Apie totalitarizmą, dabartį, dirbtinę dirbtinio dievo akį ir nesibaigiančio progreso aklavietę

Totalitarinėje visuomenėje kiekvienas civilis yra daugiau ar mažiau policininkas tiek kitiems, tiek sau pačiam... Šiais laikais žmogus vis dažniau tampa policininku sau pačiam, nes turi elgtis deramai prieš CCTV kameras, prieš dirbtinę akį danguje, kad jo jokiais būdais nenubaustų „dirbtinis dievas“. Elito siekiamybė veikiausiai yra tokia, jog dauguma visuomenės narių būtų infantili. A. Huxley „Puikiajame naujajame pasaulyje“ jie (infantilios visuomenės stuburas) vadinami pusdebiliais epsilonais, deltomis ir gamomis, kurie nė nesupranta žodžio laisvė, ten liko tik lygybė ir brolybė: „kiekvienas priklauso visiems“, akcentuojama „laimė ir gerovė“, o tai yra („common good“) komunizmas kartu su nuolatine propaganda, nes dėl propagandos žmogus, deja, bet gali tapti pusdebiliu, įtikėjusiu į to „nupiešto“ pasaulio tikrovę. Pavyzdžių veikiausiai nereikia vardinti, nes rytų kaimyninė valstybė šiuo reikalu skrupulingai užimta ir iš to galimi du radikalūs padariniai: arba jos piliečiai sukyla ir padaro savotišką maidano revoliuciją, arba įvyksta karas, kurio mastų prognozuoti tikrai nespėliosiu...ne orakulas ir, tiesą sakant, nė netikiu, kad tokie egzistuoja iš tikrųjų.... Ideologiją „izmas“ (fašizmas/nacizmas/komunizmas/socializmas/komunitarizmas(?) šiais laikais gali pakeisti mokslinė diktatūra: tuo atveju, jei jums pasakytų mokslininkas, kad klimatas šyla, tai, patikėkite manimi, mokslinės diktatūros sąlygomis tuo niekas nė nesuabejotų ir tą pripažintų absoliučiai be jokių debatų, nes, kitu atveju... na, galime paspėlioti: kitu atveju, toks asmuo būtų pripažintas pavojingu „visuomenės gerovei ir stabilumui“ (visai kaip „puikiajame naujajame pasaulyje“). Esu įsitikinęs, jog mokslinės diktatūros kulminacija būtų labai panaši į Aldous Huxley sukurtą scenarijų. Mosklo tiesa ir šviesa neginčijama (62 tūkstančiai pakartojimų)...

Bet grįžtu prie dievo pakeistos akies į dirbtinę kone visą apimančią multi-akį. CCTV (INDECT, TOTAL AWARNESS ir kt.) atlieka „Dievo akies“ vaidmenį visuomenėje, o tiksliau ją pakeitė... Dabar (ir, tiesą sakant, jau senai, tačiau dabar tai progresuoja neaprėpiamais mastais), piramidės formos visuomeninės hierarchijos viršūnėje teliko tik Prometėjas arba Liuciferis, (arba racionalistinė bei dialektinė ideologijos), ir jo visa matanti akis (Horo akies simbolis). (kol kas dar ačiū Dievui, racionalistinė bei dialektinė ideologijos yra užmaskuotos ir tikruoju liberalizmu (Locke‘iškuoju!), ir yra vis dar nuoširdžių žmonių nuoširdžiai pasiryžusių kovoti už žodžio laisvę, demokratiją, teisę į šį bei tą... gražu ir vis dar teisinga...). Neveltui Artificial Intelligence „inicialai“ AI paraidžiui angliškai tariasi taip pat kaip akis (a eye). George‘o Orwell‘o 1984-ieji į pasaulį „neregėtai“ (mums to nė nesuvokiant iki šiol vis dar) atėjo... Beliko sulaukti žmonijos „progreso“ „puikaus naujojo pasaulio“ link... to „puikaus naujojo pasaulio“ tam tikri požymiai atsiranda (tiesą sakant, tokios mintys gyvuoja tūkstantmečius: progresas vardan progreso)... tad po truputį darosi beprasmiška, nes kažin ar daug kas supranta ką aš čia parašiau... Pats asmeniškai siekiu, kad žmonės tai suprastų (būtų sąmoningi) ir jokių revoliucijų nesinori, nes jos skirtos manipuliuoti įtūžusia ir buka minia, kuri tėra nepabaigto darbo (kaip pasakytų masonų brolija: link niekad nesibaigiančio progreso) įrankis... Pasak jų (tiksliau tai kabalisto žodžiai, bet visgi masonų Tėvas, Albertas Pike‘as, yra pasakęs, jog, paprastai tariant masonų ištakos ir jų naudojama simbolika bei filosofija yra iš kabalos, na, o kabala yra visiškai priešinga judaizmui, taip kaip gnosticizmas yra priešingas krikščionybei), žmogus, tai toks padaras, kuris, iš esmės, vienintelis žemėje dar liko netobulas, tad jie veikiausiai prisiėmė atsakomybę ir naštą tašyti žmogaus protą tol, kol jis taps tobulu (“squaring the circle”). Protų tašymas – progresas ir plytą po plytos jie (tašyti protai), metaforiškai kalbant, yra įmūrijami į nebaigtą piramidę... į Babelio bokštą... tam, kad pasiektų dangų. Nes juk Nyčė sakė: „Dievas mirė“, tad jo vietą užimti kažkam (?) juk reikia, nes neužimtų vietų negali būti, ypač, kai ta vieta tokia viliojanti: [Izaijo knyga 14:13-14]: „Užlipsiu į dangų, viršum Dievo žvaigždžių iškelsiu savo sostą. Atsisėsiu ant kalno, kur renkasi dievai, pačiuose Šiaurės pakraščiuose. Užlipsiu ant aukščiausių debesų, - Prilygsiu aukščiausiajam“. Ar tai yra nebaigtas darbas, o tašomos plytos (žmonių protai) nėra mūrijamos (metaforiškai kalbant) tam, kad pasiekti tą tobulybę, arba, tiksliau kalbant Biblijos terminais – Liuciferio/Šėtono/Velnio/Aušrinio siekiamybę t.y. užimti Dievo vietą ir prilygti Aukščiausiajam?

Pats asmeniškai jau labai senai pastebėjau, jog krikščionybė (nors ir smarkiai keitėsi ir „pastatyta“ ant Aristotelio/Platono/Sokrato pamatų „tokiu būdu jo (jų) pažiūros būtų susietos su krikščionišku kanonu“, [Adam‘as Sikora „Susitikimai su filosofija“]), arba jos filosofija, yra didžiausias kliuvinys tai statomai pažangos mašinai ir šiam „reiškiniui“ paaiškinti neužtektų vienos knygos. Galima parašyti ir 10 knygų, tačiau net ir (mokslo?) pažangos įkvėptas ir skeptiškai nusiteikęs pilietis budraus piliečio atžvilgiu veikiausiai nebūtų įtikintas :) ... Veikiausiai taip yra dėl to, kad toks žmogus tiesiog nepajėgia susieti atskirų dalykų ir nemato bendro vaizdo (aš tik spėju vien tam, kad galėčiau tęsti mintį ir nesmerkiu skeptiško piliečio mano atžvilgiu :), be to, tai tik abstraktus pilietis, o ne konkretus :)... Pavyzdžiui, toks žmogus, greičiausiai, nelabai suprastų tikslų/motyvų sukurti dirbtinį intelektą, kuris prilygtų ar netgi pralenktų žmogaus protą. Jis, galimas dalykas, tarkim, niekaip nesugebėtų suvokti tokios filosofijos esmės ir už to slypinčio moralės/etiketo klausimo: „Dievas sukūrė žmogų pagal savo atvaizdą, tad tai ką sukuria žmogus – tai taip pat yra Dievo valia (iš filmo Babilonas A.D.)“. Jam tai neturėtų absoliučiai jokios reikšmės, jeigu, tarkim, žmogus sukurtų dirbtinį protą, kuris nuspręstų nebetarnauti žmogui ir jį sunaikinti. Tokio tipo žmogus pasakytų: „tai paistalai, žmogus niekada nesukurs nieko panašaus, na, o jei sukurtų... na tai ką jau čia padarysi... bus kaip bus...“. Na, o jei jau tas tariamas faktas įvyktų: „visi mes pasmerkti... na bet yra kaip yra, čia jau pernelyg vėlu ką nors pakeisti...“. Galvoja kaip ne žmogus, o kaip programa su savo įvykių seka (if, else, otherwise, return 0).

Nepaisant to, kad robotų ir dirbtinio intelekto kūrėjai tiesiai šviesiai pasako, jog jeigu dirbtinis intelektas būtų protingesnis už žmogų, tai būtų tiesiog labai natūralu, jog robotai ar humanoidai, ar kiborgai nušluotų žmoniją nuo žemės paviršiaus (tai, pasak jų, yra be galo tikėtina, be to robotai „vystosi“ 10 mln. kartų greičiau (taip sakė prieš 13 m. robotų kūrėjas ir AI vystytojas [iš Carnagie Mellon University] spėju dabartiniai tempai turėtų būti nepalyginamai spartesni) negu žmogus ir tai pasakė profesorius, kuriam būtų išties visiškai, be jokios abejonės, suprantama ir priimtina, jei AI sunaikintų žmogų... Pamenu, jog kai aš tuo laiku pamačiau tą dokumentinį filmą ir jo tokį pasakymą - apstulbau ir to niekad nebegalėjau pamiršti...). Jūs tik pagalvokit, kaip tai beprotiškai skamba, tačiau jiems tai tiesiog natūralu ir savaime suprantama, tame nėra jokios abejonės ir jie tą faktą priima... kaip... tiesą sakant, net negaliu palygint, nes jie tai priima su susižavėjimu, jie netgi džiaugiasi tuo! (jei negalite patikėti, tai patarčiau patiems įsitikinti ir pasižiūrėti Extreme Machines, Incredible Robots (2001), arba mano sukurtą klipą šią tema: “We are the Gods now” [37 min. 25 s]) Ir jie, universitetuose bei vyriausybių finansuojamuose karinėse bei nacionalinio saugumo agentūrose/įstaigose kartu su gigantiškomis įmonėmis (kurių vertė artima JAV metiniam biudžetui) kuria tą dirbtinį intelektą, pasitelkdami į pagalbą visas įmanomas priemones, o viena iš jų – žmogaus elgsenos supratimas, jų identiteto nustatymas ar nustatymas elgesio, kuris kiek nukrypsta nuo visuotinai pripažintų elgesio normų, be to dar tas visuotinis ir nesibaigiantis teroristų ieškojimas, dėl kurio JAV piliečiai nė nesipriešindami tai įgalino [patriot act] (tai projektai INDECT [ES projektas, jau eilę metų egzistuoja, o aš apie tai sužinojau prieš kelis mėnesius], TOTAL AWARNESS, kurie, kaip jau anksčiau rašiau, naudojami pasitelkiant CCTV ir veikiausiai tų projektų/išradimų/atradimų/laboratorinių tyrimų (su jūrų kiaulytėmis, o kartais ir su žmonėmis)/mokslinių darbų/disertacijų bei publikacijų/statistinių duomenų yra ne 1 ir ne 2, o galbūt šimtai tūkstančių ir jų vis daugėja)... o dar tos nanotechnologijos, biotechnologijos...

Mes gyvename perėjimo/tranziciijų amžiuje... metamorfozių amžiuje... iš pradžių pamatysite senukus vaikščiojančius egzoskeletais, berankius ar bekojus su bioninėmis rankomis/kojomis, kas tikrai nėra blogai, tačiau vėliau išvysite galbūt upgrade‘intą/atnaujintą žmogų, kurio, tarkim, galvoje, bus mikroschema, siekiant pagerinti jo atminties savybes prisidengiant Alzhaimerio ar Parkinsono ligos išgydymu, o gal susipažinsite su mergina, kuriai nė neprireiks kontraceptikų, na nes po oda esantis implantas, veikiantis 16 metų, leis jai nesirūpinti šia dilema – ji bus sterili... arba... na jūs supratote mintį. Esmė tokia, jog iš pradžių šie dalykai atrodys kilnūs ir geri, visuomet taip būna, na, o vėliau tai bus lyg ir neišvengiama, nes „pasitobulinęs“ kaimynas bus jūsų tiesioginis konkurentas dėl to paties darbo pozicijų. Esmė tokia, jog tas kaimynas, nors jau nebeturi teisės vadintis žmogumi, tačiau jis vis vien kažkuriuo aspektu bus už jus pranašesnis, o būtent dėl to, darbo aspektu jis bus geresnis, nes darbą atliks: greičiau, geriau, sumaniau ir... pigiau palyginti negu jūs, nes jis juk dribs visokeriopai geriau ir greičiau dėl to ir pigiau... Galbūt ateis toks laikas, kuomet tikras žmogus (be jokių implantų ir panašiai) bus kaip pasišlykštėjimo objektas ir gal gyvens rezervatuose, visai kaip „puikiame naujajame pasaulyje“...  Užduokite sau patiems klausimus, kodėl pastaruoju metu tokia gausa filmų kaip: transformeriai, geležinis žmogus, robotas policininkas, halkas, keršytojai, toras, Babilonas, pacific rim, dirbtinis intelektas, Eliziejus, prometėjas, supermenas, betmentas, kapitonas Amerika, transcendencija, surogatai, wall-e, aš robotas, star wars, star trek (juose, be abejo, be robotų neišsiverčiama), žmogus voras, the island, the moon, fantastiškas ketvertas, edge of tomorrow, oblivion, surogatai, ji, x-menai, LIUSI..?  Tų visų kūrėjų pasiteisinimas, kol kas yra ir liktų (jei krikščionybė dar egzistuotų ateityje), mano manymu, būtų toks: žmogus – kaip dievas (na nes juk Jis pats sukūrė mus pagal savo atvaizdą), todėl tai, ką žmogus sukuria, tai dievo valia, na nes juk žmogus – kaip dievas... Net jei tą dievą (žmogų), sunaikintų jų pačių kūrinys. Juk net ir mitologija jiems, tam tikra prasme, leidžia taip elgtis: Uraną savo tėvą (dėl dominavimo) nugalėjo Kronas, o Kroną (savo tėvą) nugalėjo Dzeusas... Prašau mielieji atkreipti dėmesį, jog tai nėra paistalai: netgi filme PROMETĖJAS (tai tas pats liuciferis/aušrinis tik mitologijoje, kuris pavogė ugnį (intelektą) iš dievų ir davė žmonijai... dėl jo žmogus tapo apsišvietęs (enlightened man) ir tai yra nemari filosofija...) žmogaus sukurtas robotas (kurio dirbtinis intelektas prilygsta, o gal net pralenkia žmogaus), iš esmės, pasakė Albero Kamiu knygos „Svetimas“ citatą: „Visi sveiki žmonės visada daugiau ar mažiau trokšta mirties tų, kuriuos myli“, o štai, ką pasakė robotas, kurio protas prilygsta žmogaus, yra besielis, tačiau gali gyventi amžinai: „... argi ne visi nori, kad jų tėvai mirtų?“. Tai tikrai turi tam tikrų sąsajų su mitologijos dievų dominavimo etapais, jų kaita, seną tvarką keičianti nauja...  Taigi ir tas robotas, nors ir nežinodamas žodžio „laisvė“ (tuo aspektu jis primena „puikaus naujojo pasaulio“ civilizuotą gyventoją), tačiau tuo pačiu nori, jog jo kūrėjas t.y. dievas, kuris, šiuo atveju yra žmogus, mirtų....).

Locke‘iškajam liberalizmui, konservatyvizmui ir krikščionybės įtaikai, reikšmėms (o gal net ir sąvokoms) nykstant, išnyks ir moralės įtaka, reikšmė, o gal netgi sąvoka... Jei taip nutiks – tepadeda mums Dievas. Bet juk Nyčė Dievą jau senai nužudė, teliko tik super menai („ypatingų galių turintys“ žmonės, kurie pakeitė visų Aukščiausiąjį...). Prašau prisiminkite faktą, jog komunistai skelbėsi esą ateistai. Pagal idėją, ateistai neturėtų tikėti apskritai Dievo egzistavimu ir jei kas nors tiki, tai jiems neturėtų jokios reikšmės: „tegul tiki sau jei taip nori, o manęs tai neliečia“. Tačiau komunistai persekiojo krikščionis. Kodėl? Į šį klausimą labai padeda atsakyti A. Maceina knygoje „Socialinė ir politinė filosofija“: Tikroji bedievybė yra šaltai išdidi ir rami. Tikras bedievis su Dievu nekovoja, nes jis laiko Dievą tikrai nesančiu. O kovoti galima tik su tuo, kurį pripažįsti esantį, bet nenori, kad jis būtų, todėl stengiesi jį sunaikinti. Bolševizmas šitaip ir elgiasi. Karštas ir atkaklus jo karingumas Dievo atžvilgiu kaip tik parodo, kad Dievas jo širdyje teberusena; kad Viešpaties atsiminimas jį tebedegina; kad kaktoje yra paties Dievo ranka įspausta prakeikimo žymė, kuri neleidžia jam nurimti. Savo gelmėse bolševizmas nėra ateistinis, vadinasi, Dievą laikąs sapnu ir svajone. Ne! Savo gelmėse bolševizmas jaučia, kad Dievas tebėra gyvas ne tik atskiro žmogaus širdyje, bet ir toje antgamtinėje tikrovėje, kuri pasireiškia per Bažnyčią ir apskritai per visą krikščioniškąją kultūrą. Todėl šias institucijas bolševizmas pirma ir puola. Bolševizmas yra ne Dievo neigėjas Jį atmesdamas, bet sąmoningas Dievo priešas tokia pat prasme, kokia Dievo priešas yra ir senasis Liuciferis, kuris anaiptol nėra ateistas, nes ir velniai „tiki ir dreba“ (Jok 2, 29). Kaip Liuciferis, taip ir bolševistinis žmogus nenumoja ranka į Dievo problemą nei ją teigdamas, nei ją neigdamas. Jis nekartoja indiferentizmu skambančių poeto žodžių: „nei Tavęs aš bijau, nei Tave aš myliu“ (Putinas). Bolševistinis žmogus Dievo nekenčia, kaip jo nekenčia ir Liuciferis.

Du dalyku apsireiškia ši neapykanta: realumą Dievo atžvilgiu ir karingumą žmogaus atžvilgiu. Kad neapykanta būtų reali, reikia kad ir jis objektas būtų realus arba bent pripažįstamas kaip realus. Kitaip neapykanta būtų tiktai psichopatinė apraiška. Todėl normalus Dievo neapkentėjas niekados nėra ir negali būti ateistas tikrąja šio žodžio prasme. dievo neapykanta yra pats didžiausias jo buvimo įrodymas.“

Trumpai tariant, jei bus išlaikyta krikščioniška dvasia ar požiūris ar filosofija, tuomet moralė niekur neišnyks ir žmogus kovos su utopijomis kaip kovojo anksčiau, tačiau jei moralė palaipsniui išnyks, yra didelė tikimybė tapti „pusdebiliais epsilonais“ visai kaip „puikiajame naujajame pasaulyje“...