[kalba Sočio olimpinių žaidynių tema] „Šiandien,
vargu ar kam kyla minčių apie pralaimėjimą. Įtaigos galia didžiulė, draugai,
tad sugniaužkime kumščius ir siųskime pozityvias minties tiems, kurie galbūt
kaip tik šią minutę balsuoja.“
Teisė 2014 m. surengti XXII žiemos olimpines
žaidynes suteikta Sočio miestui!
[daina]: „Jūra Juodoji, garlaivis baltas. Į Sočį
atvykau švaistyti pinigų. Kelnytės baltos, gyvenimas rožėm klotas. Žinomi
triukai. Kišene, tik nenuvilk. Oi Soči.... Smagu, net kvapą gniaužia. Buvau
Majamyje, Havajuos, Nicoj. Bet Sočiui niekas neprilygo.“
2012 – ųjų vasarą, po daugybės formalių prašymų,
Sočio meras Anatolijus Pachomovas pagaliau sutiko su mumis susitikti. [Anatolijus
Pachomovas]: „Labas, jūs pas mane? Visi būtinai turi sugiedoti Rusijos
Federacijos himną. Turime juos išmokyti“. Mero postą Pochomovas užėmė 2009 –
aisiais. Jo laisvalaikio pomėgiai – kelionės ir paplūdimio futbolas. Be to, jis
Rusijos regioninės paplūdimių sporto asociacijos prezidentas... [Anatolijus
Pachomovas]: „Šioje vietoje klimatas subtropinis. Bet jei žiemą elektriniu
traukiniu nuvažiuotume į Krasnaja Polianą, pajustume skirtumą. Žiemą, vasario
mėnesį, čia plius 10 laipsnių, o ten būtų minus 10. O pakilus į kalnus – net ir
minus 20. Sočis – unikalus Rusijos kurortas, vienintelė subtropinė zona,
besidriekianti pajūriu 154 km. miestui priklauso ir kalnų gyvenvietės,
nutolusios per 50 km.“
Senasis Sočis – didžiausias Rusijos kurortas. O už
50 km – Imeretijos slėnis. Čia iškils olimpiniai stadionai, būstai atletams,
viešbučiai ir Olimpinis parkas. Kit olimpiniai statiniai – slidžių trasos ir
šlaitai – bus įrengti Krasnaja Polianos slidinėjimo kurorte, per 50 km nuo
Adlerio oro uosto.
[Boris Nemcov. Rusijos opozicijos koordinacinės
tarybos narys]: „Sočis – mano gimtasis miestas, pažįstu jį ir galiu pasakyti,
kad šios vietos pasirinkimas – tikra afera. Pirmiausia, Rusija – šalta,
atšiauri šalis. Ilgai tektų žiūrėti į didžiulės valstybės žemėlapį, kol rastum
vietą, kur niekada nebūna sniego. Putinas tokią vietą rado.“
[Seno filmo kadrai]: „Juodosios jūros pakrantė.
Šiuo metu į Sočį atvyksta daugybė poilsiautojų. Sočis – vienas geriausių Tarybų
sąjungos kurortų. Jo sanatorijose ir poilsio namuose atostogas kasmet praleidžia
iki 200 000 žmonių.“
Leonidas Tiagačiovas – visuomenės veikėjas ir
sporto entuziastas. Jis slidinėjimo čempionas, dalyvavęs daugelyje tarptautinių
varžybų, o nuo 2001 – ųjų iki 2010 – ųjų vadovavo Rusijos olimpiniam komitetui.
Dabar jis Rusijos Federacijos Tarybos narys. Ponas Tiagačiovas mus pasitiko
savo slidinėjimo klube, seniausioje Maskvos apskrities slidinėjimo bazėje.
[Leonidas Tiagačiovas]: „Surengti olimpines žaidynes Krasnaja Polianoje siūlome
2 kartus. Pritaikytos vietos tam, žinoma, nebuvo, tik mišku apaugęs kalnas. Bet
numatėme perspektyvą čia įrengti žaidynėms tinkamas trasas.“
Krasnaja Poliana – tai Sočio nacionalinio parko
gamtos draustinio dalis. Anksčiau ji garsėjo kaip vasaros turizmo vieta, žiemos
sporto šakos čia nebuvo kultivuojamos. Piotras Fedinas – buvęs slidinėjimo
treneris. Čia gimęs ir užaugęs, 10 – jame dešimtmetyje jis privatizavo
pasenusią Krasnaja Polinos infrastruktūrą ir įsteigė „Alpika Service“, pirmąją
regione kalnų slidinėjimo trasą. [Piotras Fedinas]: „Vladimiras Vladimirovičius
Putinas, tapęs prezidentu, pas mus atvyko slidinėti. Štai tuomet jam ir kilo
mintis apie olimpines žaidynes. Vladimiras Vladimirovičius mėgo slidinėti kalnų
slidėmis. Paaiškinau jam, kad kalnų slidinėjimas – žiemos olimpinių žaidynių
pagrindas. 2002 – aisiais mudu išmėginome „heli-skiingą“ – slidinėjimą,
pasitelkus sraigtasparnį. Praskridome virš 8 viršūnių. Jis pamatė, kad Krasnaja
Polianos kalnai didžiuliai, prilygsta Alpėms. Mudu kartu nuo visų tų viršūnių
nusileidome, ir jis suprato, kad ši vieta patogi ir tinkama kurortui. Tais
pačiai metais pakvietėme ministrus, vyriausybės pirmininką, ir prezidentas
pasakė: „Leonidas siūlo svarbų projektą. Aš pritariu, o jūs?““
[Žurnalistė]: „Kaip jums Krasnaja Poliana,
Vladimirai Vladimirovičiau?“
[Vladimirai Vladimirovičius]: „Man regis, žiemos
sporto mėgėjų čia daugėja. Vaikai, kiek jūsų mokykloje?.. 60 vaikų.“
Krasnajai Polianai pasisekė. Prezidentui Putinui
patinka čia poilsiauti ir slidinėti. Prezidento pamėgtas kurortas tapo madinga
rusų valdininkijos ir verslo elito atostogų vieta. Čia atplaukė ir didžiuliai
pinigai. Buvo nuspręsta pasirinkti Sočį 2014-ųjų žiemos olimpinių žaidynių
vieta.
[Viačelav Fetisov. Rusijos ledo ritulio žvaigždė;
buvęs sporto ministras; Federacijos Tarybos narys]: „Iškviečia mane
vicepremjeras Žukovas ir sako: „... Štai tokia padėtis, Slavai. Ką darysim? Aš
įpareigotas vadovauti procesui. Bet pasidarbuoti teks, žinoma, tau“. Mat aš
buvau atsakingas už sportą šalyje. Sakau: „Pirmasis žingsnis Saša, ne visai
korektiškas. Užmojis rizikingas. Reikėjo pasitarti su TOK nariais, jo garbės
prezidentu Samaranchu“. O jis: „Jokių šansų, Slava“. Sakau: „Viską suprantu,
bet mums reikia numatyti taktiką“. Į Maskvą buvo pakviesti visi autoritetingi,
svarbią padėtį užimantys TOK (Tarptautinio Olimpinio Komiteto) nariai. Tiek
susitikimų dar nesu turėjęs.“
[Leonidas Tiagačiovas]: „Vladimiras Putinas
asmeniškai susitiko su beveik visais TOK atstovais, įvairių šalių olimpinių
komitetų prezidentais. Užtikrino juos, kad viskas bus padaryta, pastatyta, kad
mūsų šalis to nusipelnė.“
Gvatemala. TOK vertinimo komisija 2014 m.
žaidynėms atrinko 3 miestus kandidatus. Sočis varžėsi su Austrijos Zalcburgu ir
Pietų Korėjos Pjongčangu. [Viačelav Fetisov]: „Buvo atliktas milžiniškas
darbas, į Gvatemalą atvežta net ledo. Tokiai egzotikai artimiausius 100 metų
niekas, ko gero, neprilygs. Žmonėms tai buvo nesuvokiama“. [Aleksandr Žukov –
Rusijos olimpinio komiteto prezidentas]: „Atmosfera buvo šventinę, pakili.
Pakvietėme TOK narius. Gvatemaloje įrengėme čiuožyklą ir gyventojai išvydo gana
neįprastą reginį.“ [Gari‘s Kasparov‘as – Rusijos opozicijos koordinacinės
tarybos narys.]: „Putinas mokėjo daryti tiesioginį spaudimą pokalbiuose akis į
akį. TOK, regis, pasidavė įtikinamas, kad bet kokią problemą išsprendžia pinigai“.
[Leonidas Tiagačiovas]: „Eurų ir dolerių jie gavo milijonais, praktiškai
neribotai.“. [Vladimiras Putinas, TOK susirinkime]: „garantuojame, kad Sočio
olimpinis kompleksas bus užbaigtas laiku. tam skiriame apie 12 milijardų
dolerių. Pone prezidente, TOK nariai, ponios ir ponai. Olimpinė svajonė
suvienijo milijonus Rusijos piliečių. Ačiū“. [Viačelav Fetisov]: „Vladimiro
Vladimirovičiaus kalba Gvatemaloje nulėmė galutinę mūsų sieko pergalę“.
[Leonidas Tiagačiovas]: „Susitikome su beveik visais pagrindiniais olimpinio
judėjimo vadovais. Dauguma pokalbių vyko už uždarų durų.“ [Putinas]: „Noriu
visiems padėkoti už vieningą darbą. Labai jums ačiū.“ [Viačelav Fetisov]:
„Vėlai vakare viešbučio hole sutikau Jacques‘ą Rogge‘ą, matyt, jau einantį į
savo kambarį ilsėtis. Pasakiau jam: „Jacques‘ai, jei neduok Dieve mes pralaimėtume,
tai reikštų, kad mūsų prezidentas netikęs, sporto ministras taip pat, ir kad
viskas pas mus daroma blogai““. [veikiausiai kalba TOK atstovai]: „tesė
surengti 2014 – ųjų žiemos olimpines žaidynes suteikta Sočio miestui.“
Gabi Burgstaller, Zalcburgo federalinės žemės
gubernatorė, pripažįsta, kad Austrija pralaimėjo Sočiui, nors paruošiamuosius
darbus atliko anksčiau. [Gabi Burgstaller – buvusi Austrijos Zalcburgo žemės
gubernatorė.]: „Iš pradžių man atrodė, kad visos aplinkybės Zalcburgui
palankios. Išpildėme visus komiteto reikalavimus: mažiausia žala aplinkai,
tinkama transporto infrastruktūra, jau esantys sporto kompleksai paruošti
tikrinimui. Viską lėmė ne tiek putino kalba, kiek tai, kad jis atvyko
asmeniškai. Iš pradžių abejota, ar tokia svarbi persona Gvatemaloje pasirodys. Bet
jis iškėlė sau tikslą būtinai surengti žaidynes. Ir, ko gero, tai įgyvendins.
Manau, TOK turėtų veikti skaidriau ir iš anksto pasakyti, kurie kandidatai –
vasaros ar žiemos žaidynių rengėjai – jiems pageidautini. Tuomet kiti
nenusiviltų, kad, nepaisant visų pastangų, jų kandidatūros net nebuvo
svarstomos.“
Hansas Peteris Haselsteineris, „Strabag“, vienos
stambiausių Europoje ir didžiausios Austrijoje statybų bendrovės vadovas,
bendradarbiauja su gerai žinomu rusų verslininku Olegu Deripaska. [Hansas
Peteris Haselsteineris – buvęs „Strabag SE“ vadovas]: „Mano širdis, žinoma,
linko prie Zalcburgo: juk esu austras. Bet protas ir finansiniai interesai buvo
Sočio pusėje. Nemanau, kad Pietų Korėja turėjo galimybių“. „Doppelmayr“ –
didžiausia pasaulyje kabelinių keltuvų gamintoja. Austrų specialistai kasmet
įrengia apie 100 keltuvų 68 šalyse. [Miachael Doppelmayr – austrų verslininkas]:
„Tikėjomės, jog žaidynes rengti bus patikėta rengti Zalcburgui, bet buvo
akivaizdu, kad Rusija taip pat labai stengiasi ir taps galingu varžovu. Paskelbus
sprendimą, aplinkybės mums lėmė įrengti keltuvus Sočyje“.
Taigi Gvatemaloje Sočis pasiekė pergalę. Bet
pasigilinkime. Kur bus rengiamos olimpinės žaidynės? Senajame Sočyje sportiniai
reginiai nevyks. Ledo arena ir olimpinis kaimelis iškils Imeretijos žemumoje
per 50 km nuo Sočio. O kalnuose, už 45 km. Krasnaja Polianoje, bus įrengti
slidžių takai, tramplinai ir ledrogių trasos. Laikrodis jau tiksi. [Michail
Pachomenko , Sočio gyventojas]: „Tai siaubinga, gyventi neįmanoma. Kasdien
dingsta elektra ir vanduo, kelio nėra, viskas perkrauta. Žmonės pikti kaip
šunys. Komandą tik duok ir sudraskys visus. Štai taip vyksta statybos.
Statybininkai visai nieko nepaiso. Jei reikia, užtveria kelią, užsuka vandenį,
elektrą išjungia 3 dienoms. Vasarą 40 laipsnių karštyje po porą dienų
negaudavom vandens. O paskui ne tą vamzdį prijungė: čiaupą atsukus ėmė bėgti
srutos. Taip gyventi negalima. Neįmanoma. Apie žmones apskritai čia niekas
negalvoja“. [Boris Nemcov‘as]: „Sočis mintyse visuomet siejosi su šilta jūra,
gera nuotaika, poilsiu, įdegusiais veidais ir su laimingu, sakyčiau,
nerūpestingu gyvenimu. Viso to seniai nebėra. Po miestą zuja sunkiasvorės
mašinos, ketinama pervežti apie 3 mln. tonų krovinių. Visa tai, žinoma, naikina
infrastruktūrą, o spūstys Sočyje dar didesnės nei Maskvoje. Bet Putinui į visa
tai nusispjaut, jis čia statosi sau paminklą“. Anksčiau iš Bočarov Ručej,
prezidento rūmų senajame Soyje, į oro uostą ėjo tik 1 kelias. Senasis Sočis,
garsiausias Rusijos vasaros kurortas, kaip sumuštinis suspaustas tarp jūros ir
kalnų. Statyboms čia beveik nėra vietos. Kita Sočio problema – daugybė sąvartynų,
kurių skaičius statyboms plečiantis, auga. Miestas ir jo apylinkės virto
didžiuliu šiukšlynu, nors valdžia gyventojams žadėjo aplinkai saugų „nulinės
žalos sprendimą“. Ko gero, tam pritrūko pinigų. [Konstantin Cybko – Rusijos
gamtosaugos draugijos pirmininkas, Federacijos Tarybos narys]: „1 iš 2
pagrindinių blogybių, kuriomis skundžiasi žmonės, - šiukšlių „poligonai“.
Sąvartynai katastrofiškos būklės, gyventi ten neįmanoma. Mes tikrinome, kad per
1 ar 2 km. nuo tų sąvartynų nėra kuo kvėpuoti, o žmonių būstai ten stovi nuo
seno“. Erdvės reikėjo statant aplinkkelius, aukštus pastatus, naujus
viešbučius. Taigi Sočio gyventojai buvo iškeldinti iš namų. Prasidėjo didžioji
migracija, o miestas tapo betono spąstais. [Roman Rebenko – iškeldintasis]:
„Čia Makarenkos gatvės 10 numeris. Šioje vietoje stovėjo mano namas. Kairėje
matote atraminę sieną, pastatytą mano namo vietoje. Ir visa tai vien tam, kad
būtų paplatintas kelias. Viskas olimpiadai. Štai čia buvo derlingas sodas, o
dabar kažką išdarinėja statybininką. Gėlės augo, medžiai brandino vaisius. Šitą
beržą pats kadaise pasodinau, dabar jis už mane aukštesnis. Ano sklypelio palei
sieną atiduoti mums nenorėjo, o paaiškėjo, kad jis nereikalingas. Kai kelią
nutiesė, merui tiesiai pasiūliau grąžinti sklypelį man. O jis ir sako:
„Suprask, šita žemė dabar valstybinė, taigi turim rengti aukcioną, o tau pinigų
tam neužteks. Ir tikrai neužtektų. Sklypą jie nusavino už 3 mln., o dabar
pardavinės po milijoną už arą. Mums ta olimpiada – tikra nelaimė. Iki šiol
gyvenom savo name, iš valstybės nieko neprašiau, nieko man nereikėjo. O dabar
man ir mano šeimai sunkūs laikai. Mūsų 9 – vaikai ir suaugę – 3 šeimos.visų
gyvenimai sugriauti. (Romano mama arba uošvienė): „Dabar su anūkais miegu
čia... viename kambary. Šitiek pinigų olimpiadai skirta, tiek visko pristatė, o
mes tūnom čia. Tualetas lauke, nei vandens, nėra nieko. Vanduo tik šaltas. Argi
čia gyvenimas? 40 metų praleidome toje pačioje vietoje, o dabar blaškomės,
kraustomės iš buto į butą“. Mūsų statusas: iškeldintieji. Mus turėjo perkelti,
bet neperkėlė. Pamiršo. Rusijos Federacijos vardu mane pavertė benamiu. Teisėtai“.
500 puslapių 310 – asis olimpiados įstatymas buvo
pateiktas svarstyti Rusijos parlamentui iškart po pergalės Gvatemaloje. Svarbiausioje
šio statymo dalyje sakoma, kad žemė ar kita nuosavybė gali būti nacionalizuota
olimpiados reikmėms. Žemės nusavinimas pagal šį įstatymą besąlygiškas ir
neatšaukiamas. Vienas iš olimpinio įstatymo rengėjų – parlamento narys
Jevgenijus Fiodorovas. [Jevgenijus Fiodorovas – Valstybės Dūmos deputatas]: „įstatyme
numatyta, kad valstybė išperka žemę pagreitinta tvarka. Žemė išperkama, bet
išpirkimo tvarka skiriasi nuo įprastos. Įstatymas įpareigoja šią procedūrą
atlikti per metus. O paprastai išpirkimas dėl piliečių skundų ar teismo procesų
gali trukti dešimtmečius“. Su Svetlana Kravčenko, vietos laikraščio žurnaliste,
susipažinome internetu. Svetlana kritikuoja vyriausybę.
-
[Svetlana
Kravčenko] Laba diena. Ar galima pažiūrėti kaip jūs gyvenate?
-
[Natalija
Krašerikova - iškeldintoji] Prašom, žiūrėkite.
-
Sakykite
prašau, o kaip jūs čia patekote?
-
Mūsų
namus įlankos pakrantėje nugriovė.
-
Ar seniai
čia gyvenate?
-
Treti
metai. Kai namą nugriovė, 4 dienas gyvenom gatvėje, prie jūros. Paskui,
paskambinome, ir mus perkėlė čia. Davė mažą 8 kv. Metrų kambarėlį trims
žmonėms. Man 57 – eri, miegu balkone, sūnus miega su tėvu, nes balkone trūksta
vietos. Ten stovi šaldytuvas, stalelis. Atvirai sakant, džiaugiuosi, kad
nenakvoju gatvėje. Kai namą griovė, tiek iškentėjau, keliskart sąmonės buvau
netekusi. Nenoriu, kad tai kartotųsi. Nenoriu likti gatvėj.
[Anatolij Pachomov – Sočio meras]: „Be abejo,
procesas skausmingas kiekvienam, kurio namus teko nugriauti. Bet mes rėmėmės
kitų olimpiadų patirtimi. Kaip sakė Vladimiras Vladimirovičius Putinas,
rengiame didžiulę sporto šventę visam pasauliui, tačiau dėl to neturi būti
nuskriaustas nė vienas Sočio gyventojas“. Sočyje bus pastatyta daugiau nei 200
objektų. Tačiau daugelis iš jų dar net nesuprojektuoti. Nenutiesti keliai,
neįrengtos vandens valymo ir kanalizacijos sistemos, nesutvarkyti šiukšlių
sąvartynai. [Piotr Fedin – Krasnaja Polianos gyventojas, verslininkas]: „Krasnaja
Poliana – istorinė vieta. Vietovė taip pavadinta, matyt, dėl to, kad čia tikrai
graži vieta, daug mineralinių šaltinių, nepaliesta gamta. Žiemos sporto čia
niekas nekultivavo. Likimas taip lėmė, kad tapau turizmo bazės „Gornyj vozduch“
direktoriumi. Bazė buvo užkonservuota, atidariau ją ir ėmiau galvoti apie
žiemą. Kilo mintis įsteigti firmą „Alpika Service“, kuri davė pradžią kalnų
slidinėjimo plėtrai. Kompaniją įkūrėme 1992 – aisiais. Pinigų, žinoma, nebuvo. Iš
pradžių įrengėme mažus sėdimus keltuvus. Tik paskui, gavę pelno, pastatėm
prancūzišką keturviečių keltuvų sistemą. Trasos mūsų geros iki pat kalno
papėdės, 1730 metrų aukščio. Tokio aukščio Rusijoje niekur kitur nėra. Pas mus
atvažiuoja visi. Ir prezidentą čia pasitikau, slidinėjau su juo. Visi pripažino,
kad čia mano verslas. Bet gubernatorius nusprendė, kad bazė turi priklausyti
jam. Iškart taip ir pasakė: „Kodėl jie pas tave atvažiuoja? Kas tu toks?“
Grasino mane „pasmaugti“ finansiškai. Pasakiau: tokių priemonių nebijau, galiu
konkuruoti su bet kuo, esu mažas, lengvai prisitaikau. Bet kai griebiamasi
administracinių priemonių, priešintis, deja, beviltiška. Mokesčių inspekcija, ugniagesiai,
Ypatingų situacijų ministerija, aibė kontroliuojančių organizacijų, galinčių
tiesiog uždaryti bazę. Taip ir atsitiko. Teismo nuosprendis juokingas: bazė „Alpika
Service“ uždaryta dėl to, kad nesurengėm taktinių pratybų, kaip elgtis karo
atveju. Anekdotas. Kovojau dar gana ilgai, bet kai buvo priimtas naujasis
olimpinis įstatymas, priešintis tapo beprasmiška. Turtą konfiskuoja be jokios kompensacijos.
Žemė nusavinama besąlygiškai. Negaliu net skųstis, į teismą paduoti. Suprantate?
Teismai gauna nurodymus. Gubernatorius nusprendė, ir baigta, tu pralošei. Tie gigantiški
projektai žlugdo privatų verslą. Valstybė į savo rankas perima viską.
Valerij Morozov‘as, žinomas rangovas ir statybos
bendrovės savininkas, įgyvendino Sočyje Kremliaus ir „Olimpstroj“ projektus. [Valerij
Morozov – politinis emigrantas, verslininkas]: „Primorske gavome užsakymą
rekonstruoti „Sočio“ sanatorijos korpusą. Pradėjome darbus. Užsakovas – Rusijos
prezidento Reikalų valdyba. Sandorio vertė – 2,5 mlrd. Valdininkas norėjo
kyšio, siekė gauti „otkatą“. Vadinau tai „korupcijos mokesčiu“. Jam turėjau
sumokėti 12 proc., o dar 5 proc. – vėliau nusiderėjau iki 3 – tektų tiesiogiai užsakovui.
Savais pinigais sumokėjau jiems 15 mln. rublių. Schema tokia: tuos pinigus
reikia nunešti į prezidento Reikalų valdybą. Užlipu į 5 aukštą, nekliudomas
praeinu pro apsaugą, perduodu pinigus. Ir staiga išdygsta olimpiada. Visi objektai,
kuriuose dirbau, ūmai tapo olimpiniais. Pasirodė, kad kainas galima padidinti 2
– 3 kartus ir, paaiškėjo, kad daugumos prezidento Reikalų valdybos projektų
rangovas – Morozovas. Objektą turėjau ne vieną, o kokius 3 – 4. Ir visi jie
milijardiniai. Reikėjo kažką daryti“. [Jelena Panfilova – „Transparency International“
Rusijos skyriaus vadovė]: „Su Morozovu susitikdavau dažnai. Dalyvauti Sočio projektuose
– viliojama perspektyva. Riebus kąsnis. Riebalais aptekęs. Bet žmonės juk žino:
arba tampi niekšu, tokiu kaip jie, arba tave apvogs. Arba tampi bendrininku,
arba auka. Renkiesi pats“. [Valerij Morozov]: „Taip nutiko ne tik man, bet ir
daugeliui Rusijoje: valdininkai pasijuto kompanijų savininkais. Jei valdininkas
nori, kad kompanija mokėtų jam 12 procentų, privers mokėti. Jei nori 15 %, gaus 15. Ir 30, ir 40. Supratau, kad
kompaniją jie sužlugdys, viską atims, gal menka gabalėlį ir paliks.“ [Jelena Panfilova]: „O kur tokia kaip
Morozovas kreiptis? Todėl jis ir lieka Londone, nes čia neturėtų į ką kreiptis.
Negi sakys: „Gerai, aš kaltas, mokėjau 15 proc., bet pasiruošęs įduoti tuos,
kurie reikalauja 40“. Kodėl jis negrįžta? Todėl, kad neturi pas ką.“ [Valerij
Morozov]: „Mums grasino ir visai atvirai: „kraujyje paskęsit, krauju
užspringsit“ ir taip toliau. Užuomina aiški ir tokių atvejų mes žinome. Žmogaus
gyvybė Rusijoje nelabai vertinama. Mane, vis dėlto, privertė išvykti, nors,
būdamas Rusijoje, kovojau tris metus. Apie mane buvo sakoma: iš visų
kariaujančių su Kremliumi, tu vienintelis gyvas. Ir ne Londone, ir ne kalėjime.
Dabar aš jau Londone, 1 punktas atkrito.“ Valstybinė korporacija „Olimpstroj“,
atsakinga už pasirengimą 2014 metų olimpinėms žaidynėms Sočyje, taigi už
daugybės olimpinių ir infrastruktūros objektų statybą. 96 % išlaidų padengia mokesčių mokėtojai. [Valerij
Morozov]: „ „Olimpstroj“ – tai monstras, laikinas monstras, sukurtas vienam
tikslui. Kad būtų aiškiau, palyginsiu. Anglijoje vyko vasaros olimpiada. Ji,
žinoma, platesnio masto, negu žiemos žaidynės, bet čia darbus vykdė tik 1
firma. Joje dirbo 32 žmonės. Buvo sukurta kompiuterinė programa, numatanti
visus darbus – nuo pradžios, iki galo. Ir ne tik darbus, bet ir kainas. O „Olimstroj“
– 40 skyrių. Vien asmeninių vairuotojų daugiau negu britų firmos darbuotojų. Kalbėjausi
su vienu Rusijos valdininku. Jis paklausė: „O jei kam nors turėčiau pinigų
duoti, „nuridenti otkatą“? maniau, gal juokauja. Sakau: „Labai paprasta: įvedat
5 proc. koeficientą“. Jis pagalvojo ir klausia: „O jei 50 proc.“? Tada supratau,
kad jis šneka rimtai“.
Būta kalbų apie skaidrumo stoką „Olimpstroj“
korporacijoje. Spendimai dėl statybos įkainių priimami už aukštų sienų. Rusijos
audito rūmai ne kartą atkreipė dėmesį į nepakankamą olimpinio biudžeto
skaidrumą, tačiau teismo šie klausimai nepasiekė. [Boris Nemcov]: „Buvo sukurta
speciali kompanija „Olipmstroj“. Žmonės joje nuolat keitėsi. Pradžioje ten
dirbo toks Semionas Vainštokas, prieš tai vadovavęs bendrovei „Transneft“ ir
pagarsėjęs „raspilu“, pinigų plovimu, tiesiant Rytų Sibiro – Ramiojo vandenyno
naftotiekį. Jis laiku suprato, kad sės į kalėjimą iki gyvos galvos, ir skubiai
iš ten pasišalino.“ [Valerij Morozov]: „Paskui atėjo Kolodiažnas, buvęs Sočio meras.
Visi Sočio šaligatviai išgrįsti trinkelėmis – „kolodiažkomis“. Matyt jis su
žmona pastatė tų trinkelių gamyklą ir išgrindė jomis visą Sočį. O tos „kolodiažkos“
kainavo trigubai brangiau negu atvežtos iš Maskvos. Naujoje vietoje Kolodiažnas,
savaime suprantama, iškart ėmėsi savo įprastų triukų. Ir vėl nieko nebuvo
pastatyta, o pinigai dingo.“ [Boris Nemcov]: „Po Kolodiažno buvo Putino
draugas, alaus gamyklos „Baltika“ savininkas, pavarde Bolojavas. Pajutęs, kad
sės už grotų, jis irgi dingo. Dabar vadovas vėl naujas... Pamiršau jo pavardę.“
Ruošiantis olimpinėms žaidynėms, rusų kalba
praturtėjo naujais žodžiais. „Otkatas“ – tai procentinė dalis nuo užsakymo sumos,
kurią verslininkas atiduoda valdininkui kaip kyšį. O „raspilas“ – kyšio dalybos
tarp valdininkų. [Jelena Panfilova]: „Kokie nors niekingi korumpuoti žmonės planuoja
realizuoti projektą štai tokiu būdu: turime, tarkim, 100 mln.; statybai arba
pirkimams skiriame 30 mln., o likusius 70 mln. dalijasi 2 žmonės po 35, arba 3 –
tuomet po mažiau.“ [Boris Nemcov]: „Vien kelias iki Krasnaja Polianos kainuoja
daugiau kaip 8 mlrd. dolerių. Šis kelias labai trumpas, 40 km ilgio. Už tokią
sumą jį buvo galima padengti grynu auksu kokių 5 mm sluoksniu. Ir kaina būtų
buvusi ta pati. Arba buvo galima jį iškloti juodaisiais ikrais. Putino kelio ir
Adlerio į Krasnają Polianą 1 km. kainuoja apie 1,5 (subtitruose parašyta 1,5,
na o vertime sakoma, kad 150) milijonų dolerių. Daugiau tokių kelių pasaulyje
nėra.“ Nepaisant milžiniškos kelių kainos, transporto problemos dar neišspręstos.
Meras nusprendė įsikišti:
-
Kelio
statybą numatyta galutinai užbaigti 2013 – ųjų rugsėjį. Bet, kadangi 20 d.
rengsime ekonomikos forumą, labai svarbu, kad bent dalis magistralių jau
veiktų. Ar iki 20 dienos spėsim?
-
Darbus
planuojam baigti ir kelią atidaryti 4 - ame šių metų ketvirtyje.
-
Suprantu,
kad dirbate pagal grafiką, bet pasispauskit, kad užbaigtumėt anksčiau.
-
Darbus
planuojame baigti iki rugsėjo galo.
-
Ne
iki rugsėjo galo. Pasistenkit baigti iki rugsėjo 15 – tos. Žūtbūt.
-
Turime
gauti eksploatavimo išvadą. Ši procedūra gan ilga.
-
Čia kas
kita, tai – popieriai.
-
Ne visai.
Kol negausim leidimo, negalėsim paleisti eismo.
-
Man reikia
tokio grafiko, kad kelias būtų baigtas rugsėjo 15 – tą. Turite tai padaryti.
2012 m. sausį Krasnaja Polianoje naujai pastatytas
tramplinas neatlaikė išmėginimo. Kartu su privažiuojamuoju keliu jis ėmė
smegti. Priežastis, ekspertų nuomone, neteisingai pasirinkta statybos vieta. Prastos
geologinės sąlygos ir nuošliaužų rizika aiškiai krito į akis, bet rangovas į
tai neatsižvelgė ir projekto nekeitė. Tramplinui ir šlaitui sutvirtinti
prireikė papildomų polių. Šioje vietoje vyks ir didysis žaidynių atidarymas. [Piotr
Fedin]: „Be jokių abejonių, tramplino ten statyti nederėjo. Privažiuojamasis keltas
be galo prastas. Ir gruntas nestabilus, geologinės sąlygos netinkamos. Tinkama viena
visai greta, ten ir reikėjo statyti. Specialistai turėjo viską apžiūrėti,
atlikti išsamius geologinius tyrimus, o tik tada priimti sprendimą. Bet jie
skubėjo statyti. Kuo greičiau. Skubos tvarka. Ir darbai, manau, buvo atlikti
neprofesionaliai.“ 2012 – ųjų gruodį čia buvo surengtos pirmosios varžybos, bet
po jų trampliną teko uždaryti dėl nuošliaužų. Prezidentas Putinas nusprendė
įsikišti.
-
[Putinas]
Projektas vėluoja daugiau kaip dvejus metus.
-
[Dmitrij
Kozak – Rusijos vicepremjeras] Taip, dvejus metus.
-
O kokia
priežastis?
-
Ankstesnio
darbų vykdytojo nekompetencija.
-
O kas
vykdė darbus?
-
Krasnaja
Polianos savininkas... Draugas Bilalovas.
-
O ką
draugas Bilalovas veikia dabar?
-
Vadovauja
Šiaurės Kaukazo kurortams.
-
Šaunu.
O ką dar jis veikia?
-
...
Jis šalies olimpinio komiteto viceprezidentas.
-
Šalies
olimpinio komiteto viceprezidentas vadovauja tokiai statybai? Ar objektas
pabrango?
-
Kainavo
1 200 mln. ... dabar – 8 mlrd. ...
Paaiškėjo, kad terminų nesilaikoma, o kaina išaugo
8 kartus. [Anatolijus Pachomov]: „Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Vladimirovičiu
Putinas tikrina Sočio ruošimąsi olimpinėms žaidynėms triskart per metus, o
iškart po patikrinimo, rengiami išplėstiniai posėdžiai, per kuriuos duodami
aiškūs nurodymai, numatomos priemonės ir nustatomi terminai.“ [Putinas]: „Visi
šio proceso dalyviai atsakingi asmeniškai. Kartoju – asmeniškai.“ [Anatolijus
Pachomov]: „Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas ruošimąsi olimpinėms
žaidynėms kontroliuoja itin giežtai. Rengiami ne tik patikrinimai, bet ir
įvairūs pasitarimai. Juk Sočio olimpiada – ne tik miesto, bet ir visos Rusijos olimpiada.“
[Peter Koob – „Glavstroj“ direktorių tarybos narys]:
„Statant tokius sudėtingus objektus kaip Sočyje, vykdant tokią įvairią veiklą,
nesklandumų sunku išvengti. Iš pradžių buvo sunkumų perimant žemę: reikėjo
tiesti kelius, statyti tiltus, rausti tunelius. Be to, kilo geologinių trukdžių
dėl nuošliaužų. Visko pasitaikė. Bet dabar nebeatsiliekame. Tunelius, kelius ir
tiltus tikimės užbaigti laiku, iki olimpinių žaidynių pradžios. 8 iš 11
tunelių, kurių bendras ilgis – 7 km, įrengėme patys.“ [Gari Kasparov]: „Bėda
ta, kad Sočyje Putinas susidūrė ne su žmonėmis, o su gamta. Yra jėgų,
nepasiduodančių jo kontrolei. Milijardas, 10 ar 50 mlrd. šioms jėgoms poveikio
nedaro. 2014 metais gali tiesiog nebūti sniego. It jokios patrankos čia
nepadės. Lemia konkrečios aplinkybės: pelkė, vidutinė metinė temperatūra čia
daug aukštesnė nei Vankuveryje, ir bendras vietovės reljefas. Visi šie
veiksniai gali sužlugdyti putino avantiūrą.“ [Boris Nemcov]: „Pačioje
pradžioje, kad dar bendravau su Putinu, 2 000 – aisiais ar 2001 – aisiais,
svarstant žiemos olimpinių žaidynių idėją, planai buvo visai kitokie. Olimpiadą
ketinta surengti kalnuose, o ne Sočyje. Tai buvo suprantama. Galima įrengti
vieną mažą žiemos kurortą. Bet, kai paaiškėjo, kad vietos tam tarpekly – o Krasnaja
Poliana tarpeklyje – per mažai ir stadionai tenai netilps, tuomet sumanyta 2/3
žaidynių rengti „subtropikuose“ – šilčiausioje Sočio vietoje, Imeretijos
slėnyje. Tai šilčiausia Rusijos vieta. Sniego ten nebūna.“
Unikalia Imeretijos slėnio gamta rūpinosi dar caro
vyriausybė. 1911 – aisiais ši zona buvo paskelbta nacionaliniu draustiniu. Joje
gausu retų augalų ir gyvūnų rūšių. Netoliese įsikūrusi tradicinės kult9ros
sentikių bendruomenė. [Nemcovas]: „Bet visa tai jau praeityje. Dabar čia
statomi olimpiniai stadionai. Imeretijos žemuma – tai pelkė. Geologai mėgino
pasiekti jos dugną. Kalbėjausi su jais. Jiems nepavyko. Sunkių objektų statyba
čia uždrausta. Kadaise Stalinas norėjo ten statyti oro uostą. Jam buvo
paaiškinta: „Josifai Visarionovičiau, ten pelkė, kilimo ir tūpimo takai
prasmegs. Verčiau nestatyti“. Bet Putinui pelkė juk ne kliūtis“.
Mzymtos upė. Jos pavadinimas reiškia „pašėlusi“. Tai
ilgiausia Rusijos upė, įtekanti į Juodąją jūrą. Ji aprūpina geriamuoju vandeniu
visą Sočio miestą. Dabar čia tiesiama pagrindinė magistralė iš oro uosto į
Krasnaja Polianą. [Piotr Fedin]: „Esame ties įvažiavimu į Krasnaja Polianą. Už mano
nugaros – statybos aikštelė. Čia rausiamas gana ilgas geležinkelio tunelis. O automobilių
kelias tiesiamas upės vaga.“
Vladimiras Kimajevas, Šiaurės Kaukazo
aplinkosaugos tarybos narys ir „Jabloko“ partijos Sočio skyriaus pirmininkas,
kategoriškas Sočio žaidynių priešininkas. [Vladimiras Kimajevas]: „Tai
precedento neturintis atvejis. Pasaulio statybų praktikoje nėra pasitaikę, kad
ilga kelio atkarpa ar geležinkelio atšaka eitų upės vaga. O čia matome plento
ir geležinkelio derinį. Esame užfiksavę tokių avarijų, kurioms įvykus, mažai
tikėtina, kad išliktų kokia nors gyvybė. Trečiame tunelyje, 30 km ilgio
atkarpoje, nutekėjo gręžinio tirpalas. Kažkokie chemikalai, iš visko
sprendžiant, šarmai. Skystis avariniu būdu buvo nuleistas į Mzymtos upę. Lašišos,
apie kurias tiek šnekama, tokiame vandenyje neišgyventų.“ Dėl Mzymtos upei
padarytos žalos buvo priimtas susitarimas, paremtas Jungtinių Tautų
aplinkosaugos programos rekomendacijomis. Jį pasirašė svarbiausi olimpinio projekto
dalyviai. Per pasirašymo ceremoniją, perskaitytos susitarimo sąlygos versijos
pavadinimas toks: „Deklaracija, įpareigojanti atkurti Mzymtos upės ekosistemą“.
Nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos šią deklaraciją įvertino vien kaip
mėginimą išgelbėti Sočio projekto reputaciją. Konstantinas Cybko – parlamento narys
ir Rusijos Federacijos gamtos išsaugojimo draugijos pirmininkas. [Konstantinas Cybko]:
„problema skaudi, ekosistema tikrai nukentėjo. Sunku pasakyti, ar priemonės,
kurių dabar imamasi, visiškai atkurs pirmykštę padėtį. Sočio gyventojams šis
geležinkelis nereikalingas. Polianoje gyvena tik 5 000 žmonių, nors dabar jų
skaičius ir didėja. Nematau jokios prasmės čia tiesti geležinkelį. Galima buvo
tik praplatinti buvusį automobilių kelią.to būtų pakakę. Bet nuspręsta kitaip.“
Kodėl Rusija, garsi atšiauriomis žiemomis negalėjo
savo plačioje teritorijoje rasti olimpinėms žaidynėms geresnės vietos už
vienintelį subtropikų regioną? Priežastis tik 1: kaip tik todėl, kad čia
vienintelis subtropikų regionas šaltoje šalyje. Gamtovaizdis unikalus, o žemės
kainos – tarp didžiausiųjų. Akivaizdu, kad ši žemė gali duoti didžiulį pelną Rusijai
įprastomis įstatymų nepaisymo sąlygomis. O tokios sąlygos net palengvina ir
pagreitina pelno gavimą. Ambicingas projektas įgyvendinamas ekstremaliomis tarsi
karo padėties aplinkybėmis. [Sočio meras]: „Taip jau sutapo, kad Sočio gyvenamieji
namai buvo pasenę. Reikėjo juos rekonstruoti. Senųjų paminklų architektūros
stengėmės per daug nekeisti. Gatvės dabar jaukesnės, o kai viską sutvarkysime,
išdailinsime, šaligatvius pakeisime, gėlyčių pasodinsime, bus tiesiog nuostabu.
Manau, kad mūsų miestas pateks tarp geriausių pasauly patogumo ir gyvenimo
lygio atžvilgiu.o kol kas – visur statybos. Štai aplink namukai dailiai
nudažyti, viskas suremontuota.“ [Oksana Gordejeva - iškeldintoji]: „Ir čia
olimpinis objektas. Autoparkas 220 autobusų. Per 100 km nuo olimpiados. 2007 –
aisiais šis sklypas buvo atiduotas federalinių struktūrų reikmėms. Tai statyboms
nusavinta žemė. Tik paskui paaiškėjo, kad čia gyvena žmonės, tad paprasčiausia
išeitis buvo pripažinti statinius neteisėtais ir, remiantis teismo sprendimu,
juos nugriauti.“ [iškeldintasis]: „Mudu su žmona čia sudėjome pinigus. Dabar man
75 – eri, esu pensininkas darbo veteranas, o senatvėj, nežinau kiek dar
gyvensiu, būsiu išmestas į gatvę. Visa mano šeima liks be namų.“ [kita
iškeldintoji]: „Dabar mes benamiai, priregistruoti nežinia kur.“ [Jevgenij
Fiodorov]: „Įstatymas buvo tobulinamas dvejus metus. Jį tobulinant atsižvelgta
ir į žmonių nuomonę. Pabrėžiu, kad žmonėms, kurių turtas išperkamas, šis
įstatymas suteikia daugiau teisių nei standartinė turto nusavinimo valstybės
reikmėms procedūra. Tai unikali įstatymo pozicija žmonių atžvilgiu. Biudžetui tai
papildomai kainavo dešimtis milijardų rublių. Tad reikia suprasti šį, sakyčiau,
itin skrupulingą požiūrį į privačią nuosavybę.“ [Iškeldintieji]: „Štai čia
kažkur buvo mano namas... “ „Ten, kur baigiasi ruda tvora, stovėjo mano
kotedžas... Maniškis jau buvo beveik baigtas... Jau gyvenau ten. “... „Ne dėl
olimpiados mūsų namus nusavino. Pastatys paskui čia daugiabučius, parduos ir
užsidirbs pinigų.“... „Dėl olimpiados nukentėjo dešimtys tūkstančių žmonių. “...
„Šokau po buldozeriu, mane ištraukė.“... „Neturiu kur eiti. Atėmė iš manęs
viską.“ [meras]: „Pasakysiu atvirai: 2009 – 2010 m., kai pradėjom, nebuvo nė 1
namo, kurio gyventojai sutiktų ir sakytų: „Mes pasiruošę, tegu griauna“. Turėjom
įtikinėti. Ir naktimis važiuodavom, ir susirinkimus rengėm. Riksmai, triukšmas.
Ilgai teko įtikinėti.“ [Kasparovas]: „Jei Rusijos žemėlapyje ieškotumėte žemės,
idealiai tinkamos privatizacijai ir vietos rusų oligarchų draustiniui, o
olimpiadą laikytumėte tik paprastu ir greitu būdu žemei privatizuoti, jūsų
žvilgsnį pirmiausia patrauktų Sočio regionas. Ir suprantama, kad žemės užgrobimas,
naudojantis suirute, - vietos valdininkams pats paprasčiausias būdas patenkinti
savo apetitą.“ [Konstantinas Cybko]: „Kai kurie valdininkai gal ir jaučia
pagundą olimpinio projekto priedangoje pasistatyti kokį nors objektą,
nenumatytą olimpiniuose planuose, ir pasinaudoti olimpiada savo verslo interesų
labui“.
Pakrantėje išdygę dangoraižiai meta grėsmingą
iššūkį vietos geologijai. Daugelyje pajūrio vietų jau nebepamatysite įprastų
jaukių XX a. vidurio architektūros poilsiaviečių. Jų vietoje styro siaubingi
faliniai dangoraižiai, kurių butų kaina pakilusi į padebesius. Bet jie kol kas
neparduoti, nes niekas jų neperka. [Svetlana Kravčenko – laikraščio žurnalistė]:
„Pavyzdžiui, čia, statyti visiškai neįmanoma. Čia Vinogradnojos kalnas. Ko gero,
pavojingiausia vieta visame Sočyje. Nepaisant to, čia statomi daugiaaukščiai namai,
o galima statyti tik nedidelius 1 ar 2 aukštų. Žmonės, kurie šiuos butus perka,
pasmerkti, nes vieną dieną juos gali ištikti nelaimė. Bet niekas apie tai
negalvoja. O išsiaiškinti kam visa tai naudinga, labai sunku. Su olimpiada šie
statiniai niekaip nesusiję.“
Filmuoti Sočyje labai sunku, statybvietės panašios
į karines bazes. Beveik neįmanoma susitarti dėl interviu su aukštesniais
valdininkais, atsakingais už Sočio žiemos olimpines žaidynes. Susisiekę su
oficialiais pareigūnais ir verslininkais, išgirsdavome paprastą atsakymą: jie
neturi tam laiko. Per kelerius metus siuntėme laiškus 3 „Olimpstroj“
generaliniams direktoriams, Olimpiados pristatymo komiteto pirmininkui
Dmitrijui Černičenkai, vicepremjerui Dmitrijui Kozakui ir daugeliui kitų
atsakingų už olimpiadą žmonių, bet jie neturėjo mums laiko. [Nemcovas]: „Olimpiados
tema cenzūruojama net beveik nepriklausomose žiniasklaidos priemonėse. Visi,
mėginantys aiškintis pasirengimo olimpiadai aplinkybes, negailestingai
persekiojami.“ [Svetlana Kravčenko]: „Kviečia pas tardytoją į apklausą, o ten
surengia provokaciją. Žodžiu, dirbti labai sunku“. [Vladimir Kimajev]: „Mano
automobilį jie pažįsta ir stabdo pirmai progai pasitaikius. Tikrina nuolat: „Rodyk
dokumentus, atidaryk bagažinę“. Valdžios atstovai praduria padangas. Na ką
darysi. Toks gyvenimas. Taip, normalus „demokratiškas dialogas“. O motoroleris –
geriausia transporto priemonė.“ [Kasparov]: „Sočio tema jau seniai virto tabu. Ji
uždrausta, nes kur tik bakstelėsi, ten vienos bėdos. Kremliaus kontroliuojama Rusijos
televizija ir kitos žiniasklaidos priemonės be sąžinės graužaties atmeta bet
kokią informaciją, galinčią mesti šešėlį ant šviesaus Putino atvaizdo“.
Nuolat sklinda gandai apie Sočio olimpiadai
išleistus milijardus dolerių. Audito rūmai, atliekantys viešųjų lėšų audito
kontrolę, kiekvieną ketvirtį skelbia išlaidų ataskaitas. Bet šios ataskaitos
žymimos grifu „tik tarnybiniam naudojimui“. Vieninteliai 2013 – ųjų vasarį
Audito rūmų paskelbti duomenys nurodo, kad „Olimpstroj“ išlaidos olimpiniams
objektams išaugo iki 15, 5 mlrd. rublių. Suma, be abejo, įspūdinga, bet ji
sudaro tik 1 bendrojo biudžeto procentą. Sunku patikėti, kad korupcijos lygis
telpa į 1 olimpinio biudžeto procentą.
-
[Žurnalistas]
O koks bendras olimpinis biudžetas?
-
[Oksana
Garmaš – Regionų vystymo ministerijos Olimpinių žaidynių koordinavimo skyriaus
vadovė.] Laikykime, kad šito klausimo
nebuvo. Pareigūnas negali kalbėti neatsakingai, jis atstovauja
ministerijai. Todėl žodžiai pasverti, žingsnis į šalį – ir atsakai galva. Čia jūs
taip manot, kad pas mus tokia tvarka, bet viskas kaip ir pas jus. Viskas reglamentuota.
[Viačelav Fetisov]: „Sunku, žinoma, numatyti
išlaidas 7 m. į priekį. Bet, šiaip ar taip, visa tai liks šalyje.“ [Kasparov]: „Tikslaus
skaičiaus nustatyti neįmanoma, nes tokiomis aplinkybėmis korupcija veikai kaip
sistemą formuojantis veiksnys. O papildomi pinigai tiesiogine prasme skandinami
pelkėje ir valdininkija tokia pat pelkė, kur ištirpsta bet kokie pinigai. Kažkas
kažką stato, o pinigai plaukia. Kai lėšų panaudojimas visiškai
nekontroliuojamas, pasirengimas olimpiadai tampa valdininkų aukso kasykla. Putinas
sako 12, paskui – 30. Milžiniškos sumos metamos ant stalo, o kontroliuoti šio
proceso visiškai neįmanoma.“ [Nemcov]: „Iš pradžių Putinas kalbėjo apie 12
mlrd. dolerių biudžetą. 2008 – aisiais ar 2009 – aisiais... man ši suma jau
tada pasirodė siaubinga, aiškiai per didelė. Pavyzdžiui, Vankuverio olimpiada
kainavo 2 mlrd., Solt Leik Sičio irgi 2 mlrd. dolerių. Olimpiada turine kainavo
apie 2 mlrd. eurų. Taigi 2 ar 2,5 mlrd. dar buvo priimtina, o 12 – jau košmariškas
skaičius. Ir biudžetas be paliovos auga. Mūsų susitikimui ilgai ruošiausi ir
pagaliau vieną skaičių radau. Žiemos olimpinių žaidynių Sočyje biudžetas 45
mlrd. JAV dolerių.“
2013 – ųjų gegužę Borisas Nemcovas paskelbė naują
olimpinio biudžeto skaičių: 50 mlrd. dolerių. Ir čia dar negalutinis
įvertinimas. [Aleksad Žukov]: „Pakrantės komplekse 6 ar 7 čiuožyklos. Tiek čiuožyklų
vienoje vietoje – per daug. Jos bus paverstos prekybos centrais, erdviomis
parodų salėmis.“ [Sočio meras]: „Kalnų slidinėjimo kurortų Rusijoje niekada
nebuvo. Tačiau daugelis rusų pamėgo pasaulio kurortus. Važiuodavo į Šveicariją,
Prancūziją. O mes tuščioje vietoje įrengėme 4 kalnų slidinėjimo bazes. Jos veikia
dar ne visu pajėgumu, ten bus 9 000 vietų. Dar ne viskas galutinai įrengta, bet
jau dabar atvyksta daugybė žmonių. O kai sutvarkysime infrastruktūrą, tiesiai
iš oro uosto elektriniai traukiniai kursuos į kalnų kurortą. Vietiniai turistai
čia važiuos. Esu tikras, kad čia atvyks ir šveicarai. Jau dabar TOK nariai,
tituluoti čempionai, slidinėjimo meistrai sako: „Jūsų trasos unikalios““. [Kasparov]:
„Ten pastatytos konstrukcijos, manau, ilgai neatlaikys. Viskas pradės grimzti
ir apie jokią pinigų grąžą negali būti nė kalbos. Įtariu, kad teks išleisti dar
daugiau pinigų, gelbstint regioną.“ [Nemcov]: „Čia bus kapinės, o iš kapinių
uždirbti sunku, nebent nuolat ką nors laidotum. Tai – brangiausios pasaulyje
kapinės.“ []: „Kaip šiurpiam sapne. Kartais galvoju: jau geriau Putinas žaistų
šachmatais“ [meras]: „kartu su Vladimiru Vladimirovičiumi ir Krasnodaro krašto gubernatoriumi
čia sudarome sąlygas žmonėms ilsėtis, gydytis. Valstybė, kraštas ir miestas
pinigus leidžia žmonių labui. Parkas... Mūsų miestas skirtas poilsiui, ne
korupcijai. Tos kalbos apie korupciją man jau įgriso. Galiu jums pasakyti, kad
griežtesnės valstybinės išlaidų kontrolės negu šiose olimpinėse statybose
nebuvo niekur. Žiūrėkite, kiek žmonių vaikšto krantine, parkuose, skveruose. Jiems
čia patinka, gal net labiau nei Kanuose. Vadinasi, pas mus geriau.“
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.