nueis amžinos bausmės kentėti, bet teisieji amžinai gyventi.“

Batmano pasaulis yra žiūrėjimas pro šėtoniškas/gnostiškas akis kur viskas atvirkščia. Raktas į tai, ką filmo kūrėjai turėjo galvoje, kuomet kūrė jokerio figūrą, yra kortose, kurias tas jokeris dėlioja. Ir jos nėra žaidimų kortos, o – taro kortos. Vidurnaktį teisingumas ir neteisingumas bus nuspręstas. Būtent vidurnaktį vatmanas išmeta jokerį nuo pastato ir nutveria už kairės kojos. Pasiduodantis jokeris rankas laiko ištiesęs į šalis ir čia jis vėl turi panašumų į Jėzų prikaltą prie kryžiaus, ir visai kaip taro kortoje – pakaruoklis. Taro kortos pakaruoklio simbolio reikšmės yra: sustabdyti, pasiduoti, pasiaukoti, ‚submission‘, tarpe (In-Between). Taigi šios charakteristikos akivaizdžiai apibūdina Jėzų Kristų. Dauguma taro kortų tinklapių šiuos sutapimus skelbia.

Jokerio korta taro kortose reiškia kvailį. Netgi G. Morrison‘as (batmano komiksų rašytojas) savo knygoje ‚Superdievai‘ rašo: „... bet jis (jokeris) valdė sceną nuo pat to momento, kai jis pasirodė (...) iki galutinio, kuomet jis kabojo tarsi taro kortos pakaruoklis ir smerkdamas batmaną dėl tamsos ir pamišimo apversto pasaulio“. Ironiška, tačiau paskutinysis filmas, kuriame vaidino H.Ledger‘is, taip pat buvo scena su pakaruokliu. G. Morisson‘as savo ‚superdievų ‚knygoje pripažįsta, kad komiksų istorijose buvo apstu taro kortų reikšmių. Komiksinis jokeris buvo vaizduojamas kaip kvailys, tačiau taro kortose vaizduojamas kvailys yra dar vienas Jėzaus aprašymas. Okultistai Jėzui klijuoja etiketę, jog jis yra didžiausias kvailys (‚Jesus the Holy Fool‘).

Invertuojant biblinę prasmę ir paverčiant jį bloguoju, galime suprasti tik dabar kodėl filmo tamsos riteris kadruose, kur vaizduojamos taro kortos, dega tik jokerio korta. Pagal okultinę perspektyvą aiškėja, kad tai ne drakonas, kuris dega, o Jėzus. Apskritai visos batmano serijos yra iš esmės liuciferinis požiūris, jog neva velnias yra išgelbėtojas. Ir toks požiūris daugybės komiksų pasakojimuose yra išlaikomas.

Kaip pavyzdį galime paimti filmą „Thor‘as“. 

---

Manau, kad čia jau užtektinai prirašiau (galbūt dar vėliau pratęsiu). Toliau jūsų eilė: tik skaitykit, ar tik žiūrėkit, verskit jei norit. Bet tai tikrai įdomu, todėl ir nusprendžiau tai paskelbti jums. Sprendžiant iš to, kas parašyta čia, jau galima susidaryti įspūdį, kad net, rodos, toks paprastas dalykas kaip komiksai, yra netaip jau paprasta visiškai suprasti, kaip galbūt atrodo iš pirmo žvilgsnio. Net komiksai !!! :D
O tai verčia susimąstyti, jog žinoti viską skupulingai tiksliai praktiškai neįmanoma, ir tai, kur manai esąs teisus (nes tai juk akivaizdu (na tarkim, jog batmanas, tamsos riteris, yra gerietis, o jokeris - tikras blogis)) gali būti labai klaidingas įsitikinimas. Tad palinkėčiau tikrinti tai ką skaitote ir tai ką žiūrite, nes tai formuoja jūsų įsitikinimus, kuriuos kai kuriems iš mūsų pakeisti neįmanoma ir pasilieka visą gyvenimą.
Ačiū už dėmesį ;)